10 eksporto rinkų: mažiau, bet iš esmės

Publikuota: 2015-11-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Priemones, kuriomis valstybė skatina eksportą, siūloma koncentruoti dešimtyje prioritetinių rinkų, kurios buvo atrinktos įvertinus jų potencialą. Verslininkai pritaria, kad pasirinkimas logiškas, ir tikisi, kad valstybės pagalba eksportuotojams taps efektyvesnė.

Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ukraina, JAV, Kinija, Izraelis, Japonija – šias šalis Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) darbo grupė atrinko iš 41 Lietuvos prioritetinės eksporto rinkos, kurios įvardytos Eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse.

„Išskirdami 10 prioritetinių rinkų norėjome, kad įvairios valstybės institucijų skatinimo priemonės būtų tikslingai koncentruojamos aplink tam tikrą ašį ir taip būti pasiektas didžiausias jų efektyvumas“, – aiškina Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, EKD darbo grupės pirmininko pavaduotoja.

Tačiau pabrėžia, kad tai kol kas tėra EDT darbo grupės siūlymas, o galutinį prioritetinių eksporto rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą EDT turėtų patvirtinti lapkričio 3 d.

Dešimtukas kaip turintis didžiausią eksporto potencialą Lietuvos verslui buvo išskirtas remiantis objektyviais kriterijais – strateginių dokumentų vertinimais, ekonometrine analize ir pagal tai į eilę sustačius 41 eksporto gairėse įrašytas rinkas. EDT darbo grupė siūlo, kad būtent šiose rinkose būtų koncentruojamos eksporto skatinimo priemonės – finansinė parama, kuria gali pasinaudoti verslas, bei įvairios viešojo sektoriaus naudojamos priemonės – ekonominė diplomatija, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei kitų ministerijų tikslinės priemonės ir kt.

infogr.am::infogram_0_grupes-0186510159

Geriau mažiau, bet geriau

Anot Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, 10-ies prioritetinių rinkų identifikavimas yra tinkamas žingsnis.

„LPK nuomone, prioritetinių rinkų sąrašą reikia optimizuoti, nes jis per platus. Negalime būti čempionai visose rungtyse. Geriau pasirinkti mažiau rinkų, bet į jas susitelkti ir turėti aiškią verslo bei valstybės bendradarbiavimo strategiją, kaip mes į šias rinkas einame ar čia didiname savo įtaką“, – sako p. Izgorodinas.

Jei prioritetinis dešimtukas bus patvirtintas, anot p. Noreikienės, tai nereiškia, kad keisis šiuo metu galiojančios Lietuvos eksporto gairės ir ilgasis prioritetinių šalių sąrašas.

„Šio dokumento niekas keisti neketina, jis lieka galioti. Verslui, kurį domina šalys, neįeinančios į dešimtuką, niekas nesikeistų, iš jo niekas nieko neatimtų, jis ir toliau galėtų naudotis visomis paramos priemonėmis, kaip buvo numatyta“, – tvirtina ji.

Kryptys perspektyvios

„Siūlomos kryptys – labai geros. Gal pasigesčiau Kanados, ten potencialas mūsų tekstilininkams sustiprėjęs, bet greičiausia negalima visko turėti iš karto“, – idėją giria Juozas Martikaitis, aprangos siuvimo UAB „Garlita“ vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos tekstilininkai jau ir šiandien sėkmingai dirba siūlomose rinkose ir mato čia augimo potencialą. Sunkiau sekasi tik Kinijoje, kurios pačios lengvoji pramonė itin stipri, ji yra viena didžiausių tekstilės eksportuotojų.

„Bet su gerais gaminiais galima rasti galimybių ir Kinijoje, tad jei valstybė skatintų plėtrą į šią šalį, būtų gerai ir tekstilininkams. Ten jau yra nemažai potencialių ir pajėgių gerą produkciją įpirkti pirkėjų“, – sako p. Martikaitis.

„Viskas logiškai sudėliota, neabejoju, kad pasirinkimas paremtas apklausomis, vertinimais, analize. Manau, visos ar beveik visos iš 10-ies išskirtų šalių figūruoja daugelio apdirbamosios pramonės įmonių strategijose“, – vertina Jurgita Žilvinskaitė, švaros prekių gamybos AB „Naujoji Ringuva“ vadovė.

Anot jos, „Naujosios Ringuvos“ penkerių metų strategijoje kaip strateginės rinkos taip pat įvardytos Skandinavijos šalys – dėl vartotojų, kurie pajėgūs įpirkti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, ir nedidelio atstumo nuo Lietuvos, o tai mažina sąnaudas logistikai.

Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, dešimtuką įvertina taip – pieno pramonei geriausios eksporto perspektyvos yra JAV, Kinijoje ir Japonijoje.

„Kitos šalys – Skandinavija, Vakarų Europa, net Ukraina – pieno produktų pagamina daugiau, nei pačios suvartoja. Čia galimas tik kokių nors išskirtinių produktų importas, bet jis nesudarytų didelių eksporto kiekių“, – aiškina jis.

Reikėtų daugiau paramos

Ponas Martikaitis sako teigiamai vertinantis valstybės institucijų teikiamas pagalbos priemones eksportuotojams, kita vertus, kai kurios jų galėtų būti efektyvesnės.

„Norėtųsi daugiau verslo misijų, kurios būtų organizuojamos ne bendrai Lietuvos verslui, o tam tikrai pramonės šakai. Tokios misijos tikslingai pritrauktų potencialių užsakovų“, – patobulinti siūlo jis.

Jo nuomone, padėtų ir intensyvesnė parama parodose dalyvaujantiems verslininkams, nes kai kuriose tikslinėse rinkose dalyvauti parodose itin brangu ir įmonės neturi galimybių dalyvauti svarbiuose renginiuose, kur galima užmegzti ryšius su partneriais.

„Pagal priemonę „Naujos galimybės“ galime tikėtis apie 10.000 Eur paramos, o, tarkime, norint dalyvauti rimtesnėje parodoje JAV, reikia apie 60.000 Eur“, – skaičiuoja p. Martikaitis.

Ponia Žilvinskaitė eksporto skatinimo priemonių, kuriomis teko naudotis „Naujajai Ringuvai“, naudą vertina taip: į parodas leidžianti išvykti „Naujų galimybių“ priemonė yra gera, nes padeda su mažesnėmis sąnaudomis eksporto rinkose pristatyti įmonės veiklą, technologijas, produktus.

„Mūsų eksporto skyriaus darbuotojai yra pasinaudoję ir „Verslios Lietuvos“ mokymais. Nepasakyčiau, kad buvo didelė tiesioginė nauda, tačiau praplėtė akiratį. Juose galėtų būti kur kas daugiau turinio ir mažiau formos‘, – sako ji.

Jos nuomone, verslui padėtų ir tai, kad ES paramos administravimas taptų mažiau biurokratiškas ir varginamas smulkmenomis.

„Naujų eksporto skatinimo priemonių nelabai įsivaizduoju. Bet turėtų būti tobulinamos šiuo metu taikomos priemonės – daug ką galima su tais pačiais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais padaryti kur kas efektyviau“, – pabrėžia ji.

Pono Trumpos nuomone, svarbiausia, kad strateginėse eksporto rinkose valdininkų, diplomatų darbas nevyktų priešokiais, o būtų planingas.

„Organizavus vieną kitą verslo delegaciją į kurią nors šalį, didelių rezultatų nėra ko tikėtis. Žmonės, kuriuos valstybė paskiria dirbti prioritetinėse rinkose, turi užmegzti svarbius kontaktus, surinkti verslui svarbią informaciją, aktyviai veikti per valstybės institucijas. Darbas turi būti metams suplanuotas, normaliai finansuojamas – tik tada jis duos rezultatų“, – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Kita vertus, šalies maisto pramonė ligi šiol yra „pakabinta“ tarp Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų (ŪM), tad paramos eksportui pagal ŪM taikomas priemones jai kliūva mažiau nei kitoms pramonės šakoms, tvirtina jis.

„Esame pramonė, bet nesame ŪM interesų lauke, mus šefuoja ŽŪM. Matyt, reikėtų daugiau koordinacijos tarp ministerijų. Gal ir mums patiems reikėtų daugiau iniciatyvos rodyti“, – svarsto p. Trumpa.

Virginijus Ramanauskas, biokuro įrangos gamybos UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, vertina, kad šis pramonės sektorius didžiausių perspektyvų turi šalyse, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai ir neturi gamtinių dujų resursų, – Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje.

„Čia mes galėtume panaudoti solidžią patirtį, kurią sukaupėme modernizuodami šilumos ūkį Lietuvoje. Skandinavijos šalyse didelių perspektyvų nematome, nes jos jau įdiegė biokuro sprendimus“, – aiškina p. Ramanauskas.

Anot jo, įsitvirtinti Ukrainoje, kur savivaldybės ar verslininkai lietuviškos biokuro įrangos neįperka dėl prastos ekonominės būklės, padėtų eksporto draudimas. Dėl tokios galimybės jau vyksta diskusijos su ŪM.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 29 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14
Žemės tarnyba kirto „Omniteksui“: neteko privažiavimo prie nuosavo pastato Premium 5

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė staigmeną Kauno tekstilės UAB „Omniteksas“ – peržiūrėjus valstybinės...

Pramonė
2018.06.14
Stambiems gamybiniams projektams Vyriausybė siūlys paskatas

Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama...

Pramonė
2018.06.13
Buvusį vadovą ieškinys pasivijo praėjus 8 m. po įmonės bankroto 1

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš buvusios UAB „NTTI“ vadovo įmonei priteista beveik 115.000 Eur žalai...

Pramonė
2018.06.13
Lietuvos biotechnologijų sektorius –16 pasaulyje 6

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu – JAV mokslo...

Pramonė
2018.06.13
Kaune beveik 800 darbuotojų turinti „Littelfuse“: tikimės daugiau užsakymų iš „Hellos“ ir „Continental“ Premium

Lietuvoje veikianti automobilinių jutiklių gamintoja „Littelfuse“, nuo 2012 m., kai iš švedų perėmė bendrovės...

Pramonė
2018.06.13
Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų Premium

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai...

Pramonė
2018.06.13
V. Bumelio „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių biotechnologijų projektų Lietuvoje Premium 14

UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių šalyje mokslinių tyrimų...

Pramonė
2018.06.13
„Orkla“ fabrikas Latvijoje: tai bus stambiausia sausainių gamykla Šiaurės šalyse 6

Plataus vartojimo prekių milžinė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse „Orkla ASA“ priėmė sprendimą statyti...

Pramonė
2018.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau