Silicio slėnis žengia į fermas

Publikuota: 2015-12-19
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti.
„Matton“ nuotr.
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti. „Matton“ nuotr.

Žemės ūkiui skirtas išmaniąsias technologijas investuotojai laiko viena karščiausių investavimo pasaulio sričių. Į ūkius perkeliami naujausi debesų kompiuterijos, duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai, mobiliosios programos. Vieną kitą technologiją yra sukūręs ir Lietuvos verslas.

Praėjusiais metais visame pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad šiemet ši suma turėtų dar gerokai padidėti.

Tačiau investuotojus domina tik technologijos, o tradiciniai, nors gana modernūs ūkiai į jų objektyvus nepatenka.

Laukia proveržio

Augustas Alešiūnas, ūkininkams išmaniąsias programėles ir verslo valdymo sistemas gaminančių UAB „Art21“ ir UAB „Ars Lab“ valdybos narys, sako pastebėjęs, kad lietuviai šiame sektoriuje nuo JAV atsilieka kokį dešimtmetį.

Jo įmonė „Art21“ yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, kuri ūkininkams leidžia paprasčiau valdyti visą turimą turtą, informaciją, automatizuoti verslo procesus. „Ars Lab“ projektuoja ir gamina cheminių medžiagų tyrimų prietaisus, ūkininkams teikia konsultacijas. Į abi įmones yra investavęs „Verslo angelų fondas I“, pinigus skyręs plėtrai eksporto rinkose.

Verslininko nuomone, ūkininkai Lietuvoje yra inertiški ir dažniausiai eina keliu, kokį jiems nurodo ES paramos priemonės, tad iki šiol naujovėmis naudojosi menkai.

Kita vertus, anot pašnekovo, netrukus toks jų būdas žemės ūkio technologijų kūrėjams išeis į naudą, mat nemenka dalis finansavimo priemonių jau dabar nukreiptos į ūkių modernizavimą, naujų technologijų diegimą.

„Jei anksčiau pinigai buvo skiriami naujiems traktoriams ar kombainams pirkti, juos ūkininkai ir pirko. Dabar vis daugiau pinigų dalijama atsinaujinti technologiškai, tad neabejoju, kad ūkiai neišvengiamai ims naudotis įvairiomis programėlėmis, išradimais“, – prognozuoja p. Alešiūnas.

„Klientų kol kas daugiau ieškome užsienyje, nes ten žemės ūkis jau dabar randa įvairių verslą lengvinančių sprendimų. Bet minėtos priežastys artimiausiu metu leis veiklą smarkiai išplėsti ir Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Kuriančiųjų yra

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, įsitikinęs, kad technologinių verslų, teikiančių paslaugas žemės ūkio verslininkams, pasaulyje daugės.

„Rinka yra milžiniška, tad visai nekeista, jog technologinės žemės ūkio įmonės vis intensyviau kuriasi. Per mūsų fondo darbo laiką esu susidūręs gal su 10–12 tokių įmonių. Nemaža dalis jų buvo susijusios su bepilotėmis skraidyklėmis ir jų panaudojimu ūkiuose“, – kalba p. Keras.

Jo teigimu, investuotojus domina sektoriui skirtos veiklos optimizavimo sistemos, įvairios technologijos, leidžiančios nustatyti ir didinti dirvos derlingumą, fotografuojančios augalus ir pateikiančios apie juos svarbią informaciją.

„Nemanau, kad kas nors sėdi ir specialiai kuria technologijas ūkininkams. Tačiau įvairios kitų įmonių sukuriamos technologijos žemės ūkyje sėkmingai pritaikomos, panaudojamos įvairioms programėlėms, įrenginiams gaminti“, – aiškina p. Keras.

Domintų novatoriai

Be minėtų „Art21“ ir „Ars Lab“, verslo angelai yra investavę ir į prekybos grūdais virtualioje erdvėje bendrovę „Agrobirža“. Visos įmonės žemės ūkio sektoriui teikia paslaugas, tačiau tiesiogiai ūkininkavimo veiklos nevykdo.

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris, sako, kad patraukliausia su žemės ūkiu susijusi investicija daugeliui vis dar yra žemė. Ūkininkams paslaugas teikiančios įmonės pasaulyje dirba vis pelningiau, tačiau Lietuvoje didelio proveržio šiame sektoriuje dar nematyti.

Investuotojo teigimu, tradicinės į infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas investuojančios žemės ūkio įmonės investuotojams gali būti įdomios, tačiau kol kas Lietuvoje tokiomis jis laiko tik didžiąsias bendroves.

„Viena patraukliausių investicijų buvo ir bus žemė. Jos reikės vis daugiau, ji bus naudojama ir tai bus patraukli investicija. Kas toje žemėje bus daroma, jau kitas klausimas. Jei bus imamasi išmaniosios, žaliosios žemdirbystės, investuojama į derlingumą ir technologijas, tuomet investuotojams tai taip pat bus įdomu. Didžiosios žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra labai inovatyvios ir investuotojus domina. Apie mažesnius, deja, to pasakyti negalėčiau“, – kalba p. Variakojis.

Jo teigimu, kol kas ūkininkai gana pasyviai domisi Lietuvoje kuriamomis žemės ūkio srities vadybos, efektyvinimo sistemomis.

Norėtų ir galėtų

Džiugas Grigaliūnas, Vazniškių žemės ūkio bendrovės bendraturtis, nesutinka, kad tradicinės žemės ūkio įmonės negalėtų dominti investuotojų. Jo teigimu, Lietuvoje yra mažiausiai kelios dešimtys modernių, į įrenginius nuolat investuojančių verslų.

„Iš praktikos žinau, kad visus kur kas labiau domina ne augintojai, o perdirbėjai, gamintojai. Jie daugiau ir investuoja, turi brangesnius įrenginius, į šį verslą žiūri moderniau. Be to, tokių įmonių pelningumas taip pat didesnis. Modernių bendrovių Lietuvoje yra pakankamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, ūkininkams, nors šie nemažai pinigų gauna iš įvairių sektoriui finansuoti skirtų ES priemonių, investuotojų pinigai labai praverstų.

„Ir mes, ir kiti domimės visomis įmanomomis finansavimo galimybėmis. Bet, tiesą sakant, anksčiau norintieji investuoti į žemės ūkio bendroves labiau domėjosi, dabar ši banga nuslūgusi, tradicinis verslas ne toks įdomus“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, pašnekovas sako pastebėjęs, kad sektoriaus įmonių savininkų baimės akys kartais pernelyg didelės, jie bijo bet ko, kas norėtų prie jų verslo prisidėti.

„Bet požiūris keičiasi, tokių kasmet turbūt mažėja“, – priduria p. Grigaliūnas.

Tendencijos aiškios

Ponas Alešiūnas teigia sekantis žemės ūkio pasaulio naujienas ir galintis išskirti dvi pagrindines naujų technologijų kūrimo kryptis.

„Pirmiausia labai populiarėja įvairios orus prognozuojančios programėlės, kurios pateikia ilgalaikes tendencijas, įspėja apie galimas su prastomis oro sąlygomis susijusias rizikas. Antra, daugėja įmonių, kuriančių programas dirvai tirti“, – pasakoja verslininkas.

Turbūt didžiausia dalis programų yra skirtos augalininkystės sektoriuje dirbančioms įmonėms, kurios dėl kenkėjų, sunkiai prognozuojamų oro sąlygų yra labai pažeidžiamos. „Technologijos leidžia stebėti augalų augimą, nustato, kokių medžiagų trūksta dirvai. Jos gali fiksuoti augalų spalvos pokyčius, augimo greitį ir iš to nustatyti, ką ūkininkui reikėtų daryti, kad jis gautų geriausią derlių. Taip pat sukurta priemonių, kurios kišamos į žemę ir analizuoja dirvą, jos sudėtį, nustato, kokių trąšų reikia“, – vardija p. Alešiūnas.

Karšta sritis

Svetainė forbes.com rašo, kad to, kas dabar vyksta Silicio slėnyje, anksčiau nėra buvę. Vis daugiau žinomų investuotojų pasineria į žemės ūkiui skirtų programėlių finansavimą. Skelbiama, kad ūkininkai pradeda domėtis naujovėmis, jiems vis labiau rūpi tikslioji žemdirbystė, o verslo niša dar tuščia.

Šiemet rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ su dar keliais investuotojais pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais, iš viso investuota 18,7 mln. USD. Tas pats fondas 15 mln. USD įmerkė į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“. Bendrovė per išmaniąsias technologijas pataria ūkininkams, kaip pakelti jų auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumo rodiklius, mažinti išlaidas trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Analogiškas technologijas naudoja žemės ūkio verslo milžinės „Monsanto“, „Cargill Inc.“, „DuPont“.

Straipsnis gruodžio 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Veryga žada eliminuoti iš mokyklų valgiaraščių sudarytojų verslininkus 2

Ministras Aurelijus Veryga žada išbraukti galimybę verslininkams dalyvauti sudarant mokyklų valgiaraščius.

Agroverslas
2018.09.20
Uždrausta prekiauti šokoladų „Kinder“ partija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad iš rinkos surenkama šokoladų „Kinder“...

Agroverslas
2018.09.20
Mažinama administracinė našta daliai ES paramos gavėjų  1

Alternatyvias veiklas vykdančių ūkininkų, įmonių ir gyventojų, užsiimančių ne žemės ūkio veikla kaimo...

Agroverslas
2018.09.20
Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 1

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
2018.09.20
Kviečių kainos: nuotaikas rinkoje diktuoja Rusijos spekuliacijos Premium 3

Nors daugelis jau baigė skaičiuoti sausros nuostolius ir šiųmetį derlių, kviečių kainoms tai nesuteikė daug...

Agroverslas
2018.09.20
Ateities vizija: plinkanti Lietuva 33

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net...

Agroverslas
2018.09.20
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Aplinkos ministras: Labanoro girioje mėnesį nebus vykdomi kirtimai 3

Valstybinė miškų urėdija įpareigota vienam mėnesiui nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro...

Agroverslas
2018.09.19
Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Lietuviškas medus jau pasieks ir Japonijos gyventojus. Šių metų pabaigoje čia pirmąją 10 tonų lietuviško...

Agroverslas
2018.09.19
Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus 14

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie...

Agroverslas
2018.09.18
„Coca-Cola“ svarsto apie gėrimų su kanapėmis gamybą 1

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ žvalgosi į sparčiai augančią gėrimų su kanapėmis rinką. Bendrovė...

Agroverslas
2018.09.18
Maisto pramonės gigantai atsigręžė į startuolius – skatina ne tik altruizmas 2

Pastaruoju metu apie savo startuolių akceleracijos programas pranešė tokie maisto pramonės gigantai kaip...

Agroverslas
2018.09.18
Danai siekia perimti „Konekesko Lietuvos“ kontrolę

Danijos žemės ūkio grupė „Danish Agro Group“ iš Suomijos koncerno „Kesko“ siekia perimti vienvaldę žemės...

Agroverslas
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
Rugpjūtį pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1%

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1% ir siekė 257,4...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Kinija iš Lietuvos norėtų importuoti daugiau jautienos ir grūdinių produktų

Kinija pasirengusi importuoti daugiau lietuviškos jautienos ir iš grūdinių kultūrų gaminamų produktų, po...

Agroverslas
2018.09.17
Verslo istorija: karjeras korporacijose iškeitė į apleistas arbatos plantacijas Gruzijoje Premium

Iš patogių biuro kėdžių – į arbatos plantacijas Gruzijoje. Tokiu keliu pasuko Tomas Kaziliūnas su...

Agroverslas
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
JK ūkininkai neteks tiesioginių išmokų 3

Jungtinės Karalystės (JK) Vyriausybė pristatė savo žemės ūkio politikos pokyčius, šaliai išstojus iš Europos...

Agroverslas
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau