A energinės klasės statinių bumo dar teks palaukti

Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalauja, kad nuo kitų metų statomi nauji namai būtų ne mažesnės nei A energinio naudingumo klasės, tačiau Aplinkos ministerija penktadienį paskelbė išsiderėjusi pereinamąjį laikotarpį.

„Aplinkos ministerijos pastangomis prievolė pasiekti A klasę naujai statomuose pastatuose nukelta iki kitų metų lapkričio, nors turėjo įsigalioti jau po kelių savaičių. Kiekvienos šalies situacija yra skirtinga, todėl įgyvendinant ES reikalavimus būtina kiekvienu atveju atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti“, – ministerijos pranešime cituojamas Kęstutis Trečiokas, aplinkos ministras.

Jis pakeitė statybos techninius reglamentus „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ – jais patikslintas reikalavimo A energinio naudingumo klasės pastatams įsigaliojimo laikas ir sąlygos.

Remiantis iki šiol galiojusia tvarka, reikalavimas pasiekti A energinio naudingumo klasę būtų taikomas pastatams, kuriems leidimas statybai išduotas po 2016 m. sausio 1 d. Dabar minėtas reikalavimas atidėtas iki 2016 m. lapkričio 1 d. Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo šiol svarbiausia bus prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo, o ne leidimo išdavimo, data.

Nuogąstavo dėl pajėgumo

„Termino atidėjimas yra svarbus, nes su prievole statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus atsiranda privalomas pastatų sandarumo matavimas, kuris palies didžiąją dalį NT projektų. Tuo tarpu įmonių, galinčių tokius matavimus atlikti, yra vos kelios, todėl kyla klausimas, ar tai nebūtų veiksnys, vilkinantis projektus. Manau, kad papildomi dešimt mėnesių leis visiems tinkamai pasiruošti“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) direktorius.

Robertas Encius, už pastatų sertifikavimą atsakingos VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centro“ direktorius, teigia, kad šie nuogąstavimai perdėti, nes šiuo metu trys akredituotos laboratorijos, galinčios atlikti pastatų sandarumo matavimus, neturi darbo. Be to, daug laboratorijų jau pasiruošę akredituotis.

Rasa Pečiulaitė, A klasės butus jau pastačiusios NT bendrovės „Eika“ Plėtros ir energetikos projektų vadovė, įsitikinusi, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas visiems rinkos dalyviams.

„Ir Lietuvos gyventojams, ir NT plėtotojams, statytojams, ir architektams reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kad prisitaikytų prie naujų A klasės reikalavimų. Lietuvoje kasmet pastatoma ir įregistruojama apie 7.000 naujų pastatų, iš kurių vos 10-20 atitinka A ir aukštesnę energinę klasę, o tai nesudaro nei 0,3 %. Aplinkos ministro sprendimas pagrįstas, kadangi rinka turi labai nedaug patirties statyti tokius pastatus, o specialistai nėra pasiruošę masiškai projektuoti ir statyti tokius aukštus reikalavimus atitinkančių pastatų“ – teigia p. Pečiulaitė.

Nuleido kartelę

Aplinkos ministerija sumažino reikalavimus A energinio naudingumo klasei. Anot p. Enciaus, tai objektyvus žingsnis.

„Pavyzdžiui, iki šiol reikėjo montuoti priešgaisrines duris, kurių šilumos perdavimo koeficientas 1,0. Tačiau mums sunkiai sekasi tokias duris gaminti, todėl koeficientas padidintas iki 1,4. Taip pat sumažintas pastato sandarumo reikalavimas – nuo 0,6 iki 1.

Sandarumą matuoti bus privaloma, į skaičiavimo formules vis tiek bus įrašomas tas rezultatas, kuris gautas matavimų metu, bet kartelė šiek tiek nuleista, kad statytojai galėtų pasipraktikuoti ir palaipsniui prisitaikyti“ – aiškina p. Encius.

Taip pat ministerija sušvelnino reikalavimus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo – ji atsižvelgė į tai, kad dalyje savivaldybių šilumos tinklai energijos gamybai naudoja daugiau dujų negu biokuro, kuris laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, o tai apsunkina NT plėtotojams galimybes pasiekti A energinio naudingumo klasę.

„Nuo energijos šaltinio tipo priklauso ar lengviau, ar sunkiau NT plėtotojui pasiekti A energinio efektyvumo klasę. Tuose miestuose, kur didesnę dalį energijos gamina biokuro katilinės, centrinė šildymo sistema laikoma atsinaujinančios energijos šaltiniu. Vilniuje daugiau energijos pagaminama iš dujų, todėl NT plėtotojams sunkiau pasiekti A klasę. Dėl šios priežasties identiškas namas viename mieste bus A klasės, o kitame – B. Dabar visose savivaldybėse atsinaujinančios energijos dalis bus vertinama pagal Lietuvos vidurkį. Pavyzdžiui, jei Vilniuje ta dalis yra žemiau vidurkio, vis vien bus skiriami „balai“ pagal vidurkį, o jei aukščiau vidurkio, tai bus gaunami papildomi balai“, – aiškina Mindaugas Vanagas, bendrovės „Citus construction“ direktorius.

Ši įmonė neseniai rinkai pristatė pabaigtą kotedžų projektą Vilniuje „Karaliaučiaus slėnis“, kuriame įrengti trijų skirtingų energinio naudingumo klasių būstai – B, A ir A+.

Anot p. Vanago, ar statybų kainos ženkliai pasikeis perėjus nuo B prie A energinio naudingumo klasės, priklauso nuo to kokios kokybės pastatus NT plėtotojas statė prieš tai. B klasės reikalavimų amplitudė yra gana plati. Jeigu bendrovė pasiekdavo žemiausią B klasės pakopą, tai pasitempti ir investuoti reikės gana daug. Bet, jeigu statė aukštos B energinės klasės pastatus, tai laiptas iki A klasės nesunkiai įveikiamas.

„Daugiausiai problemų kyla NT plėtotojams, kurie nėra statę A energinės klasės pastatų arba NT rinkos naujokams, kurie vysto pirmuosius projektus arba iki šiol statė gana žemos B energinės klasės pastatus. Pavyzdžiui, norint pasiekti gerą pastato sandarumą, reikalinga papildoma statybos darbų kontrolė. Sužiūrėti ir užtikrinti, kad darbai būtų atlikti itin kokybiškai, nėra paprasta, bet tai daugiau įgūdžių, o ne investicijų klausimas“, – kalba p. Vanagas.

Pagal ES direktyvas energinio efektyvumo kartelė naujiems pastatas kyla kas kelerius metus. Nuo 2014 m. privaloma statyti B klasės namus, nuo kitų metų – A klasės, 2018 m. teks statyti A+ namus, o nuo 2021 pradžios – A++.