Kavos ateities sandorių kaina sumušė rekordą – šią žaliavą jau lygina su kriptovaliutomis

Arabikos kavos pupelių, kurios dažniausiai naudojamos ruošiant kokybišką kavą, kaina ateities sandoriuose šiemet kilo 80%, praneša „Bloomberg“. 

Pastaruoju metu Arabikos pupelių kaina ateities sandoriuose pakilo dar 3,3%, iki 3,48 USD už svarą (apie 0,45 kg). Iki šiol aukščiausiai kavos kaina yra pakilusi iki 3,11 USD už svarą 1977 m. Kavos pupelių kainos statistika vedama nuo 1972 m.

Šiemet kainos šuolį lėmė pagrindinių kavos augintojų ir tiekėjų pranešimai, kad derlius ir vėl buvo prastas.

VŽ jau rašė apie kylančias kavos kainas ir rugsėjo mėnesį svaras kavos kainavo pusantro dolerio pigiau. Jau tuomet skelbta, kad kavos kaina pasiekė 13 m. laikotarpio aukštumas.

Panašių kavos pupelių kainų pasaulis nematė nuo 1977 m., kai „juodąja šalna“ pramintas orų reiškinys sunaikino Brazilijos kavamedžių derlių.

O šiemet Braziliją džiovina nesibaigianti sausra. Galima atsigręžti į kiek pigesnių robusta rūšies kavos pupelių augintoją Vietnamą – tačiau šią šalį taip pat kankino sausros, o atėjus derliaus nuėmimo metui, prapliupo didžiulės liūtys.

„Lapkričio pabaigoje žalios arabikos kaina pasiekė 6,5 Eur už kilogramą, nors dar šiais metais žemiausia rinkos kaina siekė 4,47 Eur“,– sako Aurimas Vainauskas, kava prekiaujančios įmonės „Kavos draugas“ vadovas.

Kavos pupelių kainos nepastovumą jis lygino su kriptovaliuta bitkoinu – abiejų kainų svyravimai primena spekuliacinių rinkų dinamikas.

2024 m. portalo statista duomenimis, kavos rinkos vertė yra 461,20 mlrd. USD (439,13 mlrd. Eur). Pagrindinės kavos tiekėjos yra Brazilija, Vietnamas.

Kavos prekyboje rizikos draudimo fondai ir instituciniai investuotojai, dalyvauja kartu su gamintojais ir pirkėjais. Prekyba ateities sandoriais biržose leidžia prognozuoti būsimą kavos kainą, sako A. Vainauskas. Ir tokia praktika gali dar sustiprinti kainų svyravimus, nes biržų prekybininkai dažnai pervertina orų ataskaitų ar geopolitinių įvykių poveikį.

Viena šalna Brazilijoje gali sunaikinti didelę dalį pasaulinio derliaus ir sukelti dramatišką kainų šuolį. Politinis nestabilumas gaminančiose šalyse arba eksporto politikos pokyčiai taip pat gali sutrikdyti tiekimo grandines ir padidinti kavos kainas.

Agentūra BNS praneša, jog Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentas prognozuoja, jog Brazilijos kavos derlius 2024–2025 m. sieks 66,4 mln. standartinių 60 kilogramų maišų, o tai gerokai mažiau nei tikėtasi anksčiau (69,9 mln.).

Tarptautinės kavos organizacijos (ICO) duomenimis, kavos produkcija 2023 m. augo tik Pietų Amerikoje (+4.8%) ir Centrinės Amerikos bei vidurio Meksikos regione (+1,7%), tačiau krito Afrikoje (–7,2%), Azijoje ir Okeanijoje (–4.7%).  Tuo metu kavos paklausa sumenko tik 2%, labiausiai dėl to, jog kilo bendros pragyvenimo išlaidos, dalyje šalių siautėjo infliacija. Įprastai kavos paklausą ekspertai vertina kaip neelastingą, t.y. jog ji lėtai kinta ir jautriai nereaguoja į žaliavos ar galutinio produkto – kavos puodelio – pokyčius.

Daugiausia kavos pasaulyje išgeria Europa – 2023 m. į šį žemyną importuota 53,7 mln. 60kg svorio kavos pupelių maišų. Antroje vietoje – Azija ir Okeanija, kuriai prireikė 45,7 mln. kavos maišų, o į Šiaurės Ameriką importuota 30,9 mln. kavos maišų. 

Europoje ir Azijoje įvežamos kavos kiekis kasmet auga – matyt tai ir didina spekuliantų optimizmą, jog net ir sunkiausiais laikais kavos puodelio nebus atsisakoma.