Apklausa: dauguma gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo
Papildyta antru ir trečiu skyriais
LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60% respondentų atsakė „tikrai taip“, 28% – „greičiau taip“.
Tik 6% apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1% respondentų atsakė „tikrai ne“ ir 5% „greičiau ne“. 6% apklaustųjų nuomonės dėl pensijų kaupimo neturėjo.
Siūlymą leisti atsisakyti pensijų kaupimo dažniau palaiko moterys, vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu. Tokią idėją taip pat palaiko respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys.
Trys iš keturių priešpensinio amžiaus (50–64 metų) apklaustųjų taip pat pritartų siūlymui leisti gyventojams atsisakyti pensijos kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ birželio 14–29 dienomis apklausė 1.020 gyventojų nuo 18 metų.
V. Čmilytė-Nielsen: pensijų kaupimo sistemos pokyčiai gali būti svarstomi rudenį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antros pakopos pensijų kaupimas turėtų būti lankstesnis, o šis klausimas Seime bus sprendžiamas rudens sesijoje.
„Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė.
„Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, apskritai atsisakyti pensijų kaupimo sistemos nereikėtų, tačiau gyventojams suteikti didesnę pasirinkimo laisvę – būtina.
„Koreguoti numatant lankstesnį pasitraukimo būdą, iniciatyvų buvo įvairių Seime, tame tarpe ir atsisakymo apskritai tokios sistemos, tai, manau, yra per daug drastiška, bet koreguoti tokiu būdu, kad gyventojai turėtų daugiau pasirinkimo laisvės yra būtina“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
M. Lingė: antroji pensijų pakopa yra sistemos dalis, ji turi išlikti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos.
„Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu. Tai, kas buvo kuriama kaip sistema, neturėtų būti pagal politinį užsakymą ar pasikeitusią politinę bangą griaunama ar koreguojama, nes tai ir pakerta pasitikėjimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Lingė.
„Jeigu buvo kurta vadovaujantis ekonominiais, demografiniais argumentais, tai tik tokiais pačiais argumentais ir galėtų būti koreguojama sistema“, – pridūrė jis.
M. Lingė sako, kad stebint demografines aplinkybes – mažėjantį gimstamumą, darbo iššūkius ir senėjančią visuomenę, valstybės galimybės pakeisti darbo užmokestį oresne pensija bus labai sudėtinga.
„Pakeitimo norma, kiek gaudavo žmonės pajamų darbinių ir kiek pensijų, tai maždaug apie 40 procentų. Norime, be abejo, orios senatvės, suprantame, kad pajamų reikia užtikrinti, kad lygiuotumėmės į tas Vakarų, EBPO valstybes, kur siekia virš 60 proc. ta pakeitimo norma. Apie tai galvojant ir suprantant, kad senatvės sodrinės dalies nepakaks, arba kad sukurtume tokias sąlygas, tam reikia papildomo kaupimo“, – sakė M. Lingė.
Anot jo, į klausimus apie sistemos koregavimo galimybes atsakys Konstitucinis Teismas.
„Dalis Seimo narių šiemet kreipėsi ir būtent dėl nutraukimo klausimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti ir čia bus tas arbitras, ar tai, kas buvo kuriama kaip sistema, gali būti vienašališkai nutraukiama“, – sakė M. Lingė.
