Silicio slėnis žengia į fermas

Publikuota: 2015-12-19
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti.
„Matton“ nuotr.
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti. „Matton“ nuotr.

Žemės ūkiui skirtas išmaniąsias technologijas investuotojai laiko viena karščiausių investavimo pasaulio sričių. Į ūkius perkeliami naujausi debesų kompiuterijos, duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai, mobiliosios programos. Vieną kitą technologiją yra sukūręs ir Lietuvos verslas.

Praėjusiais metais visame pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad šiemet ši suma turėtų dar gerokai padidėti.

Tačiau investuotojus domina tik technologijos, o tradiciniai, nors gana modernūs ūkiai į jų objektyvus nepatenka.

Laukia proveržio

Augustas Alešiūnas, ūkininkams išmaniąsias programėles ir verslo valdymo sistemas gaminančių UAB „Art21“ ir UAB „Ars Lab“ valdybos narys, sako pastebėjęs, kad lietuviai šiame sektoriuje nuo JAV atsilieka kokį dešimtmetį.

Jo įmonė „Art21“ yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, kuri ūkininkams leidžia paprasčiau valdyti visą turimą turtą, informaciją, automatizuoti verslo procesus. „Ars Lab“ projektuoja ir gamina cheminių medžiagų tyrimų prietaisus, ūkininkams teikia konsultacijas. Į abi įmones yra investavęs „Verslo angelų fondas I“, pinigus skyręs plėtrai eksporto rinkose.

Verslininko nuomone, ūkininkai Lietuvoje yra inertiški ir dažniausiai eina keliu, kokį jiems nurodo ES paramos priemonės, tad iki šiol naujovėmis naudojosi menkai.

Kita vertus, anot pašnekovo, netrukus toks jų būdas žemės ūkio technologijų kūrėjams išeis į naudą, mat nemenka dalis finansavimo priemonių jau dabar nukreiptos į ūkių modernizavimą, naujų technologijų diegimą.

„Jei anksčiau pinigai buvo skiriami naujiems traktoriams ar kombainams pirkti, juos ūkininkai ir pirko. Dabar vis daugiau pinigų dalijama atsinaujinti technologiškai, tad neabejoju, kad ūkiai neišvengiamai ims naudotis įvairiomis programėlėmis, išradimais“, – prognozuoja p. Alešiūnas.

„Klientų kol kas daugiau ieškome užsienyje, nes ten žemės ūkis jau dabar randa įvairių verslą lengvinančių sprendimų. Bet minėtos priežastys artimiausiu metu leis veiklą smarkiai išplėsti ir Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Kuriančiųjų yra

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, įsitikinęs, kad technologinių verslų, teikiančių paslaugas žemės ūkio verslininkams, pasaulyje daugės.

„Rinka yra milžiniška, tad visai nekeista, jog technologinės žemės ūkio įmonės vis intensyviau kuriasi. Per mūsų fondo darbo laiką esu susidūręs gal su 10–12 tokių įmonių. Nemaža dalis jų buvo susijusios su bepilotėmis skraidyklėmis ir jų panaudojimu ūkiuose“, – kalba p. Keras.

Jo teigimu, investuotojus domina sektoriui skirtos veiklos optimizavimo sistemos, įvairios technologijos, leidžiančios nustatyti ir didinti dirvos derlingumą, fotografuojančios augalus ir pateikiančios apie juos svarbią informaciją.

„Nemanau, kad kas nors sėdi ir specialiai kuria technologijas ūkininkams. Tačiau įvairios kitų įmonių sukuriamos technologijos žemės ūkyje sėkmingai pritaikomos, panaudojamos įvairioms programėlėms, įrenginiams gaminti“, – aiškina p. Keras.

Domintų novatoriai

Be minėtų „Art21“ ir „Ars Lab“, verslo angelai yra investavę ir į prekybos grūdais virtualioje erdvėje bendrovę „Agrobirža“. Visos įmonės žemės ūkio sektoriui teikia paslaugas, tačiau tiesiogiai ūkininkavimo veiklos nevykdo.

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris, sako, kad patraukliausia su žemės ūkiu susijusi investicija daugeliui vis dar yra žemė. Ūkininkams paslaugas teikiančios įmonės pasaulyje dirba vis pelningiau, tačiau Lietuvoje didelio proveržio šiame sektoriuje dar nematyti.

Investuotojo teigimu, tradicinės į infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas investuojančios žemės ūkio įmonės investuotojams gali būti įdomios, tačiau kol kas Lietuvoje tokiomis jis laiko tik didžiąsias bendroves.

„Viena patraukliausių investicijų buvo ir bus žemė. Jos reikės vis daugiau, ji bus naudojama ir tai bus patraukli investicija. Kas toje žemėje bus daroma, jau kitas klausimas. Jei bus imamasi išmaniosios, žaliosios žemdirbystės, investuojama į derlingumą ir technologijas, tuomet investuotojams tai taip pat bus įdomu. Didžiosios žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra labai inovatyvios ir investuotojus domina. Apie mažesnius, deja, to pasakyti negalėčiau“, – kalba p. Variakojis.

Jo teigimu, kol kas ūkininkai gana pasyviai domisi Lietuvoje kuriamomis žemės ūkio srities vadybos, efektyvinimo sistemomis.

Norėtų ir galėtų

Džiugas Grigaliūnas, Vazniškių žemės ūkio bendrovės bendraturtis, nesutinka, kad tradicinės žemės ūkio įmonės negalėtų dominti investuotojų. Jo teigimu, Lietuvoje yra mažiausiai kelios dešimtys modernių, į įrenginius nuolat investuojančių verslų.

„Iš praktikos žinau, kad visus kur kas labiau domina ne augintojai, o perdirbėjai, gamintojai. Jie daugiau ir investuoja, turi brangesnius įrenginius, į šį verslą žiūri moderniau. Be to, tokių įmonių pelningumas taip pat didesnis. Modernių bendrovių Lietuvoje yra pakankamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, ūkininkams, nors šie nemažai pinigų gauna iš įvairių sektoriui finansuoti skirtų ES priemonių, investuotojų pinigai labai praverstų.

„Ir mes, ir kiti domimės visomis įmanomomis finansavimo galimybėmis. Bet, tiesą sakant, anksčiau norintieji investuoti į žemės ūkio bendroves labiau domėjosi, dabar ši banga nuslūgusi, tradicinis verslas ne toks įdomus“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, pašnekovas sako pastebėjęs, kad sektoriaus įmonių savininkų baimės akys kartais pernelyg didelės, jie bijo bet ko, kas norėtų prie jų verslo prisidėti.

„Bet požiūris keičiasi, tokių kasmet turbūt mažėja“, – priduria p. Grigaliūnas.

Tendencijos aiškios

Ponas Alešiūnas teigia sekantis žemės ūkio pasaulio naujienas ir galintis išskirti dvi pagrindines naujų technologijų kūrimo kryptis.

„Pirmiausia labai populiarėja įvairios orus prognozuojančios programėlės, kurios pateikia ilgalaikes tendencijas, įspėja apie galimas su prastomis oro sąlygomis susijusias rizikas. Antra, daugėja įmonių, kuriančių programas dirvai tirti“, – pasakoja verslininkas.

Turbūt didžiausia dalis programų yra skirtos augalininkystės sektoriuje dirbančioms įmonėms, kurios dėl kenkėjų, sunkiai prognozuojamų oro sąlygų yra labai pažeidžiamos. „Technologijos leidžia stebėti augalų augimą, nustato, kokių medžiagų trūksta dirvai. Jos gali fiksuoti augalų spalvos pokyčius, augimo greitį ir iš to nustatyti, ką ūkininkui reikėtų daryti, kad jis gautų geriausią derlių. Taip pat sukurta priemonių, kurios kišamos į žemę ir analizuoja dirvą, jos sudėtį, nustato, kokių trąšų reikia“, – vardija p. Alešiūnas.

Karšta sritis

Svetainė forbes.com rašo, kad to, kas dabar vyksta Silicio slėnyje, anksčiau nėra buvę. Vis daugiau žinomų investuotojų pasineria į žemės ūkiui skirtų programėlių finansavimą. Skelbiama, kad ūkininkai pradeda domėtis naujovėmis, jiems vis labiau rūpi tikslioji žemdirbystė, o verslo niša dar tuščia.

Šiemet rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ su dar keliais investuotojais pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais, iš viso investuota 18,7 mln. USD. Tas pats fondas 15 mln. USD įmerkė į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“. Bendrovė per išmaniąsias technologijas pataria ūkininkams, kaip pakelti jų auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumo rodiklius, mažinti išlaidas trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Analogiškas technologijas naudoja žemės ūkio verslo milžinės „Monsanto“, „Cargill Inc.“, „DuPont“.

Straipsnis gruodžio 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
13:45
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau