2024-10-17 15:23

Silpnos ekonomikos suneramintas ECB sumažino bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais

Europos centrinio banko būstinė Frankfurte. Pauliaus Čiulados nuotr.
Europos centrinio banko būstinė Frankfurte. Pauliaus Čiulados nuotr.
Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė mažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais – iki 3,25%.

Papildyta infliacijos duomenimis ir jos perspektyvos vertinimu.

ECB valdančioji taryba nutarė, kad palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe nuo spalio 23 d. sieks 3,25%.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 3,40% ir 3,65%.

Toks sprendimas atitiko rinkos lūkesčius – jos dalyviai prieš paskelbimą buvo beveik visiškai įsitikinę, kad centrinis bankas imsis dar vieno palūkanų mažinimo.

„Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgdama į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą“, – teigiama ECB išplatintame pranešime.

„Iš gaunamos informacijos apie infliacijos lygį matyti, kad dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos perspektyvai poveikį taip pat daro pastaruoju metu netikėtai pablogėję ekonominio aktyvumo rodikliai, o finansavimo sąlygos tebėra griežtos“, – prideda ECB.

Tai – jau trečias mažinimas šiame palūkanų normų cikle. Pirmą kartą 25 baziniais punktais palūkanos sumažintos birželį, o liepą ECB nuo dar vieno mažinimo susilaikė.

[infogram id="8b66879b-18fe-4a88-947e-8878bf8b62d2" prefix="uVk" format="interactive" title="ECB palūkanų normos 2401017"]

Centrinis bankas įspėja, kad artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų padidėti, o kitais metais sumažėti iki „siekiamo lygio“, t. y. 2% vidutiniu laikotarpiu.

Spalį pasirodę duomenys parodė, kad euro zonos metinė infliacija 2024 m. rugsėjį sumažėjo iki 1,8% nuo 2,2% rugpjūtį ir pirmąkart nuo 2021 m. buvo žemiau ECB siektinos 2% ribos.

„Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kartu darbo sąnaudų spaudimas turėtų toliau po truputį mažėti, pelnui iš dalies slopinant jo poveikį infliacijai“, – teigia centrinis bankas.

Dar su rugsėjo sprendimu paskelbtu ECB vertinimu, šiemet infliacija vidutiniškai turėjo siekti 2,5%, 2025 m. – 2,2%, o 2026 m. – 1,9%. Tokios prognozės buvo teikiamos ir birželio mėnesį.

ECB pabrėžė, kad toliau priims sprendimus „per kiekvieną posėdį atskirai“, vadovaudamasis gaunamais duomenimis ir sprendimai priklausys nuo infliacijos perspektyvos vertinimo.

[infogram id="6a19fe21-e7a6-4886-8a3e-dc82cd799749" prefix="Jit" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2006-2024 09"]

52795
130817
52791