Įspėja dėl afrikinio kiaulių maro: plinta per žolę

Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole.

„Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nušienauta žole. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat kiaules draudžiama šerti maisto atliekomis“, – pabrėžia Jonas Milius, VMVT direktorius.

Tarnyba informuoja, kad kiaulių augintojai turi aptverti jų laikymo vietas, siekdami išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, ir riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei asmuo lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje.

Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus.

Kraikui naudojami pakratai (šienas) turi būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose.

Nustačius AKM židinį kiaulių laikymo vietoje, aplink ją sukuriamos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Šiose zonose atskiru sprendimu gali būti nurodyta išskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules.

Lietuvos teritorijoje laukinėje faunoje šiemet nustatytos 59 AKM vietos. Nuo metų pradžios rasti ar sumedžioti 85 užsikrėtę šernai.

Lietuvoje, naujausios apskaitos (kovo mėn.) duomenimis, šiuo metu yra beveik 21.000 (20.839) šernų. Apskaita parodė, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šių žvėrių tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno/ha ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek (0,535-0,677 šerno/ha) viršija siektiną.

infogr.am::sernu_tankumas-42