10 eksporto rinkų: mažiau, bet iš esmės

Publikuota: 2015-11-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Priemones, kuriomis valstybė skatina eksportą, siūloma koncentruoti dešimtyje prioritetinių rinkų, kurios buvo atrinktos įvertinus jų potencialą. Verslininkai pritaria, kad pasirinkimas logiškas, ir tikisi, kad valstybės pagalba eksportuotojams taps efektyvesnė.

Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ukraina, JAV, Kinija, Izraelis, Japonija – šias šalis Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) darbo grupė atrinko iš 41 Lietuvos prioritetinės eksporto rinkos, kurios įvardytos Eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse.

„Išskirdami 10 prioritetinių rinkų norėjome, kad įvairios valstybės institucijų skatinimo priemonės būtų tikslingai koncentruojamos aplink tam tikrą ašį ir taip būti pasiektas didžiausias jų efektyvumas“, – aiškina Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, EKD darbo grupės pirmininko pavaduotoja.

Tačiau pabrėžia, kad tai kol kas tėra EDT darbo grupės siūlymas, o galutinį prioritetinių eksporto rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą EDT turėtų patvirtinti lapkričio 3 d.

Dešimtukas kaip turintis didžiausią eksporto potencialą Lietuvos verslui buvo išskirtas remiantis objektyviais kriterijais – strateginių dokumentų vertinimais, ekonometrine analize ir pagal tai į eilę sustačius 41 eksporto gairėse įrašytas rinkas. EDT darbo grupė siūlo, kad būtent šiose rinkose būtų koncentruojamos eksporto skatinimo priemonės – finansinė parama, kuria gali pasinaudoti verslas, bei įvairios viešojo sektoriaus naudojamos priemonės – ekonominė diplomatija, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei kitų ministerijų tikslinės priemonės ir kt.

infogr.am::infogram_0_grupes-0186510159

Geriau mažiau, bet geriau

Anot Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, 10-ies prioritetinių rinkų identifikavimas yra tinkamas žingsnis.

„LPK nuomone, prioritetinių rinkų sąrašą reikia optimizuoti, nes jis per platus. Negalime būti čempionai visose rungtyse. Geriau pasirinkti mažiau rinkų, bet į jas susitelkti ir turėti aiškią verslo bei valstybės bendradarbiavimo strategiją, kaip mes į šias rinkas einame ar čia didiname savo įtaką“, – sako p. Izgorodinas.

Jei prioritetinis dešimtukas bus patvirtintas, anot p. Noreikienės, tai nereiškia, kad keisis šiuo metu galiojančios Lietuvos eksporto gairės ir ilgasis prioritetinių šalių sąrašas.

„Šio dokumento niekas keisti neketina, jis lieka galioti. Verslui, kurį domina šalys, neįeinančios į dešimtuką, niekas nesikeistų, iš jo niekas nieko neatimtų, jis ir toliau galėtų naudotis visomis paramos priemonėmis, kaip buvo numatyta“, – tvirtina ji.

Kryptys perspektyvios

„Siūlomos kryptys – labai geros. Gal pasigesčiau Kanados, ten potencialas mūsų tekstilininkams sustiprėjęs, bet greičiausia negalima visko turėti iš karto“, – idėją giria Juozas Martikaitis, aprangos siuvimo UAB „Garlita“ vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos tekstilininkai jau ir šiandien sėkmingai dirba siūlomose rinkose ir mato čia augimo potencialą. Sunkiau sekasi tik Kinijoje, kurios pačios lengvoji pramonė itin stipri, ji yra viena didžiausių tekstilės eksportuotojų.

„Bet su gerais gaminiais galima rasti galimybių ir Kinijoje, tad jei valstybė skatintų plėtrą į šią šalį, būtų gerai ir tekstilininkams. Ten jau yra nemažai potencialių ir pajėgių gerą produkciją įpirkti pirkėjų“, – sako p. Martikaitis.

„Viskas logiškai sudėliota, neabejoju, kad pasirinkimas paremtas apklausomis, vertinimais, analize. Manau, visos ar beveik visos iš 10-ies išskirtų šalių figūruoja daugelio apdirbamosios pramonės įmonių strategijose“, – vertina Jurgita Žilvinskaitė, švaros prekių gamybos AB „Naujoji Ringuva“ vadovė.

Anot jos, „Naujosios Ringuvos“ penkerių metų strategijoje kaip strateginės rinkos taip pat įvardytos Skandinavijos šalys – dėl vartotojų, kurie pajėgūs įpirkti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, ir nedidelio atstumo nuo Lietuvos, o tai mažina sąnaudas logistikai.

Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, dešimtuką įvertina taip – pieno pramonei geriausios eksporto perspektyvos yra JAV, Kinijoje ir Japonijoje.

„Kitos šalys – Skandinavija, Vakarų Europa, net Ukraina – pieno produktų pagamina daugiau, nei pačios suvartoja. Čia galimas tik kokių nors išskirtinių produktų importas, bet jis nesudarytų didelių eksporto kiekių“, – aiškina jis.

Reikėtų daugiau paramos

Ponas Martikaitis sako teigiamai vertinantis valstybės institucijų teikiamas pagalbos priemones eksportuotojams, kita vertus, kai kurios jų galėtų būti efektyvesnės.

„Norėtųsi daugiau verslo misijų, kurios būtų organizuojamos ne bendrai Lietuvos verslui, o tam tikrai pramonės šakai. Tokios misijos tikslingai pritrauktų potencialių užsakovų“, – patobulinti siūlo jis.

Jo nuomone, padėtų ir intensyvesnė parama parodose dalyvaujantiems verslininkams, nes kai kuriose tikslinėse rinkose dalyvauti parodose itin brangu ir įmonės neturi galimybių dalyvauti svarbiuose renginiuose, kur galima užmegzti ryšius su partneriais.

„Pagal priemonę „Naujos galimybės“ galime tikėtis apie 10.000 Eur paramos, o, tarkime, norint dalyvauti rimtesnėje parodoje JAV, reikia apie 60.000 Eur“, – skaičiuoja p. Martikaitis.

Ponia Žilvinskaitė eksporto skatinimo priemonių, kuriomis teko naudotis „Naujajai Ringuvai“, naudą vertina taip: į parodas leidžianti išvykti „Naujų galimybių“ priemonė yra gera, nes padeda su mažesnėmis sąnaudomis eksporto rinkose pristatyti įmonės veiklą, technologijas, produktus.

„Mūsų eksporto skyriaus darbuotojai yra pasinaudoję ir „Verslios Lietuvos“ mokymais. Nepasakyčiau, kad buvo didelė tiesioginė nauda, tačiau praplėtė akiratį. Juose galėtų būti kur kas daugiau turinio ir mažiau formos‘, – sako ji.

Jos nuomone, verslui padėtų ir tai, kad ES paramos administravimas taptų mažiau biurokratiškas ir varginamas smulkmenomis.

„Naujų eksporto skatinimo priemonių nelabai įsivaizduoju. Bet turėtų būti tobulinamos šiuo metu taikomos priemonės – daug ką galima su tais pačiais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais padaryti kur kas efektyviau“, – pabrėžia ji.

Pono Trumpos nuomone, svarbiausia, kad strateginėse eksporto rinkose valdininkų, diplomatų darbas nevyktų priešokiais, o būtų planingas.

„Organizavus vieną kitą verslo delegaciją į kurią nors šalį, didelių rezultatų nėra ko tikėtis. Žmonės, kuriuos valstybė paskiria dirbti prioritetinėse rinkose, turi užmegzti svarbius kontaktus, surinkti verslui svarbią informaciją, aktyviai veikti per valstybės institucijas. Darbas turi būti metams suplanuotas, normaliai finansuojamas – tik tada jis duos rezultatų“, – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Kita vertus, šalies maisto pramonė ligi šiol yra „pakabinta“ tarp Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų (ŪM), tad paramos eksportui pagal ŪM taikomas priemones jai kliūva mažiau nei kitoms pramonės šakoms, tvirtina jis.

„Esame pramonė, bet nesame ŪM interesų lauke, mus šefuoja ŽŪM. Matyt, reikėtų daugiau koordinacijos tarp ministerijų. Gal ir mums patiems reikėtų daugiau iniciatyvos rodyti“, – svarsto p. Trumpa.

Virginijus Ramanauskas, biokuro įrangos gamybos UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, vertina, kad šis pramonės sektorius didžiausių perspektyvų turi šalyse, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai ir neturi gamtinių dujų resursų, – Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje.

„Čia mes galėtume panaudoti solidžią patirtį, kurią sukaupėme modernizuodami šilumos ūkį Lietuvoje. Skandinavijos šalyse didelių perspektyvų nematome, nes jos jau įdiegė biokuro sprendimus“, – aiškina p. Ramanauskas.

Anot jo, įsitvirtinti Ukrainoje, kur savivaldybės ar verslininkai lietuviškos biokuro įrangos neįperka dėl prastos ekonominės būklės, padėtų eksporto draudimas. Dėl tokios galimybės jau vyksta diskusijos su ŪM.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 29 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėnesio sandoris: „Apollo“ siekia įsigyti didžiausią Europos plastiko gamintoją 1

Didžiosios Britanijos plastiko pakuočių gamintojo RPC valdyba sausio 23 d. priėmė 3,3 mlrd. GBP vertės...

Rinkos
13:13
Tyrimas: dėl muitų kinams laimėtų ne JAV, o ES bendrovės Premium 2

Vašingtonui nubaudus Kiniją naujais importo muitais didžiausia nauda tektų ne JAV, o ES kompanijoms, rodo...

Pramonė
08:43
Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas – 25 mln. Eur

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys nuo kovo gegeužės galės teikti paramos paraiškas...

Pramonė
2019.02.16
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  1

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
„Geoterma“: inicijuojamas bankrotas ir likvidavimas 2

Valstybės įmonė Turto bankas šiandien kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos...

Pramonė
2019.02.15
Strateginiais VMG tikslais rūpinsis įsteigta valdyba

Ambicingą plėtrą Lietuvoje vykdanti didžiausia šalies medienos perdirbimo įmonių grupė Vakarų medienos grupė...

Pramonė
2019.02.15
Norvegai plečia gamybą Kauno rajone Premium

UAB Skandinavijos verslo parkas (SVP), Norvegijos kapitalo įmonė, imasi statybų Kauno rajone, Naujųjų...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19% 1

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
AB „Grigeo“ 70% padidino ikimokestinį pelną

2018 m. popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo“ ikimokestinį pelną, lyginant su 2017 metais,...

Rinkos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium 1

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14
Negeri pokyčiai: įspėja nepriklausyti nuo vienos rinkos, įskaitant ir Vokietiją Premium

Naujausi Vokietijos pramonės rodikliai rodo, kad ji tapo labiau pažeidžiama nuo pasaulio ekonomikos problemų.

Pramonė
2019.02.14
EK: produktai su pluoštinių kanapių ekstraktais negali būti tiekiami rinkai

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad pluoštinės kanapės ekstraktai ir iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje...

Pramonė
2019.02.14
Klaipėda kaupiasi Mėlynajam šuoliui: kaip keitėsi uostamiestis per 4 metus Premium 11

Pastaraisiais metais Klaipėdos savivaldybė didino pajamas ir mažino skolas, miestas pritraukė nemažų...

Verslo aplinka
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau