Silicio slėnis žengia į fermas

Publikuota: 2015-12-19
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti.
„Matton“ nuotr.
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti. „Matton“ nuotr.

Žemės ūkiui skirtas išmaniąsias technologijas investuotojai laiko viena karščiausių investavimo pasaulio sričių. Į ūkius perkeliami naujausi debesų kompiuterijos, duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai, mobiliosios programos. Vieną kitą technologiją yra sukūręs ir Lietuvos verslas.

Praėjusiais metais visame pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad šiemet ši suma turėtų dar gerokai padidėti.

Tačiau investuotojus domina tik technologijos, o tradiciniai, nors gana modernūs ūkiai į jų objektyvus nepatenka.

Laukia proveržio

Augustas Alešiūnas, ūkininkams išmaniąsias programėles ir verslo valdymo sistemas gaminančių UAB „Art21“ ir UAB „Ars Lab“ valdybos narys, sako pastebėjęs, kad lietuviai šiame sektoriuje nuo JAV atsilieka kokį dešimtmetį.

Jo įmonė „Art21“ yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, kuri ūkininkams leidžia paprasčiau valdyti visą turimą turtą, informaciją, automatizuoti verslo procesus. „Ars Lab“ projektuoja ir gamina cheminių medžiagų tyrimų prietaisus, ūkininkams teikia konsultacijas. Į abi įmones yra investavęs „Verslo angelų fondas I“, pinigus skyręs plėtrai eksporto rinkose.

Verslininko nuomone, ūkininkai Lietuvoje yra inertiški ir dažniausiai eina keliu, kokį jiems nurodo ES paramos priemonės, tad iki šiol naujovėmis naudojosi menkai.

Kita vertus, anot pašnekovo, netrukus toks jų būdas žemės ūkio technologijų kūrėjams išeis į naudą, mat nemenka dalis finansavimo priemonių jau dabar nukreiptos į ūkių modernizavimą, naujų technologijų diegimą.

„Jei anksčiau pinigai buvo skiriami naujiems traktoriams ar kombainams pirkti, juos ūkininkai ir pirko. Dabar vis daugiau pinigų dalijama atsinaujinti technologiškai, tad neabejoju, kad ūkiai neišvengiamai ims naudotis įvairiomis programėlėmis, išradimais“, – prognozuoja p. Alešiūnas.

„Klientų kol kas daugiau ieškome užsienyje, nes ten žemės ūkis jau dabar randa įvairių verslą lengvinančių sprendimų. Bet minėtos priežastys artimiausiu metu leis veiklą smarkiai išplėsti ir Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Kuriančiųjų yra

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, įsitikinęs, kad technologinių verslų, teikiančių paslaugas žemės ūkio verslininkams, pasaulyje daugės.

„Rinka yra milžiniška, tad visai nekeista, jog technologinės žemės ūkio įmonės vis intensyviau kuriasi. Per mūsų fondo darbo laiką esu susidūręs gal su 10–12 tokių įmonių. Nemaža dalis jų buvo susijusios su bepilotėmis skraidyklėmis ir jų panaudojimu ūkiuose“, – kalba p. Keras.

Jo teigimu, investuotojus domina sektoriui skirtos veiklos optimizavimo sistemos, įvairios technologijos, leidžiančios nustatyti ir didinti dirvos derlingumą, fotografuojančios augalus ir pateikiančios apie juos svarbią informaciją.

„Nemanau, kad kas nors sėdi ir specialiai kuria technologijas ūkininkams. Tačiau įvairios kitų įmonių sukuriamos technologijos žemės ūkyje sėkmingai pritaikomos, panaudojamos įvairioms programėlėms, įrenginiams gaminti“, – aiškina p. Keras.

Domintų novatoriai

Be minėtų „Art21“ ir „Ars Lab“, verslo angelai yra investavę ir į prekybos grūdais virtualioje erdvėje bendrovę „Agrobirža“. Visos įmonės žemės ūkio sektoriui teikia paslaugas, tačiau tiesiogiai ūkininkavimo veiklos nevykdo.

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris, sako, kad patraukliausia su žemės ūkiu susijusi investicija daugeliui vis dar yra žemė. Ūkininkams paslaugas teikiančios įmonės pasaulyje dirba vis pelningiau, tačiau Lietuvoje didelio proveržio šiame sektoriuje dar nematyti.

Investuotojo teigimu, tradicinės į infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas investuojančios žemės ūkio įmonės investuotojams gali būti įdomios, tačiau kol kas Lietuvoje tokiomis jis laiko tik didžiąsias bendroves.

„Viena patraukliausių investicijų buvo ir bus žemė. Jos reikės vis daugiau, ji bus naudojama ir tai bus patraukli investicija. Kas toje žemėje bus daroma, jau kitas klausimas. Jei bus imamasi išmaniosios, žaliosios žemdirbystės, investuojama į derlingumą ir technologijas, tuomet investuotojams tai taip pat bus įdomu. Didžiosios žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra labai inovatyvios ir investuotojus domina. Apie mažesnius, deja, to pasakyti negalėčiau“, – kalba p. Variakojis.

Jo teigimu, kol kas ūkininkai gana pasyviai domisi Lietuvoje kuriamomis žemės ūkio srities vadybos, efektyvinimo sistemomis.

Norėtų ir galėtų

Džiugas Grigaliūnas, Vazniškių žemės ūkio bendrovės bendraturtis, nesutinka, kad tradicinės žemės ūkio įmonės negalėtų dominti investuotojų. Jo teigimu, Lietuvoje yra mažiausiai kelios dešimtys modernių, į įrenginius nuolat investuojančių verslų.

„Iš praktikos žinau, kad visus kur kas labiau domina ne augintojai, o perdirbėjai, gamintojai. Jie daugiau ir investuoja, turi brangesnius įrenginius, į šį verslą žiūri moderniau. Be to, tokių įmonių pelningumas taip pat didesnis. Modernių bendrovių Lietuvoje yra pakankamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, ūkininkams, nors šie nemažai pinigų gauna iš įvairių sektoriui finansuoti skirtų ES priemonių, investuotojų pinigai labai praverstų.

„Ir mes, ir kiti domimės visomis įmanomomis finansavimo galimybėmis. Bet, tiesą sakant, anksčiau norintieji investuoti į žemės ūkio bendroves labiau domėjosi, dabar ši banga nuslūgusi, tradicinis verslas ne toks įdomus“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, pašnekovas sako pastebėjęs, kad sektoriaus įmonių savininkų baimės akys kartais pernelyg didelės, jie bijo bet ko, kas norėtų prie jų verslo prisidėti.

„Bet požiūris keičiasi, tokių kasmet turbūt mažėja“, – priduria p. Grigaliūnas.

Tendencijos aiškios

Ponas Alešiūnas teigia sekantis žemės ūkio pasaulio naujienas ir galintis išskirti dvi pagrindines naujų technologijų kūrimo kryptis.

„Pirmiausia labai populiarėja įvairios orus prognozuojančios programėlės, kurios pateikia ilgalaikes tendencijas, įspėja apie galimas su prastomis oro sąlygomis susijusias rizikas. Antra, daugėja įmonių, kuriančių programas dirvai tirti“, – pasakoja verslininkas.

Turbūt didžiausia dalis programų yra skirtos augalininkystės sektoriuje dirbančioms įmonėms, kurios dėl kenkėjų, sunkiai prognozuojamų oro sąlygų yra labai pažeidžiamos. „Technologijos leidžia stebėti augalų augimą, nustato, kokių medžiagų trūksta dirvai. Jos gali fiksuoti augalų spalvos pokyčius, augimo greitį ir iš to nustatyti, ką ūkininkui reikėtų daryti, kad jis gautų geriausią derlių. Taip pat sukurta priemonių, kurios kišamos į žemę ir analizuoja dirvą, jos sudėtį, nustato, kokių trąšų reikia“, – vardija p. Alešiūnas.

Karšta sritis

Svetainė forbes.com rašo, kad to, kas dabar vyksta Silicio slėnyje, anksčiau nėra buvę. Vis daugiau žinomų investuotojų pasineria į žemės ūkiui skirtų programėlių finansavimą. Skelbiama, kad ūkininkai pradeda domėtis naujovėmis, jiems vis labiau rūpi tikslioji žemdirbystė, o verslo niša dar tuščia.

Šiemet rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ su dar keliais investuotojais pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais, iš viso investuota 18,7 mln. USD. Tas pats fondas 15 mln. USD įmerkė į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“. Bendrovė per išmaniąsias technologijas pataria ūkininkams, kaip pakelti jų auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumo rodiklius, mažinti išlaidas trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Analogiškas technologijas naudoja žemės ūkio verslo milžinės „Monsanto“, „Cargill Inc.“, „DuPont“.

Straipsnis gruodžio 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kavos pupelių atliekas parduoda brangiau už pačias pupeles

Aida Batlle, El Salvadore kavos pupeles auginanti ūkininkė, dar visai neseniai neturėjo jokios naudos iš...

Agroverslas
2018.05.23
Besikeičianti JAV rinka tirpdo maisto pramonės milžinų pelną

Tokiems Amerikos maisto pramonės milžinams kaip „General Mills“, „Campbell Soup“, „Hershey“ ir „Pepsi“ šie...

Agroverslas
2018.05.23
Kinija kirto atliekų vežėjams, šie nori atsiimti iš gamintojų Premium 4

Bėdų dėl „Metrail“ išvargintiems gamintojams – naujas iššūkis. Atliekų vežėjai reikalauja, kad gamintojų ir...

Pokyčiai VMU valdyboje: Dvareckas pakeitė Trimbel, prisijungė „valstietė“ Čepienė

VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdybą papildė du nariai - Marius Dvareckas, investicijų bendrovės „Ad Ventum“...

Vadyba
2018.05.22
Švelniakailių žvėrelių augintojai: rinka – stabiliai žemo lygio Premium

Švelniakailių žvėrelių augintojai dar negali džiaugtis augančiomis produkcijos kainomis, tačiau nesiskundžia...

Agroverslas
2018.05.22
„Nematekas“ pernai pasiekė 32,2 mln. Eur apyvartą

Kaišiadorių raj. mėsos ir paukštienos perdirbimo ŽŪB „Nematekas“ praėjusiais metais gavo 32,216 mln. Eur...

Agroverslas
2018.05.21
AKM toliau plinta: nauji protrūkiai Vengrijoje, Moldovoje, Lenkijoje

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta Europoje, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...

Agroverslas
2018.05.21
Kanadoje gimsta kanapių pramonės gigantas 2

Konsolidacija Kanados kanapių pramonėje įgauna pagreitį – apie susijungimą pranešė dvi didžiausios šalies...

Agroverslas
2018.05.21
Ateities pašaras – gyvulius šerti lietuviai siūlo vabzdžiais Premium 1

„Esu ūkininkas su milijoniniu ūkinių gyvūnų skaičiumi“, – juokiasi Domantas Tracevičius, bendrovės...

Agroverslas
2018.05.20
Surizikavę ūkininkai pirkėjų turi daugiau 1

Pirkėjai nori kuo įvairesnių produktų, bet geriausia, kad šie būtų iš vienų rankų. Tuo įsitikinę ūkininkai,...

Agroverslas
2018.05.19
Lietuvoje auga sūrių gamyba ir jų eksportas 6

Didžiulė paklausa ir nuolat augantis vartojimas skatina Lietuvos įmones didinti sūrių gamybos apimtis bei jų...

Agroverslas
2018.05.19
„Orkla Health“ pakeitė pavadinimą

Maisto produktais ir papildais prekiaujanti UAB „Orkla Health“, priklausanti vienam iš didžiausių Norvegijos...

Agroverslas
2018.05.18
Buvęs Panevėžio urėdas Kaubrė tapo VMU vadovo pavaduotoju prekybai 1

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms...

Agroverslas
2018.05.18
Geriausias būdas parduoti: tegul pirkėjai atvyksta į kiemą patys Premium

Lietuvos medelynai stabiliai augina pajamas, nes pirkėjai vis labiau vertina kokybę. O ja geriausiai...

Agroverslas
2018.05.18
Šešėlis graužia mėsos perdirbėjų pelną Premium 2

Šešėlis mėsos sektoriuje – metai iš metų tebetrunkanti problema. Turgaus atstovai teigia, kad galimybių...

Agroverslas
2018.05.17
„Linas Agro“ grupė registruoja naują prekės ženklą

„Linas Agro“ grupė stiprina pozicijas sertifikuotų sėklų rinkoje – bendrovė pranešė registruojanti naują...

Agroverslas
2018.05.17
Seimas svarstys, ar reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

Seimo valdantieji sutiko svarstyti opozicinių konservatorių pasiūlytą įstatymą, kuriuo būtų leista reguliuoti...

Verslo aplinka
2018.05.17
Kailinių žvėrelių augintojai kratosi jiems metamų kaltinimų 4

„Kailiniai žvėreliai yra verslas. Ir nors yra daug turinčių kitokią nuomonę ir griežtai pasisakančių prieš, į...

Agroverslas
2018.05.17
Barštys: derybos su „KG Group“ pirkėjais vyksta Premium

Pernai prakalbęs, kad pasaulinė maisto pramonė stambėja ir pavieniui tampa sunku išsilaikyti, Tautvydas...

Pramonė
2018.05.17
Tvarkantiems buhalterinę apskaitą ūkininkams – pokyčiai

Žemės ūkio ministerija pakeitė Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi...

Agroverslas
2018.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau