Po kokiais lapais slepiasi socialinės inovacijos

2016 03 03. Saulėtekio slėnyje Vilniuje atidarytas naujas Vilniaus universiteto Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC). Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bepigu kalbėti apie Lietuvos stiprybes fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityje: turime galimybę laimėti Nobelio chemijos premiją, mūsų profesorius pretenduoja tapti Europos metų išradėju. O dar visos tos kalbos apie lazerius, prestižinius programuotojus ir Vokietijos graibstomus medikus. Tada tik ir lieka gamtamoksliams klausiamu žvilgsniu šnairuoti į socialinius mokslus: o kas pas jus?

Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius, įsitikinęs, kad šiuo metu itin svarbios yra socialinės inovacijos, pavyzdžiui, nauji būdai, kaip mokslo žinias perduoti verslui. Anot jo, šios grandies, kuri galėtų užtikrinti ir spartesnę verslo pažangą, mes neturime. Nėra joje veikiančių mokslininkų.

„Pažiūrėkime, kiek turime fizikos, biotechnologijų, matematikos profesorių, o kiek Lietuvoje yra pasaulinio lygio ekonomikos, vadybos ar technologijų perdavimo srityje dirbančių profesorių? Socialiniai mokslai yra silpniausia Lietuvos mokslo grandis, kuri nusirito į masinį studentų rengimą už mokestį, kur algos yra didžiausios iš visų akademikų, bet nėra mokslo. Būtent tai ir žlugdo mūsų šalį, nes jeigu nėra universitete, kas parengs mokytojų, jų nebus ir mokyklose. Neturime rengimo socialinėms inovacijoms ir tos srities profesorių, paskui kuriuos vaikščiotų minia studentų degančiomis akimis. To nėra, dalis tų studentų nusiperka rašto darbus ir žiūri, kaip atitupėti paskaitas“, – VŽ su banku „Swedbank“ surengtoje diskusijoje „Mokslas ir verslas – kaip statysime tiltus“ rėžia rektorius.