Keliais paspaudimais nebus. Pirma, reikėtų notarus iš viso pažaboti. Nes refinansuojant paskolą kai yra užstatas, reikės notaro, kurio įkainiai dideli. Vien notarų minimalaus įkainio panaikinimas ir notarų skaičiaus neribojimas, vietoje to įvedant privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne mažesnei sumai nei tarkime 2x didžiausio kontrakto vertė per metus, viską daug geriau sutvarkytų, nei yra dabar. Antra, reikia paskatinti pačią refinansavimo rinką atsirasti, nes šiuo metu joje vangoka ne tik dėl bankų produktų pasiūlymo, bet ir pačių klientų pasyvumo. Trečia, dar prieš karą, realiai refinansavimas Lietuvoje galimas tik paskolos likučio. Pvz. jei paskolos likutis yra 100k€, o tavo užstatytas turtas vertas 300k€, nesvarbu, kad turtą gali užstatyti iki 80% jo vertės, t.y. turėti paskolą iki 240k€ ir pajamos pakankamaos, kad Euribor'ui išaugus iki 5% įmoka bankui sudarytų mažiau 40%, tu vis tiek negalėsi pasididinti paskolos dydžio.

O tai jei valstybe neskatina, tai hipsteris pats nesupras, kad jam reikia refinansuotis su mazesne marza? Tikrai taip nuvertinate zmones? Paskolu pensininkams nieks nedalina. O jei vis gi hipsteriukas nesusipras, tai nieko blogo, kai pinigai ir kvaileliu pereina protingesniems.

Kad refinansavimas yra labai brangus malonumas, iš esmės sutarties mokestį turi mokėti, kas būna apie 1% sutarties vertės. Jei banką keiti - dar ir Notarui irgi sumokėsi panašiai. Aš persirašiau sutartį dar prieš karą ir susimažinau maržą 0,5%, bet to pakeitimo atsipirkimas beveik du metai. Nekeičiant banko.

kažką protingo norėjai pasakyti, bet pro šalį. LT vienos didžiausių palūkanų ES, nėra ko čia džiaugtis, nebent banke dirbti. verslams su dideliu Capex nepyragai kai konkuruoji su visa ES