Pramonės lydere išrinkta „Šviesos konversija“ netiki „Lean“

„Verslo žinių“ projekte „Lietuvos pramonės lyderiai“ „Šviesos konversija“ surinko daugiausia skaitytojų balsų, aplenkusi antroje vietoje likusią UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir trečioje vietoje atsidūrusią UAB „LiTak-Tak“.

Femtosekundinių lazerių gamintojos pardavimo pajamos per 2015 m. išaugo 35%, ikimokestinis pelnas – 50%. Iš pramonės lyderių, kurie nurodė vidutinį darbo užmokestį, „Šviesos konversija“ išsiskyrė aukščiausiu darbo užmokesčio vidurkiu – 2.850 Eur per mėnesį.

Statybos ir įsigijimai

4.000 kv. m. patalpose prieš pustrečių metų įsikūrusi lazerių įmonė rudenį rekonstruos vieno aukšto pastatą, kuris iškils iki 4 aukštų, o viršutiniai bus sujungti su pagrindiniu pastatu. Taip įmonės plotas padidės dar 1.500 kv. m. Taip pat bus įsigyta naujų įrenginių.

„Mes vėl jaučiame patalpų stygių, todėl turėdami nedidelį mums priklausantį statinį parengėme projektą, deriname darbus ir tikimės šį rudenį pradėti statybas“, – VŽ pasakoja Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius.

„Šviesos konversija“ per 2015 m. uždirbo beveik 12 mln. Eur ikimokestinio pelno. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, turimi ir prognozuojami užsakymai rodo, kad „Šviesos konversijos“ apyvarta ir šiemet augs. Vilniaus bendrovė gamina lazerius, skirtus mokslo tyrimams, pramonei ir medicinai. Beveik 95% produkcijos yra eksportuojama. Tarp didžiausių įmonės užsakovų – pramonės įmonės ir mokslo institucijos iš daugiau nei 40 šalių.

Tikslus būsimų investicijų dydis priklausys nuo poreikio. Per du veiklos dešimtmečius įmonė bankų paskolomis nėsyk nesinaudojo – UAB „Creditinfo“ duomenimis, bendrovės turimos piniginės lėšos daugiau nei 6 kartus viršija visus turimus įmonės įsipareigojimus. Tai reiškia, kad prireikus bendrovė galėtų tuoj pat padengti visas skolas ir kitus įsipareigojimus, yra pajėgi nuosavas lėšas nukreipti į plėtrą ir nepatirti stipresnio finansinio spaudimo arba mokėti stabilius dividendus akcininkams.

„Žinau, kad kai kurie verslininkai pasakytų, jog taip neracionalu – efektyviau pelną išmokėti dividendams, o investuoti skolintus pinigus. Tam tikrą dalį dividendų kasmet akcininkams išmokame, o didelę dalį pelno akcininkai palieka investicijoms“, – nurodo vadovas.

Ponas Juozapavičius primena, kad bendrovės plėtra vyksta ir per įsigijimus – drauge su kita lazerių gamintoja UAB „Eksma“ iš rizikos kapitalo fondo buvo įsigyta puslaidininkių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ akcijų. Taip pat „Šviesos konversijai“ priklauso 50% nedidelės lazerių įmonės „Femtika“ akcijų.

„Šiuo metu esame gavę pasiūlymą iš nedidelės lietuviškos lazerių įmonės, ieškančios strateginio investuotojo, ir jį svarstome“,– neslepia verslininkas.

VŽ rašė, kad išskirtinius lazerius gaminanti UAB „Integrated Optics“ dairosi strateginio partnerio.

„Lean“ būtinybės nemato

Tikslus investicijų dydis patalpų plėtrai ir naujiems įsigijimams, pasak p. Juozapavičiaus, priklausys nuo poreikio. „Šviesos konversija“ nesudaro griežto biudžeto. Taip yra todėl, kad akcininkai dalyvauja bendrovės veikloje ir, esant poreikiui, gali skubiai susirinkti, pasitarti ir priimti sprendimą – lankstus valdymas vienas iš bendrovės pranašumų.

Beje, pramonės lyderė kol kas nediegia ir kitose bendrovėse tokio madingo „Lean“. Ponas Juozapavičius sako, kad „Lean“ atėjo iš Japonijos, o rytiečių ir lietuvių mentalitetas labai skiriasi. Jis „Lean“ nelaiko panacėja, o kai kuriuos „Lean“ metodus apibrėžia tiesiog kaip vadovavimąsi sveiku protu.

„Kalbėti, kad tai kažkokia ideologija, kuria vadovaujantis viskas bus geriau – aš tuo netikiu. Kai kurios elementus gal ir galima būtų pritaikyti, tačiau agituoti už „Lean“ ir ryžtis jį diegti – ne, kol kas nematau būtinybės“, – atvirai kalba vadovas.

Jo nuomone, galbūt, „Lean“ pasiteisina ten, kur daug standartizuotų procesų. „Šviesos konversija“ kitokia – ji ir vadinasi moksline-gamybine firma. Tai reiškia, kad dalis darbų yra moksliniai. Pavyzdžiui, drauge su „Ekspla“ yra baigiamas ES finansuojamas „Eli Alps“ projektas Vengrijoje – sukurta didelės smailinės (>4.5TW) ir vidutinės (>45W) galios bei ypač trumpų (<10fs) šviesos impulsų sistema, neturinti analogų pasaulyje.

Kompleksas jau pagamintas, jis veikia pagal visus reikalaujamus parametrus, vengrai lankėsi Vilniuje ir jį įvertino teigiamai. Liko tik viena – nugabenti jį į Vengriją, pastatyti, sumontuoti, apmokyti žmones dirbti.

„Apie šiame projekte uždirbtus pinigus nenorėčiau kalbėti, kadangi dalyvaujame ne vieni. Be to, pagamintos įrangos pogarantinis servisas taip pat leis uždirbti pajamų. Ir, kas ne mažiau svarbu, – dalyvaujant tokiuose projektuose auga įmonės žinomumas“, – pabrėžia vadovas.

Kaip žinia, ES statomi keturi galingų lazerių centrai – Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje. Kur bus ketvirtas centras, dar nenutarta – Vilnius irgi pretenduoja į tokio centro statybą.