Mokslo populiarintojų planuose – internetinė televizija
„Labai trūksta mokslo populiarinimo lietuvių kalba. Angliškai jo yra daug, bet lietuvių kalba per komercines televizijas rodo tik „Mitų griovėjus“ ir dar kelias verstines laidas“, – apie tai, kodėl mato poreikį aktyviau užsiimti mokslo populiarinimu pasakoja Ignas Kančys, laidos įkūrėjas ir redaktorius.
Be to, Lietuvoje sukurtų mokslo populiarinimo laidų beveik nėra. Pašnekovas sako, kad panašūs projektai kartais atsiranda, bet jie gyvuoja tik tol, kol baigiasi skirtas finansavimas. Todėl norėjosi turėti laidą, kuri nebūtų taip stipriai priklausoma nuo projektinių pinigų.
Šiuo metu „Mokslo sriuba“ nėra atskiras juridinis vienetas, o Baltijos pažangių technologijų instituto dalis. Laida turi 1,5 etato ir apie 50 savanorių. Didžioji jų dalis – įvairių aukštųjų mokyklų studentai, kurie neatlygintinai prisideda prie laidos kūrimo, lėšų pritraukimo, rinkodaros ar kitų sričių.
Savo veiklai vykdyti įstaiga pinigų gauna iš nacionalinio transliuotojo, iš įvairių projektų, iš gyventojų pajamų mokesčio paramos ir žiūrovų bei įmonių skiriamų lėšų. Komandos sukuriamos laidos transliuojamos per „LRT kultūrą“, regioninių televizijų kanalus ir bent keletą naujienų portalų.
Komanda skaičiuoja, kad per visas platformas jos kuriama laida sulaukia 25.000 peržiūrų, o per dvejus metus tikimasi jų skaičių padvigubinti.
Tačiau tai nėra visa savanoriškai veikiančios įstaigos veikla.
„Mes kuriame ne tik laidas, bet ir mokslo populiarinimo plakatus, rengiame protų kovas, atskirus reportažus. Dabar yra idėja kurti internetinę „Mokslo sriubos“ televiziją. Galvojame, kaip padaryti, kad kiekvienas savanoris galėtų kurti savo reportažą“, – sako p. Kančys.
Apie mokslą – be diplomo
Beje, p. Kančys, kad ir kiek domėtųsi fizika, pats nėra studijavęs aukštojoje mokykloje ir artimiausiu metu neketina to daryti. Tačiau, anot jo, kalbėtis su mokslininkais tai netrukdo, o leidžia su jais kalbėtis paprastai, kad suprastų ir neįsigilinęs žiūrovas.
„Nieko nesu studijavęs, bet esu smalsus žmogus ir mokslu domiuosi nuo mažens. „Mokslo sriubos“ susikūrimo istorija yra tokia: mokykloje su bendraklasiais buvome įkūrę „Antistudiją“, su fizikos mokytoju konstravome 35 mm. adapterius vaizdo kameroms. Galiausiai tai išsiplėtojo į verslą, todėl ir nepradėjau studijų“, – apie veiklos užuomazgas ir sprendimą nestudijuoti šypsodamasis pasakoja p. Kančys.
Prisideda mokslininkas
Džordana Šiaudvytytė, viena iš įstaigos savanorių, atskleidžia, kad pasiūlymų reportažams kūrybinė grupė sulaukia iš įvairių šaltinių. Temas laiškuose rašo ne tik žiūrovai, bet ir mokslininkai. Be to, ji sako jaučianti susidomėjimą ir iš verslo, jis linkęs remti, siūlyti turinį, tačiau komanda siekia, kad remiančios bendrovės prie laidų gamybos nagų nekištų.
Paklausti apie artėjančio sezono, kuris prasidės spalį, planus, „Mokslo sriubos“ kūrėjai pasakoja, kad laidą transliuos ne kas antrą, o kiekvieną savaitę. Todėl eteryje vedėjo vaidmens imsis ne tik p. Kančys, bet ir Sergejus Orlovas, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas. Jie abu vienas kitą keis kas savaitę, o p. Orlovo vedama laida vadinsis „Mokslo sriuba+“.
