Lietuvos IT ir ryšių sektoriui reikalingi trys pokyčiai
„Infobalt” rekomenduoja imtis trijų prioritetinių užduočių – didinti IT specialistų skaičių, skatinti e.paslaugų sistemą ir sutvarkyti reguliacinę aplinką.
Asociacijos atlikta pastarųjų metų rezultatų ir tendencijų analizė rodo, kad IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje pastaraisiais metais išlieka gana stabili. Visgi pažangesnių ir daugiau IRT sektoriui dėmesio skiriančių valstybių ekonomikos augo sparčiau.
Praėjusių metų Eurostato duomenimis, Lietuva užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į bendrą šalies BVP (3,2%). Palyginti, Estija užėmė 8 vietą (5,4%).
„Labiausiai išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka,
jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys”, – sako p. Vertelka.
Anot jo, ypač svarbi ir reguliacinė aplinka, kuri padėtų kurti palankias ir aiškias investicines sąlygas, bei valstybės pozicija nekonkuruoti su privačiu verslu, o koncentruotis tik į strategiškai svarbias sritis.
„Infobalt” duomenimis, Estijoje IRT sektorius pastaruoju metu yra pagrindinis ekonominio augimo variklis. 2015 m. jis nulėmė 66,5% BVP augimo, Lietuvoje – 3,1%.
Kitose šalyse panašios tendencijos vyrauja jau ne vienerius metus: Airijoje IRT sektoriaus dalis nulemia daugiau kaip 70% visos šalies BVP augimo, Danijoje – daugiau kaip 40%, o Izraelyje – beveik 25%.
Daugiausia pajamų – iš vietinės rinkos
IT bei telekomunikacijų sektorių pajamos Lietuvoje nuosekliai auga ir praėjusiais metais siekė 1,48 mlrd. Eur. Tai beveik dešimtadaliu daugiau, nei 2014 m. Visgi daugiausiai pajamų IRT sektorius sulaukia iš vidaus rinkos.
Nors šio sektoriaus eksportas praėjusiais metais augo gerokai greičiau nei bendras Lietuvos paslaugų eksportas ir siekė 12%, eksporto pajamos praėjusiais metais sudarė 16% IRT sektoriaus pajamų.
Pono Vertelkos teigimu, nors didžiąją dalį pajamų sektorius gauna vietinėje rinkoje, bendrovių pajamos iš viešųjų pirkimų mažėja dėl stringančių ES investicijų Lietuvoje –
viešųjų pirkimų dalis per paskutinius dvejus metus sumenko perpus.
„Pastebime, kad vis daugiau IRT bendrovių persvarsto strategiją ir aktyviau žengia į naujas rinkas. Nuosekliai augantis eksportas šiame sektoriuje – vis dar iki galo neišnaudotas potencialas”, – teigia jis.
Daugiau e. paslaugų, mažiau popierių
„Infobalt” taip pat teigia, kad be IT specialistų trūkumo rinka susiduria ir su e.paslaugų naudojimo ir reguliacinės aplinkos iššūkiais.
Sprendžiant šias problemas ir didinant šalies konkurenciją, asociacija siūlo padidinti
valstybės ir savivaldybių paslaugų prieinamumą iki 100%, efektyviai investuoti ES
struktūrinę paramą, atsisakyti popierininių dokumentų, atverti visus įmanomus valstybės duomenis ir įgyvendinti elektroninio balsavimo ir e-pristatymo projektus.
Siekiant pokyčių darbo rinkoje, iki 2020 m. būtina kasmet padidinti rengiamų IT absolventų skaičių du kartus, o mokymo krepšelio sumą – ne mažiau kaip 30%.
„Taip pat raginame atnaujinti bendrojo ugdymo programą ir įtraukti IT į pradinių klasių
programą, o regionuose didinti finansavimą neformaliam ugdymui”, – siūlo p. Vertelka.
