10 eksporto rinkų: mažiau, bet iš esmės

Publikuota: 2015-11-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Priemones, kuriomis valstybė skatina eksportą, siūloma koncentruoti dešimtyje prioritetinių rinkų, kurios buvo atrinktos įvertinus jų potencialą. Verslininkai pritaria, kad pasirinkimas logiškas, ir tikisi, kad valstybės pagalba eksportuotojams taps efektyvesnė.

Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ukraina, JAV, Kinija, Izraelis, Japonija – šias šalis Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) darbo grupė atrinko iš 41 Lietuvos prioritetinės eksporto rinkos, kurios įvardytos Eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse.

„Išskirdami 10 prioritetinių rinkų norėjome, kad įvairios valstybės institucijų skatinimo priemonės būtų tikslingai koncentruojamos aplink tam tikrą ašį ir taip būti pasiektas didžiausias jų efektyvumas“, – aiškina Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, EKD darbo grupės pirmininko pavaduotoja.

Tačiau pabrėžia, kad tai kol kas tėra EDT darbo grupės siūlymas, o galutinį prioritetinių eksporto rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą EDT turėtų patvirtinti lapkričio 3 d.

Dešimtukas kaip turintis didžiausią eksporto potencialą Lietuvos verslui buvo išskirtas remiantis objektyviais kriterijais – strateginių dokumentų vertinimais, ekonometrine analize ir pagal tai į eilę sustačius 41 eksporto gairėse įrašytas rinkas. EDT darbo grupė siūlo, kad būtent šiose rinkose būtų koncentruojamos eksporto skatinimo priemonės – finansinė parama, kuria gali pasinaudoti verslas, bei įvairios viešojo sektoriaus naudojamos priemonės – ekonominė diplomatija, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei kitų ministerijų tikslinės priemonės ir kt.

infogr.am::infogram_0_grupes-0186510159

Geriau mažiau, bet geriau

Anot Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, 10-ies prioritetinių rinkų identifikavimas yra tinkamas žingsnis.

„LPK nuomone, prioritetinių rinkų sąrašą reikia optimizuoti, nes jis per platus. Negalime būti čempionai visose rungtyse. Geriau pasirinkti mažiau rinkų, bet į jas susitelkti ir turėti aiškią verslo bei valstybės bendradarbiavimo strategiją, kaip mes į šias rinkas einame ar čia didiname savo įtaką“, – sako p. Izgorodinas.

Jei prioritetinis dešimtukas bus patvirtintas, anot p. Noreikienės, tai nereiškia, kad keisis šiuo metu galiojančios Lietuvos eksporto gairės ir ilgasis prioritetinių šalių sąrašas.

„Šio dokumento niekas keisti neketina, jis lieka galioti. Verslui, kurį domina šalys, neįeinančios į dešimtuką, niekas nesikeistų, iš jo niekas nieko neatimtų, jis ir toliau galėtų naudotis visomis paramos priemonėmis, kaip buvo numatyta“, – tvirtina ji.

Kryptys perspektyvios

„Siūlomos kryptys – labai geros. Gal pasigesčiau Kanados, ten potencialas mūsų tekstilininkams sustiprėjęs, bet greičiausia negalima visko turėti iš karto“, – idėją giria Juozas Martikaitis, aprangos siuvimo UAB „Garlita“ vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos tekstilininkai jau ir šiandien sėkmingai dirba siūlomose rinkose ir mato čia augimo potencialą. Sunkiau sekasi tik Kinijoje, kurios pačios lengvoji pramonė itin stipri, ji yra viena didžiausių tekstilės eksportuotojų.

„Bet su gerais gaminiais galima rasti galimybių ir Kinijoje, tad jei valstybė skatintų plėtrą į šią šalį, būtų gerai ir tekstilininkams. Ten jau yra nemažai potencialių ir pajėgių gerą produkciją įpirkti pirkėjų“, – sako p. Martikaitis.

„Viskas logiškai sudėliota, neabejoju, kad pasirinkimas paremtas apklausomis, vertinimais, analize. Manau, visos ar beveik visos iš 10-ies išskirtų šalių figūruoja daugelio apdirbamosios pramonės įmonių strategijose“, – vertina Jurgita Žilvinskaitė, švaros prekių gamybos AB „Naujoji Ringuva“ vadovė.

Anot jos, „Naujosios Ringuvos“ penkerių metų strategijoje kaip strateginės rinkos taip pat įvardytos Skandinavijos šalys – dėl vartotojų, kurie pajėgūs įpirkti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, ir nedidelio atstumo nuo Lietuvos, o tai mažina sąnaudas logistikai.

Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, dešimtuką įvertina taip – pieno pramonei geriausios eksporto perspektyvos yra JAV, Kinijoje ir Japonijoje.

„Kitos šalys – Skandinavija, Vakarų Europa, net Ukraina – pieno produktų pagamina daugiau, nei pačios suvartoja. Čia galimas tik kokių nors išskirtinių produktų importas, bet jis nesudarytų didelių eksporto kiekių“, – aiškina jis.

Reikėtų daugiau paramos

Ponas Martikaitis sako teigiamai vertinantis valstybės institucijų teikiamas pagalbos priemones eksportuotojams, kita vertus, kai kurios jų galėtų būti efektyvesnės.

„Norėtųsi daugiau verslo misijų, kurios būtų organizuojamos ne bendrai Lietuvos verslui, o tam tikrai pramonės šakai. Tokios misijos tikslingai pritrauktų potencialių užsakovų“, – patobulinti siūlo jis.

Jo nuomone, padėtų ir intensyvesnė parama parodose dalyvaujantiems verslininkams, nes kai kuriose tikslinėse rinkose dalyvauti parodose itin brangu ir įmonės neturi galimybių dalyvauti svarbiuose renginiuose, kur galima užmegzti ryšius su partneriais.

„Pagal priemonę „Naujos galimybės“ galime tikėtis apie 10.000 Eur paramos, o, tarkime, norint dalyvauti rimtesnėje parodoje JAV, reikia apie 60.000 Eur“, – skaičiuoja p. Martikaitis.

Ponia Žilvinskaitė eksporto skatinimo priemonių, kuriomis teko naudotis „Naujajai Ringuvai“, naudą vertina taip: į parodas leidžianti išvykti „Naujų galimybių“ priemonė yra gera, nes padeda su mažesnėmis sąnaudomis eksporto rinkose pristatyti įmonės veiklą, technologijas, produktus.

„Mūsų eksporto skyriaus darbuotojai yra pasinaudoję ir „Verslios Lietuvos“ mokymais. Nepasakyčiau, kad buvo didelė tiesioginė nauda, tačiau praplėtė akiratį. Juose galėtų būti kur kas daugiau turinio ir mažiau formos‘, – sako ji.

Jos nuomone, verslui padėtų ir tai, kad ES paramos administravimas taptų mažiau biurokratiškas ir varginamas smulkmenomis.

„Naujų eksporto skatinimo priemonių nelabai įsivaizduoju. Bet turėtų būti tobulinamos šiuo metu taikomos priemonės – daug ką galima su tais pačiais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais padaryti kur kas efektyviau“, – pabrėžia ji.

Pono Trumpos nuomone, svarbiausia, kad strateginėse eksporto rinkose valdininkų, diplomatų darbas nevyktų priešokiais, o būtų planingas.

„Organizavus vieną kitą verslo delegaciją į kurią nors šalį, didelių rezultatų nėra ko tikėtis. Žmonės, kuriuos valstybė paskiria dirbti prioritetinėse rinkose, turi užmegzti svarbius kontaktus, surinkti verslui svarbią informaciją, aktyviai veikti per valstybės institucijas. Darbas turi būti metams suplanuotas, normaliai finansuojamas – tik tada jis duos rezultatų“, – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Kita vertus, šalies maisto pramonė ligi šiol yra „pakabinta“ tarp Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų (ŪM), tad paramos eksportui pagal ŪM taikomas priemones jai kliūva mažiau nei kitoms pramonės šakoms, tvirtina jis.

„Esame pramonė, bet nesame ŪM interesų lauke, mus šefuoja ŽŪM. Matyt, reikėtų daugiau koordinacijos tarp ministerijų. Gal ir mums patiems reikėtų daugiau iniciatyvos rodyti“, – svarsto p. Trumpa.

Virginijus Ramanauskas, biokuro įrangos gamybos UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, vertina, kad šis pramonės sektorius didžiausių perspektyvų turi šalyse, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai ir neturi gamtinių dujų resursų, – Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje.

„Čia mes galėtume panaudoti solidžią patirtį, kurią sukaupėme modernizuodami šilumos ūkį Lietuvoje. Skandinavijos šalyse didelių perspektyvų nematome, nes jos jau įdiegė biokuro sprendimus“, – aiškina p. Ramanauskas.

Anot jo, įsitvirtinti Ukrainoje, kur savivaldybės ar verslininkai lietuviškos biokuro įrangos neįperka dėl prastos ekonominės būklės, padėtų eksporto draudimas. Dėl tokios galimybės jau vyksta diskusijos su ŪM.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 29 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 18

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Su „Tata“ siejama Indijos bendrovė Klaipėdos LEZ investuoja 20 mln. Eur Premium 7

Bendrovė „Inox works & Consulting“, Indijoje žinoma kaip „Tata“ gamyklų operatorė, planuoja statyti gamyklą...

Pramonė
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nišą verslui atvėrė nauji ES reikalavimai statyboms Premium

Prieš porą metų įsigaliojęs ES reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami pastatai privalo...

Technologijos
2018.10.18
Ūkio ministras: „Sicor Biotech“ nieko neprašė, tai aš jų prašiau

Vakar biologinės farmacijos įmonėje „Sicor Biotech/TEVA“ apsilankęs Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras,...

Pramonė
2018.10.18
„Dovista“ ruošiasi atidarymui – jau investuoti 45 mln. Eur, įdarbinta virš 100 žmonių Premium 10

Antradienį Marijampolės LEZ oficialiai atidaroma langų gamybos UAB „Dovista“ – į pirmąjį plėtros etapą...

Pramonė
2018.10.18
„Achemos grupė“ pakeitė vadovą 20

Trečiadienį koncerno „Achemos grupė“ generaliniu direktoriumi paskirtas Gintautas Kanapeckas, nuo 2014 metų...

Vadyba
2018.10.17
Lietuviškos kosmetikos „Cosmoway“ investuoja į gamybos plėtrą

Kaune įsikūręs kosmetikos gamintojas „Cosmoway“, valdantis „Green Feel“ prekės ženklą, iki šių metų pabaigos...

Pramonė
2018.10.17
Lietuvio ir švedo vos prieš metus įkurtas startuolis „Mavenoid“ gavo 2 mln. USD investiciją Premium 4

Lietuvio Gintauto Miliausko ir švedo Shahano Liljos vos prieš metus įkurtas techninės įrangos diagnostikos...

Technologijos
2018.10.17
Pardavimai: kaip naują gamyklą statantis „Rifas“ užsitikrina užsakymų konvejerį 7

Prognozuojamas pasaulio ekonomikos lėtėjimas plėtros projektą pradedančios įgyvendinti elektrotechninių...

Pramonė
2018.10.17
SWW projektas atspindi naujausias darbo aprangos tendencijas Rėmėjo turinys

Projekte „Smart and Safe Work Wear SWW“ (Išmani ir saugi darbo apranga SWW) dalyvaujančios šalys kuria...

Pramonė
2018.10.16
„Audi“ paskirta 800 mln. Eur bauda dėl taršos duomenų klastojimo 5

Dar viena sankcija „Dyzelgeito“ skandalo byloje paskirta Vokietijos gamintojui „Audi“.

Transportas
2018.10.16
„Velux“ perka Klaipėdos „Vitral“ ir žada tęsti įsigijimus

Danijos holdingui VKR priklausanti „Velux“ grupė praneša perkanti daniško kapitalo įmonę „Vitral“, kuriai...

Pramonė
2018.10.16
„Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams išleis 1 mln. Eur 3

Kauno LEZ investuojanti UAB „Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams, su ES lėšomis, išleis 1...

Pramonė
2018.10.16
Plastiko pramonės atstovai: turime vilčių, kad EP kirtis bus sušvelnintas Premium

Europos Parlamento balsavimas kitą savaitę dėl plastikinių gaminių draudimo ir ribojimo gali reišmingai...

Pramonė
2018.10.16
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 6

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
Kaip auginti pajamas mažiesiems baldžiams: „Joniškių baldų“ patirtis Premium

Mažos gamybinės įmonės plečia asortimentą, taip sukuria didesnę pridėtinę vertę ir augina pajamas. UAB...

Pramonė
2018.10.15
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
„Pack Klaipėda“: jei EP balsuos „už“, būsime priversti nutraukti veiklą Premium 17

Jei Europos Parlamentas pritars, kad į vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų...

Pramonė
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau