Įtartinų Kinijos įsigijimų blokavimas – pakeliui į ES dokumentus

Kai kinai iš vokiečių nupirko robotų gamintoją „Kuka“, Berlynas sunerimo, kad vokiškos technologijos gali išplaukti Pekino kryptimi. Pete Sweeney („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos spaudimas Briuseliui prisiimti didesnį vaidmenį, saugant inovatyviausias Europos kompanijas nuo trečiųjų šalių perėmimo, netrukus gali įgyti aiškesnę formą. Apie tai savo metiniame pranešime rugsėjį ketina prabilti Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas.

Šis trijų didelių ES pramoninių valstybių reikalavimas daugiausia susijęs su Kinijos polinkiu pirkti pažangias ES bendroves. Tai, kas ligšiol didele dalimi buvo palikta reguliuoti pačiai rinkai, pastaruoju metu tapo politiniu klausimu: Europoje vis labiau nerimaujama, kad milžinišką Kinijos įsigijimų apetitą lemia ne tik rinka ir verslas, bet ir valstybės politika. Pekinas pasiskelbė, kad vykdo programą „Made in China 2025“, jos pagrindinė ambicija – paversti Kiniją pažangios gamybos šalimi. Tam kinams būtinos technologijos, kurių, kaip spėjama, jie ir dairosi Vakaruose.

ES valstybių trio parengtame politinių pasiūlymų dokumente, su kuriuo susipažino „Politico“, Vokietija, Prancūzija ir Italija siūlo, kad Europos Komisija (EK) turėtų įvertinti, kuriuos įsigijimus lemia užsienio valstybės politiniai tikslai, o ne rinkos jėgos. Toks EK vertinimas suteiktų ES šalims narėms didesnius svertus, atmetant Kinijos pirkėjų pasiūlymus.