Silicio slėnis žengia į fermas

Publikuota: 2015-12-19
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti.
„Matton“ nuotr.
Dauguma technologijų pritaikytos dirvos derlingumo tyrimams, augalų būklei stebėti, orams prognozuoti. „Matton“ nuotr.

Žemės ūkiui skirtas išmaniąsias technologijas investuotojai laiko viena karščiausių investavimo pasaulio sričių. Į ūkius perkeliami naujausi debesų kompiuterijos, duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai, mobiliosios programos. Vieną kitą technologiją yra sukūręs ir Lietuvos verslas.

Praėjusiais metais visame pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad šiemet ši suma turėtų dar gerokai padidėti.

Tačiau investuotojus domina tik technologijos, o tradiciniai, nors gana modernūs ūkiai į jų objektyvus nepatenka.

Laukia proveržio

Augustas Alešiūnas, ūkininkams išmaniąsias programėles ir verslo valdymo sistemas gaminančių UAB „Art21“ ir UAB „Ars Lab“ valdybos narys, sako pastebėjęs, kad lietuviai šiame sektoriuje nuo JAV atsilieka kokį dešimtmetį.

Jo įmonė „Art21“ yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, kuri ūkininkams leidžia paprasčiau valdyti visą turimą turtą, informaciją, automatizuoti verslo procesus. „Ars Lab“ projektuoja ir gamina cheminių medžiagų tyrimų prietaisus, ūkininkams teikia konsultacijas. Į abi įmones yra investavęs „Verslo angelų fondas I“, pinigus skyręs plėtrai eksporto rinkose.

Verslininko nuomone, ūkininkai Lietuvoje yra inertiški ir dažniausiai eina keliu, kokį jiems nurodo ES paramos priemonės, tad iki šiol naujovėmis naudojosi menkai.

Kita vertus, anot pašnekovo, netrukus toks jų būdas žemės ūkio technologijų kūrėjams išeis į naudą, mat nemenka dalis finansavimo priemonių jau dabar nukreiptos į ūkių modernizavimą, naujų technologijų diegimą.

„Jei anksčiau pinigai buvo skiriami naujiems traktoriams ar kombainams pirkti, juos ūkininkai ir pirko. Dabar vis daugiau pinigų dalijama atsinaujinti technologiškai, tad neabejoju, kad ūkiai neišvengiamai ims naudotis įvairiomis programėlėmis, išradimais“, – prognozuoja p. Alešiūnas.

„Klientų kol kas daugiau ieškome užsienyje, nes ten žemės ūkis jau dabar randa įvairių verslą lengvinančių sprendimų. Bet minėtos priežastys artimiausiu metu leis veiklą smarkiai išplėsti ir Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Kuriančiųjų yra

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris, įsitikinęs, kad technologinių verslų, teikiančių paslaugas žemės ūkio verslininkams, pasaulyje daugės.

„Rinka yra milžiniška, tad visai nekeista, jog technologinės žemės ūkio įmonės vis intensyviau kuriasi. Per mūsų fondo darbo laiką esu susidūręs gal su 10–12 tokių įmonių. Nemaža dalis jų buvo susijusios su bepilotėmis skraidyklėmis ir jų panaudojimu ūkiuose“, – kalba p. Keras.

Jo teigimu, investuotojus domina sektoriui skirtos veiklos optimizavimo sistemos, įvairios technologijos, leidžiančios nustatyti ir didinti dirvos derlingumą, fotografuojančios augalus ir pateikiančios apie juos svarbią informaciją.

„Nemanau, kad kas nors sėdi ir specialiai kuria technologijas ūkininkams. Tačiau įvairios kitų įmonių sukuriamos technologijos žemės ūkyje sėkmingai pritaikomos, panaudojamos įvairioms programėlėms, įrenginiams gaminti“, – aiškina p. Keras.

Domintų novatoriai

Be minėtų „Art21“ ir „Ars Lab“, verslo angelai yra investavę ir į prekybos grūdais virtualioje erdvėje bendrovę „Agrobirža“. Visos įmonės žemės ūkio sektoriui teikia paslaugas, tačiau tiesiogiai ūkininkavimo veiklos nevykdo.

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ partneris, sako, kad patraukliausia su žemės ūkiu susijusi investicija daugeliui vis dar yra žemė. Ūkininkams paslaugas teikiančios įmonės pasaulyje dirba vis pelningiau, tačiau Lietuvoje didelio proveržio šiame sektoriuje dar nematyti.

Investuotojo teigimu, tradicinės į infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas investuojančios žemės ūkio įmonės investuotojams gali būti įdomios, tačiau kol kas Lietuvoje tokiomis jis laiko tik didžiąsias bendroves.

„Viena patraukliausių investicijų buvo ir bus žemė. Jos reikės vis daugiau, ji bus naudojama ir tai bus patraukli investicija. Kas toje žemėje bus daroma, jau kitas klausimas. Jei bus imamasi išmaniosios, žaliosios žemdirbystės, investuojama į derlingumą ir technologijas, tuomet investuotojams tai taip pat bus įdomu. Didžiosios žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra labai inovatyvios ir investuotojus domina. Apie mažesnius, deja, to pasakyti negalėčiau“, – kalba p. Variakojis.

Jo teigimu, kol kas ūkininkai gana pasyviai domisi Lietuvoje kuriamomis žemės ūkio srities vadybos, efektyvinimo sistemomis.

Norėtų ir galėtų

Džiugas Grigaliūnas, Vazniškių žemės ūkio bendrovės bendraturtis, nesutinka, kad tradicinės žemės ūkio įmonės negalėtų dominti investuotojų. Jo teigimu, Lietuvoje yra mažiausiai kelios dešimtys modernių, į įrenginius nuolat investuojančių verslų.

„Iš praktikos žinau, kad visus kur kas labiau domina ne augintojai, o perdirbėjai, gamintojai. Jie daugiau ir investuoja, turi brangesnius įrenginius, į šį verslą žiūri moderniau. Be to, tokių įmonių pelningumas taip pat didesnis. Modernių bendrovių Lietuvoje yra pakankamai“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, ūkininkams, nors šie nemažai pinigų gauna iš įvairių sektoriui finansuoti skirtų ES priemonių, investuotojų pinigai labai praverstų.

„Ir mes, ir kiti domimės visomis įmanomomis finansavimo galimybėmis. Bet, tiesą sakant, anksčiau norintieji investuoti į žemės ūkio bendroves labiau domėjosi, dabar ši banga nuslūgusi, tradicinis verslas ne toks įdomus“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, pašnekovas sako pastebėjęs, kad sektoriaus įmonių savininkų baimės akys kartais pernelyg didelės, jie bijo bet ko, kas norėtų prie jų verslo prisidėti.

„Bet požiūris keičiasi, tokių kasmet turbūt mažėja“, – priduria p. Grigaliūnas.

Tendencijos aiškios

Ponas Alešiūnas teigia sekantis žemės ūkio pasaulio naujienas ir galintis išskirti dvi pagrindines naujų technologijų kūrimo kryptis.

„Pirmiausia labai populiarėja įvairios orus prognozuojančios programėlės, kurios pateikia ilgalaikes tendencijas, įspėja apie galimas su prastomis oro sąlygomis susijusias rizikas. Antra, daugėja įmonių, kuriančių programas dirvai tirti“, – pasakoja verslininkas.

Turbūt didžiausia dalis programų yra skirtos augalininkystės sektoriuje dirbančioms įmonėms, kurios dėl kenkėjų, sunkiai prognozuojamų oro sąlygų yra labai pažeidžiamos. „Technologijos leidžia stebėti augalų augimą, nustato, kokių medžiagų trūksta dirvai. Jos gali fiksuoti augalų spalvos pokyčius, augimo greitį ir iš to nustatyti, ką ūkininkui reikėtų daryti, kad jis gautų geriausią derlių. Taip pat sukurta priemonių, kurios kišamos į žemę ir analizuoja dirvą, jos sudėtį, nustato, kokių trąšų reikia“, – vardija p. Alešiūnas.

Karšta sritis

Svetainė forbes.com rašo, kad to, kas dabar vyksta Silicio slėnyje, anksčiau nėra buvę. Vis daugiau žinomų investuotojų pasineria į žemės ūkiui skirtų programėlių finansavimą. Skelbiama, kad ūkininkai pradeda domėtis naujovėmis, jiems vis labiau rūpi tikslioji žemdirbystė, o verslo niša dar tuščia.

Šiemet rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ su dar keliais investuotojais pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais, iš viso investuota 18,7 mln. USD. Tas pats fondas 15 mln. USD įmerkė į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“. Bendrovė per išmaniąsias technologijas pataria ūkininkams, kaip pakelti jų auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumo rodiklius, mažinti išlaidas trąšoms ar augalų apsaugos priemonėms. Analogiškas technologijas naudoja žemės ūkio verslo milžinės „Monsanto“, „Cargill Inc.“, „DuPont“.

Straipsnis gruodžio 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06
„Volfas Engelman“ pajamas augino 10% – pirko ir savi, ir kaimynai Premium 4

„Volfas Engelman“ skaičiuoja, kad praėję metai bendrovei buvo rekordiniai – pardavimo pajamas ji augino 9,9%...

Pramonė
2019.03.05
STT perspėja dėl korupcijos rizikos sertifikuojant ekologinius ūkius 

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, esama korupcijos rizikos,...

Pramonė
2019.03.05
FNTT tyrimas Panevėžyje: įmonės pinigai į kišenę, bendrovė – į bankrotą 6

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba, vadovaujant...

Pramonė
2019.03.04
Prakiurdytas produkcijos iš Vietnamo konteineris kainavo 50.000 Eur, bet „Grepo“ plėtros nesustabdė Premium 1

Natūralių gaiviųjų gėrimų gamintojai tvirtina, kad vartotojus vis labiau apimanti sveikatingumo siekiamybė...

Gazelė
2019.03.04
„Auga Group“ 2018 m. patyrė 6,25 mln. Eur nuostolių 12

AB „Auga Group“ pernai dirbo nuostolingai. 2017 m. uždirbusi 5,02 mln. Eur grynojo pelno, 2018 m. bendrovė...

Pramonė
2019.03.01
„Pieno žvaigždės“ 2018 m. nuostolį pakeitė pelnu 3

AB „Pieno žvaigždės“, 2017 m. metus baigusios su 1,73 mln. Eur nuostoliu, pernai dirbo pelningai – bendrovės...

Pramonė
2019.03.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau