10 eksporto rinkų: mažiau, bet iš esmės

Publikuota: 2015-11-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Priemones, kuriomis valstybė skatina eksportą, siūloma koncentruoti dešimtyje prioritetinių rinkų, kurios buvo atrinktos įvertinus jų potencialą. Verslininkai pritaria, kad pasirinkimas logiškas, ir tikisi, kad valstybės pagalba eksportuotojams taps efektyvesnė.

Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ukraina, JAV, Kinija, Izraelis, Japonija – šias šalis Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) darbo grupė atrinko iš 41 Lietuvos prioritetinės eksporto rinkos, kurios įvardytos Eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse.

„Išskirdami 10 prioritetinių rinkų norėjome, kad įvairios valstybės institucijų skatinimo priemonės būtų tikslingai koncentruojamos aplink tam tikrą ašį ir taip būti pasiektas didžiausias jų efektyvumas“, – aiškina Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, EKD darbo grupės pirmininko pavaduotoja.

Tačiau pabrėžia, kad tai kol kas tėra EDT darbo grupės siūlymas, o galutinį prioritetinių eksporto rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą EDT turėtų patvirtinti lapkričio 3 d.

Dešimtukas kaip turintis didžiausią eksporto potencialą Lietuvos verslui buvo išskirtas remiantis objektyviais kriterijais – strateginių dokumentų vertinimais, ekonometrine analize ir pagal tai į eilę sustačius 41 eksporto gairėse įrašytas rinkas. EDT darbo grupė siūlo, kad būtent šiose rinkose būtų koncentruojamos eksporto skatinimo priemonės – finansinė parama, kuria gali pasinaudoti verslas, bei įvairios viešojo sektoriaus naudojamos priemonės – ekonominė diplomatija, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei kitų ministerijų tikslinės priemonės ir kt.

infogr.am::infogram_0_grupes-0186510159

Geriau mažiau, bet geriau

Anot Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, 10-ies prioritetinių rinkų identifikavimas yra tinkamas žingsnis.

„LPK nuomone, prioritetinių rinkų sąrašą reikia optimizuoti, nes jis per platus. Negalime būti čempionai visose rungtyse. Geriau pasirinkti mažiau rinkų, bet į jas susitelkti ir turėti aiškią verslo bei valstybės bendradarbiavimo strategiją, kaip mes į šias rinkas einame ar čia didiname savo įtaką“, – sako p. Izgorodinas.

Jei prioritetinis dešimtukas bus patvirtintas, anot p. Noreikienės, tai nereiškia, kad keisis šiuo metu galiojančios Lietuvos eksporto gairės ir ilgasis prioritetinių šalių sąrašas.

„Šio dokumento niekas keisti neketina, jis lieka galioti. Verslui, kurį domina šalys, neįeinančios į dešimtuką, niekas nesikeistų, iš jo niekas nieko neatimtų, jis ir toliau galėtų naudotis visomis paramos priemonėmis, kaip buvo numatyta“, – tvirtina ji.

Kryptys perspektyvios

„Siūlomos kryptys – labai geros. Gal pasigesčiau Kanados, ten potencialas mūsų tekstilininkams sustiprėjęs, bet greičiausia negalima visko turėti iš karto“, – idėją giria Juozas Martikaitis, aprangos siuvimo UAB „Garlita“ vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos tekstilininkai jau ir šiandien sėkmingai dirba siūlomose rinkose ir mato čia augimo potencialą. Sunkiau sekasi tik Kinijoje, kurios pačios lengvoji pramonė itin stipri, ji yra viena didžiausių tekstilės eksportuotojų.

„Bet su gerais gaminiais galima rasti galimybių ir Kinijoje, tad jei valstybė skatintų plėtrą į šią šalį, būtų gerai ir tekstilininkams. Ten jau yra nemažai potencialių ir pajėgių gerą produkciją įpirkti pirkėjų“, – sako p. Martikaitis.

„Viskas logiškai sudėliota, neabejoju, kad pasirinkimas paremtas apklausomis, vertinimais, analize. Manau, visos ar beveik visos iš 10-ies išskirtų šalių figūruoja daugelio apdirbamosios pramonės įmonių strategijose“, – vertina Jurgita Žilvinskaitė, švaros prekių gamybos AB „Naujoji Ringuva“ vadovė.

Anot jos, „Naujosios Ringuvos“ penkerių metų strategijoje kaip strateginės rinkos taip pat įvardytos Skandinavijos šalys – dėl vartotojų, kurie pajėgūs įpirkti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, ir nedidelio atstumo nuo Lietuvos, o tai mažina sąnaudas logistikai.

Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, dešimtuką įvertina taip – pieno pramonei geriausios eksporto perspektyvos yra JAV, Kinijoje ir Japonijoje.

„Kitos šalys – Skandinavija, Vakarų Europa, net Ukraina – pieno produktų pagamina daugiau, nei pačios suvartoja. Čia galimas tik kokių nors išskirtinių produktų importas, bet jis nesudarytų didelių eksporto kiekių“, – aiškina jis.

Reikėtų daugiau paramos

Ponas Martikaitis sako teigiamai vertinantis valstybės institucijų teikiamas pagalbos priemones eksportuotojams, kita vertus, kai kurios jų galėtų būti efektyvesnės.

„Norėtųsi daugiau verslo misijų, kurios būtų organizuojamos ne bendrai Lietuvos verslui, o tam tikrai pramonės šakai. Tokios misijos tikslingai pritrauktų potencialių užsakovų“, – patobulinti siūlo jis.

Jo nuomone, padėtų ir intensyvesnė parama parodose dalyvaujantiems verslininkams, nes kai kuriose tikslinėse rinkose dalyvauti parodose itin brangu ir įmonės neturi galimybių dalyvauti svarbiuose renginiuose, kur galima užmegzti ryšius su partneriais.

„Pagal priemonę „Naujos galimybės“ galime tikėtis apie 10.000 Eur paramos, o, tarkime, norint dalyvauti rimtesnėje parodoje JAV, reikia apie 60.000 Eur“, – skaičiuoja p. Martikaitis.

Ponia Žilvinskaitė eksporto skatinimo priemonių, kuriomis teko naudotis „Naujajai Ringuvai“, naudą vertina taip: į parodas leidžianti išvykti „Naujų galimybių“ priemonė yra gera, nes padeda su mažesnėmis sąnaudomis eksporto rinkose pristatyti įmonės veiklą, technologijas, produktus.

„Mūsų eksporto skyriaus darbuotojai yra pasinaudoję ir „Verslios Lietuvos“ mokymais. Nepasakyčiau, kad buvo didelė tiesioginė nauda, tačiau praplėtė akiratį. Juose galėtų būti kur kas daugiau turinio ir mažiau formos‘, – sako ji.

Jos nuomone, verslui padėtų ir tai, kad ES paramos administravimas taptų mažiau biurokratiškas ir varginamas smulkmenomis.

„Naujų eksporto skatinimo priemonių nelabai įsivaizduoju. Bet turėtų būti tobulinamos šiuo metu taikomos priemonės – daug ką galima su tais pačiais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais padaryti kur kas efektyviau“, – pabrėžia ji.

Pono Trumpos nuomone, svarbiausia, kad strateginėse eksporto rinkose valdininkų, diplomatų darbas nevyktų priešokiais, o būtų planingas.

„Organizavus vieną kitą verslo delegaciją į kurią nors šalį, didelių rezultatų nėra ko tikėtis. Žmonės, kuriuos valstybė paskiria dirbti prioritetinėse rinkose, turi užmegzti svarbius kontaktus, surinkti verslui svarbią informaciją, aktyviai veikti per valstybės institucijas. Darbas turi būti metams suplanuotas, normaliai finansuojamas – tik tada jis duos rezultatų“, – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Kita vertus, šalies maisto pramonė ligi šiol yra „pakabinta“ tarp Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų (ŪM), tad paramos eksportui pagal ŪM taikomas priemones jai kliūva mažiau nei kitoms pramonės šakoms, tvirtina jis.

„Esame pramonė, bet nesame ŪM interesų lauke, mus šefuoja ŽŪM. Matyt, reikėtų daugiau koordinacijos tarp ministerijų. Gal ir mums patiems reikėtų daugiau iniciatyvos rodyti“, – svarsto p. Trumpa.

Virginijus Ramanauskas, biokuro įrangos gamybos UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, vertina, kad šis pramonės sektorius didžiausių perspektyvų turi šalyse, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai ir neturi gamtinių dujų resursų, – Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje.

„Čia mes galėtume panaudoti solidžią patirtį, kurią sukaupėme modernizuodami šilumos ūkį Lietuvoje. Skandinavijos šalyse didelių perspektyvų nematome, nes jos jau įdiegė biokuro sprendimus“, – aiškina p. Ramanauskas.

Anot jo, įsitvirtinti Ukrainoje, kur savivaldybės ar verslininkai lietuviškos biokuro įrangos neįperka dėl prastos ekonominės būklės, padėtų eksporto draudimas. Dėl tokios galimybės jau vyksta diskusijos su ŪM.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 29 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
„Maas Aviation“ įmonė Kaune dažys „Airbus“ ir „Boeing“ Premium

Airijos UAB „Maas Aviation“ Kauno oro uosto teritorijoje pradeda statyti orlaivių dažymo angarą, kuriame...

Pramonė
10:06
Valstiečiai imasi miškų 5

Šiandien Seimas turi balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, numatančias apriboti miško paskirties žemės...

Pramonė
05:50
4 įmonės negali prekiauti naftos produktais 2

Įsiskolinusios valstybei bendrovės „Singora“, „Energijos kodas“, „Sunergus“ ir „Jumps“ nebegali prekiauti...

Prekyba
2019.07.22
„Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – 26 paraiškos

Vadovauti AB „Klaipėdos nafta“ pretenduoja 26 kandidatai. Vakar baigusi priimti paraiškas vadovų atrankos...

Vadyba
2019.07.22
Ant Vyriausybės stalo – „Amber Grid“ saugumo planas  

Vyriausybė tvirtins dujotiekio į Lenkiją statybos projektą įgyvendinančios bendrovės „Amber Grid“ saugumo...

Pramonė
2019.07.22
Marijampolėje be elektros buvusi pramonė taikstosi su nuostoliais 3

Dėl gedimo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ tinkle, pirmadienį elektros kelias valandas...

Pramonė
2019.07.22
Nusibodo baidarių „autostrados“ upėse, todėl pradėjo gaminti medines kanojas Premium

Kažkada kilęs sumanymas pasigaminti kanoją Janiui Žekaniui jau tapo pagrindine veikla. Kad kuo daugiau galimų...

Gazelė
2019.07.22
„Fortum Heat Lietuvos“ pelnas pernai augo 23% iki 6,6 mln. Eur 2

Suomijos koncerno „Fortum“ valdoma šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ pernai uždirbo 6,693 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.22
„Anykščių vynas“ baigia modernizaciją: už 0,6 mln. Eur įrengta nauja linija

Gėrimų gamintoja „MV GROUP Production“ modernizavo jos valdomą „Anykščių vyno“ gamyklą, kurioje įrengė...

Pramonė
2019.07.22
Verslas stoja prieš siekį apriboti investavimą į miškus Premium 10

Seime kelią skinantis įstatymo pakeitimui, kuriuo apribojamos galimybės investuoti į miškus, investicijų...

Rinkos
2019.07.22
„Aurora Cannabis Inc.“ investuoja į kanapių perdirbimą Lietuvoje Premium 11

Viena didžiausių pasaulyje kanapių verslo grupių Kanados „Aurora Cannabis Inc.“, pernai įsigijusi dvi...

Pramonė
2019.07.22
Inovacijos žemės ūkyje – būtinybė norint išgyventi Verslo tribūna

Aukštosios technologijos užkariauja ne tik finansų, energetikos ar medicinos sritis. Naujausios technologijos...

Pramonė
2019.07.22
Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade 7

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
2019.07.20
Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

„Orlen Lietuvos“ pelnas šiemet išaugo 24% iki 41 mln. Eur 2

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šešis šių metų...

Pramonė
2019.07.19
Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas prašo politinio prieglobsčio 9

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos...

Pramonė
2019.07.19
Įmonės parengs 16.500 specifinių sričių specialistų 4

Šalies įmonės galės kompensuoti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą: specifinių sričių specialistams parengti...

Pramonė
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau