Silicio slėnis žengia į fermas

Publikuota: 2015-12-19
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti.
„Matton“ nuotr.
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti. „Matton“ nuotr.

Žemės ūkiui skirtas išmaniąsias technologijas investuotojai laiko viena karščiausių investavimo pasaulio sričių. Į ūkius perkeliami naujausi debesų kompiuterijos, duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai, mobiliosios programos. Vieną kitą technologiją yra sukūręs ir Lietuvos verslas.

Praėjusiais metais visame pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad šiemet ši suma turėtų dar gerokai padidėti.

Tačiau investuotojus domina tik technologijos, o tradiciniai, nors gana modernūs ūkiai į jų objektyvus nepatenka.

Laukia proveržio

Augustas Alešiūnas, ūkininkams išmaniąsias programėles ir verslo valdymo sistemas gaminančių UAB „Art21“ ir UAB „Ars Lab“ valdybos narys, sako pastebėjęs, kad lietuviai šiame sektoriuje nuo JAV atsilieka kokį dešimtmetį.

Jo įmonė „Art21“ yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, kuri ūkininkams leidžia paprasčiau valdyti visą turimą turtą, informaciją, automatizuoti verslo procesus. „Ars Lab“ projektuoja ir gamina cheminių medžiagų tyrimų prietaisus, ūkininkams teikia konsultacijas. Į abi įmones yra investavęs „Verslo angelų fondas I“, pinigus skyręs plėtrai eksporto rinkose.

Verslininko nuomone, ūkininkai Lietuvoje yra inertiški ir dažniausiai eina keliu, kokį jiems nurodo ES paramos priemonės, tad iki šiol naujovėmis naudojosi menkai.

Kita vertus, anot pašnekovo, netrukus toks jų būdas žemės ūkio technologijų kūrėjams išeis į naudą, mat nemenka dalis finansavimo priemonių jau dabar nukreiptos į ūkių modernizavimą, naujų technologijų diegimą.

„Jei anksčiau pinigai buvo skiriami naujiems traktoriams ar kombainams pirkti, juos ūkininkai ir pirko. Dabar vis daugiau pinigų dalijama atsinaujinti technologiškai, tad neabejoju, kad ūkiai neišvengiamai ims naudotis įvairiomis programėlėmis, išradimais“, – prognozuoja p. Alešiūnas.

„Klientų kol kas daugiau ieškome užsienyje, nes ten žemės ūkis jau dabar randa įvairių verslą lengvinančių sprendimų. Bet minėtos priežastys artimiausiu metu leis veiklą smarkiai išplėsti ir Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Kuriančiųjų yra

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, įsitikinęs, kad technologinių verslų, teikiančių paslaugas žemės ūkio verslininkams, pasaulyje daugės.

„Rinka yra milžiniška, tad visai nekeista, jog technologinės žemės ūkio įmonės vis intensyviau kuriasi. Per mūsų fondo darbo laiką esu susidūręs gal su 10–12 tokių įmonių. Nemaža dalis jų buvo susijusios su bepilotėmis skraidyklėmis ir jų panaudojimu ūkiuose“, – kalba p. Keras.

Jo teigimu, investuotojus domina sektoriui skirtos veiklos optimizavimo sistemos, įvairios technologijos, leidžiančios nustatyti ir didinti dirvos derlingumą, fotografuojančios augalus ir pateikiančios apie juos svarbią informaciją.

„Nemanau, kad kas nors sėdi ir specialiai kuria technologijas ūkininkams. Tačiau įvairios kitų įmonių sukuriamos technologijos žemės ūkyje sėkmingai pritaikomos, panaudojamos įvairioms programėlėms, įrenginiams gaminti“, – aiškina p. Keras.

Domintų novatoriai

Be minėtų „Art21“ ir „Ars Lab“, verslo angelai yra investavę ir į prekybos grūdais virtualioje erdvėje bendrovę „Agrobirža“. Visos įmonės žemės ūkio sektoriui teikia paslaugas, tačiau tiesiogiai ūkininkavimo veiklos nevykdo.

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris, sako, kad patraukliausia su žemės ūkiu susijusi investicija daugeliui vis dar yra žemė. Ūkininkams paslaugas teikiančios įmonės pasaulyje dirba vis pelningiau, tačiau Lietuvoje didelio proveržio šiame sektoriuje dar nematyti.

Investuotojo teigimu, tradicinės į infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas investuojančios žemės ūkio įmonės investuotojams gali būti įdomios, tačiau kol kas Lietuvoje tokiomis jis laiko tik didžiąsias bendroves.

„Viena patraukliausių investicijų buvo ir bus žemė. Jos reikės vis daugiau, ji bus naudojama ir tai bus patraukli investicija. Kas toje žemėje bus daroma, jau kitas klausimas. Jei bus imamasi išmaniosios, žaliosios žemdirbystės, investuojama į derlingumą ir technologijas, tuomet investuotojams tai taip pat bus įdomu. Didžiosios žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra labai inovatyvios ir investuotojus domina. Apie mažesnius, deja, to pasakyti negalėčiau“, – kalba p. Variakojis.

Jo teigimu, kol kas ūkininkai gana pasyviai domisi Lietuvoje kuriamomis žemės ūkio srities vadybos, efektyvinimo sistemomis.

Norėtų ir galėtų

Džiugas Grigaliūnas, Vazniškių žemės ūkio bendrovės bendraturtis, nesutinka, kad tradicinės žemės ūkio įmonės negalėtų dominti investuotojų. Jo teigimu, Lietuvoje yra mažiausiai kelios dešimtys modernių, į įrenginius nuolat investuojančių verslų.

„Iš praktikos žinau, kad visus kur kas labiau domina ne augintojai, o perdirbėjai, gamintojai. Jie daugiau ir investuoja, turi brangesnius įrenginius, į šį verslą žiūri moderniau. Be to, tokių įmonių pelningumas taip pat didesnis. Modernių bendrovių Lietuvoje yra pakankamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, ūkininkams, nors šie nemažai pinigų gauna iš įvairių sektoriui finansuoti skirtų ES priemonių, investuotojų pinigai labai praverstų.

„Ir mes, ir kiti domimės visomis įmanomomis finansavimo galimybėmis. Bet, tiesą sakant, anksčiau norintieji investuoti į žemės ūkio bendroves labiau domėjosi, dabar ši banga nuslūgusi, tradicinis verslas ne toks įdomus“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, pašnekovas sako pastebėjęs, kad sektoriaus įmonių savininkų baimės akys kartais pernelyg didelės, jie bijo bet ko, kas norėtų prie jų verslo prisidėti.

„Bet požiūris keičiasi, tokių kasmet turbūt mažėja“, – priduria p. Grigaliūnas.

Tendencijos aiškios

Ponas Alešiūnas teigia sekantis žemės ūkio pasaulio naujienas ir galintis išskirti dvi pagrindines naujų technologijų kūrimo kryptis.

„Pirmiausia labai populiarėja įvairios orus prognozuojančios programėlės, kurios pateikia ilgalaikes tendencijas, įspėja apie galimas su prastomis oro sąlygomis susijusias rizikas. Antra, daugėja įmonių, kuriančių programas dirvai tirti“, – pasakoja verslininkas.

Turbūt didžiausia dalis programų yra skirtos augalininkystės sektoriuje dirbančioms įmonėms, kurios dėl kenkėjų, sunkiai prognozuojamų oro sąlygų yra labai pažeidžiamos. „Technologijos leidžia stebėti augalų augimą, nustato, kokių medžiagų trūksta dirvai. Jos gali fiksuoti augalų spalvos pokyčius, augimo greitį ir iš to nustatyti, ką ūkininkui reikėtų daryti, kad jis gautų geriausią derlių. Taip pat sukurta priemonių, kurios kišamos į žemę ir analizuoja dirvą, jos sudėtį, nustato, kokių trąšų reikia“, – vardija p. Alešiūnas.

Karšta sritis

Svetainė forbes.com rašo, kad to, kas dabar vyksta Silicio slėnyje, anksčiau nėra buvę. Vis daugiau žinomų investuotojų pasineria į žemės ūkiui skirtų programėlių finansavimą. Skelbiama, kad ūkininkai pradeda domėtis naujovėmis, jiems vis labiau rūpi tikslioji žemdirbystė, o verslo niša dar tuščia.

Šiemet rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ su dar keliais investuotojais pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais, iš viso investuota 18,7 mln. USD. Tas pats fondas 15 mln. USD įmerkė į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“. Bendrovė per išmaniąsias technologijas pataria ūkininkams, kaip pakelti jų auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumo rodiklius, mažinti išlaidas trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Analogiškas technologijas naudoja žemės ūkio verslo milžinės „Monsanto“, „Cargill Inc.“, „DuPont“.

Straipsnis gruodžio 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Su šamų ūkio produkcija – paskui emigrantus Premium

Sprogimo metai – taip 2018-uosius apibūdina Do­na­tas Giknius, šamų auginimu ir perdirbimu užsiimančios ir...

Agroverslas
06:00
Aukcione pasiūlys įsigyti 600.000 kub. m žaliavinės medienos

VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) pranešė, kad nuo lapkričio 29 iki gruodžio 4 d. skelbs 2019 m. I-ojo...

Pramonė
2018.11.21
„Agrorodeo” eksportuos grūdus į Saudo Arabiją

Prekybos grūdais bendrovė „Agrorodeo” tarptautinio viešojo konkurso metu pardavė 65.000 tonų grūdų Saudo...

Agroverslas
2018.11.20
Dėl trąšų tiekėjui taikomų sankcijų „Agrokoncernas“ kreipėsi į URM

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bendrovė „Agrokoncernas“ kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl...

Agroverslas
2018.11.20
Vilniaus paukštyno vadovu tapo D. Gudačiauskas

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojamai „Kauno grūdų“ grupei priklausančiam Vilniaus paukštynui...

Agroverslas
2018.11.19
VMVT baigė geriamojo vandens kokybės tyrimus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), apibendrinusi viešai tiekiamo geriamojo vandens saugumo ir...

Agroverslas
2018.11.19
Natūralių naujienų laureatai Skandinavijoje – du lietuviški produktai

Specializuotoje natūralių ir ekologiškų produktų parodoje Malmėje, Švedijoje, vykusiuose apdovanojimuose...

Agroverslas
2018.11.19
„Coca-Cola“ ir „Monster“ susikirto dėl naujų energetinių gėrimų 3

Bendrovė „Coca-Cola“, galvodama apie produktų krepšelio plėtrą, ėmė žvalgytis į naują segmentą – energetinius...

Agroverslas
2018.11.19
ES žemės ūkio produkcijos vertė pernai augo 6,2%, Lietuvos – 10,8% 1

Naujausiais Eurostato duomenimis, bendroji Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos vertė praėjusiais...

Agroverslas
2018.11.16
Permainos „Kaišiadorių agrofirmoje“: keičiasi vadovai ir valdyba 7

„Kaišiadorių agrofirma“ turi naujus vadovus – direktoriaus pareigas palikus Kastyčiui Vasiliauskui, esminių...

Agroverslas
2018.11.16
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium 3

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
2018.11.16
Rusiški grikiai kiršina augintojus ir perdirbėjus Premium 5

Lietuvos grūdų augintojai sunerimo dėl grikių importo iš Rusijos – šiemet išaugęs tris kartus, jis, ūkininkų...

Agroverslas
2018.11.16
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 8

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
ES maisto pramonė: auga ne tik sektoriaus svarba, bet ir spaudimas jam Premium

Europos maisto ir gėrimų pramonė tampa didžiausia ES gamybos pramone – čia jau dirba daugiau kaip 4,57 mln.

Agroverslas
2018.11.15
Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones – jei šalis atitiks reikalavimus, jos galės...

Agroverslas
2018.11.15
Kinijos atstovai baigė Lietuvos grūdininkų patikras 3

Kinijos liaudies Respublikos Muitinės generalinės administracijos (GACC) atstovai baigė 10 dienų vizitą...

Agroverslas
2018.11.15
Liofilizavimą panevėžiečiai taikys plačiau: maistas tabletėse, kaip rodoma filmuose Premium 2

Jaunos įmonės, pristačiusios naują rinkoje idėją, užtrunka, kol su ja supažindina vartotojus, bet kai kurios...

Agroverslas
2018.11.15
Pieno supirkimo kaina toliau didėja 1

Spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno kaina toliau kilo – ji siekė 307,3 Eur už t ir buvo 3,56% didesnė nei...

Agroverslas
2018.11.15
„Kėdainiu konservų fabrikas“ į naują gamybos  padalinį investavo 1,5 mln. Eur 3

„Kėdainių konservų fabrikas“ baigė įrengti naują majonezų ir padažų gamybos padalinį, kuris padidins...

Agroverslas
2018.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau