Lietuva atsakui į koronavirusą užsitikrino 1,5 mlrd. Eur, reikia 5 mlrd. Eur
„Pasaulio arenoje esame vertinami kaip patikimai ir labai atsakingai valdantys viešuosius finansus. Atėjo laikas tuo pasinaudoti Lietuvos gyventojų naudai. Pasirašiau 1,5 mlrd. Eur vertės paskolos sutarčių su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis patraukliomis sąlygomis“, – pranešime spaudai sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerija ir Europos investicijų bankas (EIB) šiandien pasirašė sutartį dėl 700 mln. Eur paskolos suteikimo. Galutinė paskolos trukmė ir palūkanų norma bus nustatyta atsižvelgiant į padėtį kapitalo rinkose. Šiuo metu paskolos palūkanos neskelbiamos.
Finansų ministerija su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 m. birželį ir 2020 m. kovą pasirašytas sutartis, kurių kiekvienos vertė po 100 mln. Eur. Pagal naujas sutartis, numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. Eur, pranešė Finansų ministerija.
400 mln. Eur naują paskolą Lietuvai suteiks ir Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). Sutartis penktadienį tarp Finansų ministerijos ir ŠIB pasirašyta dėl 10-ies metų trukmės paskolos su kintama palūkanų norma. Palūkanos kol kas irgi neskelbiamos.
Kovo pabaigoje ŠIB suteikė atitinkamos paskirties 750 mln. Eur vertės paskolą Estijai.
NIB priklauso 8–ioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų.
Kovo 16 d. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. Eur. Kovo 17 d. Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
Finansų ministerija VŽ buvo nurodžiusi, kad Lietuva skolinsis tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, tiek iš tarptautinių finansų institucijų.
Į rinkas kol kas nežengia
Laukiama, kad dalį lėšų Lietuva pritrauks ir žengdama į tarptautinę obligacijų rinką.
Visgi kovo pabaigoje Finansų ministerijos atstovai VŽ sakė, kad šalis žengti į tarptautinę obligacijų rinką dar dvi bent dvi savaites neskubės. Šiuo metu, VŽ žiniomis, vyksta euroobligacijų platinimo pasiruošimo darbai.
Pavyzdžiui, kaimyninė Latvija į tarptautines skolinimosi rinkas šiandien žengia jau antrą kartą per dvi savaites. Be to, Latvija 500 mln. Eur paskolą jau yra užsitikrinusi iš Šiaurės investicijų banko, o 200 mln. Eur – iš Europos Tarybos vystymo banko.
[infogram id="81d1d005-feb6-4240-90d1-a1212f248adb" prefix="g0t" format="interactive" title="Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas"]
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Vienai iš didžiausių NT plėtros grupių Lietuvoje „KAITA Group“ priklausanti bendrovė „KAITA Development“, šiuo metu plėtojanti gyvenamojo NT projektus sostinės Naujamiestyje, Žirmūnuose ir Viršuliškėse, pradeda dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 10,5 proc. metinė grąža. Platinimas vyksta gruodžio 4-18 dienomis, emisija bus įtraukta į „First North“ alternatyviąją NASDAQ rinką.
Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
