Euro zonoje versle blėsta greito atsigavimo viltys

Telmo Pinto („SOPA Images“ / „ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“) nuotr.

Ekonominis aktyvumas euro zonoje lapkritį vėl patyrė nuosmukį, prie recesinių tendencijų pramonės sektoriuje prisijungė ir paslaugų verslai.

Ekonominį aktyvumą atspindintys PMI indeksai lapkritį euro zonoje pastebimai krito.

Euro zonos sudėtinis PMI indeksas lapkritį, palyginti su spaliu, krito nuo 50 punktų iki 48,1 punkto, žemiausio lygio per 10 mėnesių.

Indekso reikšmės aukščiau 50 punktų reiškia plėtrą, žemiau 50 punktų – susitraukimą.

Paslaugų sektoriaus, kuris iki šiol palaikė bendrą PMI indeksą, subindeksas krito nuo 51,6 punkto išsyk iki 49,2 punkto, žemiausio lygio per 10 mėnesių. Paslaugų sektoriuje aktyvumas sumažėjo pirmą kartą nuo sausio mėnesio.

Pramonės sektoriaus subindeksas smuko nuo 45,8 punkto iki 45,1 punkto, žemiausio lygio per 2 mėnesius.

PMI indeksai sudaromi paklausiant per 5.000 euro zonos bendrovių.

Euro zonos verslai sunkiai suranda naujų užsakymų, kurie mažėja šeštą mėnesį iš eilės. Atitinkamai stabdoma samda.

„Tai išties nestebina, turint mintyje pastarojo meto politinę betvarkę didžiausiose euro zonos ekonomikose – Prancūzijos vyriausybė laikosi ant silpnų pajamų, Vokietijos – juda link išankstinių rinkimų. Pridėkime Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, ir nieko stebėtina, kad ekonomika susiduria su sunkumais“, – tendencijas komentuoja Cyrusas de la Rubia, PMI indeksus skaičiuojančio „Hamburg Commercial Bank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nepasiteisino ekonomistų lūkesčiai, kad augantys atlyginimai ir mažesnė infliacija paskatins vartojimą ir paklausą paslaugoms.

„Neatrodo, kad atsigavimas įvyks artimiausiu metu, nes tiek nauji užsakymai, tiek jų atsargos krito dar sparčiau nei spalį. Lapkritį matoma stagfliacinė aplinka. Viena vertus, aktyvumas visur mažėja, kita vertus, sąnaudos ir kainos auga sparčiau“, – teigia C. de la Rubia.