Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka

Publikuota: 2018-11-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prekybos auksu bendrovės „Florinus“ direktorius

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Investuojantys į tai žiūri kaip į taupymo ir kapitalo išsaugojimo priemonę, tačiau lietuviams vis dar trūksta žinių ir supratimo, kaip tai daryti tinkamai.

Ir pasaulio mastu auksas yra antra investicija. Tačiau pirma vieta atitenka akcijoms, o nekilnojamasis turtas užima tik ketvirtąją vietą po žaliavų.

Tikėtina, kad Lietuvoje kitaip yra todėl, jog trūksta informacijos apie platesnes investavimo kryptis, o nekilnojamasis turtas lietuviams visais laikais atrodė itin saugi investicija. Investuoti į nekilnojamąjį turtą – gerai, bet profesionalūs investicinių portfelių sudarinėtojai turimą žmogaus kapitalą rekomenduoja išskirstyti dalimis, o tokiame sudarytame investiciniame portfelyje rekomenduojama, kad investicinis auksas sudarytu nuo 10% iki 25% turimo kapitalo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tipinis pirkėjas

Negalėčiau išskirti labai konkretaus investuotojo į auksą Lietuvoje portreto, nes auksą investicijai renkasi ypač platus spektras, labai įvairių profesijų žmonės.

Pastebiu tik tai, kad žmonės, kurie renkasi investuoti į auksą, domisi ekonomika, stebi pasaulinius įvykius ir seka tendencijas. Tokie asmenys auksą renkasi kaip vieną likvidžiausių dalykų pasaulyje, kuris yra atsparus pinigų nuvertėjimui – infliacijai.

Tai – ir vaikų besilaukiančios jaunos šeimos, kurios įsigyja investicinio aukso ir iškart atideda jį kaip investiciją į vaikų ateitį, ir studentai, kurie dažnai perinvestuoja pinigus iš kriptovaliutų. Taip pat ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie kas mėnesį pagal galimybes įsigyja tam tikro svorio investicinio aukso luitus ir juos atsideda kaip investiciją pensijai. Pasitaiko ir jau solidų kapitalą sukaupusių žmonių, kurie gautas pajamas tiesiog keičia į auksą ar asmenų, kurie anksčiau prekiavo akcijomis.

Infliacijos poveikis

Prieš 10 metų nusipirkę 1 uncijos (31,1 g.) aukso luitą, už jį būtumėte sumokėję apie 570 Eur, o šiandien jį parduotumėte už 1.080 Eur – tai yra beveik 90% brangiau. Jokiame banke prieš 10 metų padėti 570 Eur tokios grąžos neduotų.

Įsivaizduokime, kad prieš tą patį 10 metų pasidėjote į banką 1.000 Eur, o kiekvienais metais infliacija yra skirtinga ir dėl jos pinigai vis nuvertėja. Šios dienos situacija: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiais metais vidutinė infliacija Lietuvoje yra apie 3,1%, taigi, per metus, 1.000 Eur suma, padėta į banką, nuvertėja 31 Eur.

Vizualiai to nejaučiame, nes banko sąskaitoje matome tą 1.000 Eur, bet atmetus infliaciją iš 1.000 Eur yra likę tik 969 Eur.

Likvidumo klausimas

Dažnai pamirštama, kad auksas yra vienas likvidžiausių turto klasių pasaulyje. Auksas vertinamas visur, jis vadinamas tikrąją valiuta, todėl kas benutiktų, net ir karo metu, auksą bet kada galėsite išgryninti į pinigus ar iškeisti į prekes ir paslaugas.

Prisiminkime paskutinę didžiąja pasaulinę krizę. Tie, kas buvo investavę dalį santaupų į auksą, ne tik kad neprarado pinigų, bet dar ir uždirbo, nes krizės metu tauriųjų metalų kainos, kaip niekas kitas, sparčiai kilo aukštyn. O investavę į akcijas turimą kapitalą prarado vos per kelias dienas. Tas pats atsitiko ir su nekilnojamuoju turtu – daug žmonių buvo įsigiję nekilnojamojo turto, kuris sprogus NT burbului krizės metu nuvertėjo. Nepamirškime, kad turimą auksą galima panaudoti ir praktiškai: pasigaminti bet kokius juvelyrinius dirbinius.

Kolekciniai objektai taip pat gali būti investicinio aukso produktai. Pavyzdžiui, auksinės monetos, kaip ir luitai, nukaldinti iš 9999 prabos aukso. Tačiau dėl jų kolekcinės vertės monetos yra šiek tiek brangesnės už aukso luitus. Investuoti galima ir į kitokius gaminius: progines euro, sidabrines, Lietuvos banko kaldinamas kolekcines monetas. Lyginant investicinio aukso monetas (modernioji numizmatika) su aukso luitais – jos yra šiek tiek brangesnės, nes yra patvirtintos mokėjimo priemonės jų kilmės šalyse. Kartais išleidžiamos riboto tiražo monetų serijos, todėl net ir trumpame laikotarpyje gali smarkiai išaugti monetų vertė – jas parduosite brangiau nei tuometinė aukso kaina. Dažnai kolekcionuojamos istorinės auksinės monetos, kurios turi istorinę vertę. Kalbant apie paprastas progines euro monetas, tai yra puiki lavinamoji priemonė, nes šias monetas kaldina kiekviena euro zonos valstybė vis kitokiai progai, todėl jas kolekcionuojant galima daug sužinoti apie tam tikrą valstybę, istorinius įvykius ir t.t. Nors Lietuvos banko monetų kaina yra didesnė, lyginant su aukso ir sidabro kaina biržoje, tačiau laikui bėgant jos irgi brangsta, nes yra populiarios tarp Lietuvos numizmatų.

Kainos svyravimo rizika

Be abejo, kad rizikų investuojant į auksą, kaip ir visur kitu, yra. Aukso kaina betarpiškai priklauso nuo pasaulinės aukso biržos kainos, todėl krentant aukso kainai biržoje, mažėja ir turima fizinio aukso vertė.

Tačiau investicijos į auksą yra laikomos ilgalaikėmis investicijomis. Minimalus investavimo terminas yra 7 – 10 metų. Trumpajame laikotarpyje aukso kaina be abejonės svyruos – tai kils aukštyn, tai leisis žemyn. Visą tai nulems ekonominė situacija ir geopolitiniai pasaulio įvykiai.

Neseniai paskelbti Pasaulio aukso tarybos duomenys rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, įvairių šalių centriniai bankai iš viso įsigijo net 22% daugiau aukso nei pernai tuo pačiu metu, ir daugiausiai nuo pat 2015 metų. Šių centrinių bankų išleista suma sudarė beveik 6 mlrd. USD.

Nuotaikų barometras

Auksas laikomas žmogaus baimių barometru – kai pasaulyje viskas gražu, ekonomika stipri, tuomet aukso kaina krinta, o kai yra jaučiamos įtampos, artėja ekonominės krizės – žmonės sparčiai perka auksą, todėl jo paklausa ir vertė kyla. Žiūrint istoriškai ir analizuojant aukso biržos kainas, matoma, kad jis išlaiko kainos augimą per ilgą periodą.

Žinoma, trumpajame laikotarpyje yra rizika, kad aukso kaina gali nukristi, pavyzdžiui, kas auksą įsigijo pasaulinės ekonominės krizės pike (2011-2013 metais) ir atsistatant ekonomikai jo nepardavė, tas nuostolių turėjo, bet visko tikrai neprarado.

Todėl, kaip ir bet kurią investiciją, auksą irgi reikia stebėti – jei auksas perkamas siaučiant ekonomikos krizei, tai jai einant į pabaigą ir stebint aukso kainos kritimą būtų protinga jį parduoti. Jei auksas perkamas normaliu ar prieškriziniu laikotarpiu, tai dar nepasitaikė, kad aukso kaina ilguoju investiciniu laikotarpiu nekiltu aukštyn ir iš jo nebūtų uždirbta.

Pardavėjo patikimumas

Investicinio aukso produktus būtina pirkti tik iš patikimų, gerus atsiliepimus turinčių, tauriųjų metalų prekyba ir platinimu užsiimančių įmonių, kurios turi galiojančią licenciją verstis šia veikla. Rinkoje yra daug padirbtų luitų ir monetų, todėl jokiais būdais nepatariama investicinio aukso produktų pirkti iš privačių, nepažįstamų žmonių ar skelbimų.

Skirtingo svorio aukso luitų kainos skiriasi – kuo didesnio svorio aukso luitas, tuo jo kaina bus arčiau aukso biržos nustatytos kainos, todėl ekonomiškai naudingiau pirkti kuo didesnio svorio luitą. Geriausia kainos, svorio ir likvidumo santykio kokybė yra įsigyjant 100 g. luitą.

Sumos, investuojant į auksą, būna labai įvairios. Tarkime, investuojant į sidabrą, investicijai idealiai tinkamą monetą galima įsigyti už keliolika eurų, investicinio aukso monetos prasideda nuo poros šimtų eurų. Viskas priklauso nuo kliento pasirinkto produkto ir norimos investicijai skirti sumos. Būna, kad investicijai klientai nepagaili ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Žilvinas Leškevičius yra prekybos auksu bendrovės „Florinus“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

Verslo aplinka
2022.05.27
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
Plieno pasaulyje šiemet išlydyta 7,1% mažiau 1

Per keturis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 619,1 mln. t plieno – 7,1% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Rusijos naftos gavyba smunka, „Rosneft“ nukentėjo labiausiai 4

Rusijos autokrato Vladimiro Putino bičiulio Igorio Sečino vadovaujama „Rosneft“ ir jos antrinių bendrovių...

Rinkos
2022.05.24
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde: kriptovaliutos paremtos niekuo ir turėtų būti reguliuojamos

Kriptovaliutos yra „paremtos niekuo“ ir turėtų būti reguliuojamos, taip nukreipiant žmones nuo spekuliavimo...

Rinkos
2022.05.23
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
Portugalija žada apmokestinti sandorius kriptovaliutomis

Portugalija planuoja užtaisyti teisinę spragą, dėl kurios virtualus turtas tapo itin patrauklus kriptovaliutų...

Rinkos
2022.05.20
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Europoje – pirmieji svarstymai dėl palūkanų kėlimo iškart 50 bazinių punktų

Klaasas Knotas, Nyderlandų centrinio banko vadovas, įsitikinęs, kad Europos centrinis bankas (ECB) turėtų...

Rinkos
2022.05.17
Saudo Arabija iki 2027-ųjų žada išgauti 13 mln. barelių naftos per dieną

Saudo Arabija tikisi iki 2027 metų pradžios padidinti savo naftos gavybos pajėgumus daugiau kaip 1 mln.

Rinkos
2022.05.16
Estija skelbia radusi geriausią SkGD terminalo variantą 1

Taavi Aasas, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras, pareiškė, kad rastas geriausias įmanomas...

Pramonė
2022.05.13
Kriptovaliutų griūtis skatina JAV Iždo departamentą imtis papildomo reguliavimo

JAV Iždo sekretorė Janet Yellen, reaguodama į pastaruoju metu smarkiai kritusią kriptovaliutų kapitalizaciją,...

Rinkos
2022.05.13
G. Trilikauskis: „Terra“ istorija buvo „gaiduko paspaudimas“ visai kriptovaliutų rinkai Premium

Šią savaitę kriptovaliutų rinkoje įvyko išsipardavimas. Gytis Trilikauskis, „MEV Capital“ vykdomasis...

Rinkos
2022.05.13
Per metus dvigubai brango biokuras 3

Vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, paskutinį...

Pramonė
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku