Ekonomikos skatinimui ir pagalbai verslui – keli milijardai eurų
Finansų ministerijos pažymoje apie Vyriausybės pasitarimui pateiktą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą nurodoma, kad jis parengtas „įvertinus jau stebimus COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius socialinei ir ekonominei situacijai ir atsižvelgiant į galimą dar ryškesnį neigiamų padarinių pasireiškimą trumpuoju laikotarpiu bei siekiant užtikrinti reikiamus išteklius efektyviai sveikatos ir visuomenės saugumo sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir palaikyti žmonių pajamų lygį, padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, užtikrinti Valstybės iždo likvidumą“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/388?placement=
Iš įvairių šaltinių
Vilius Šapoka, finansų ministras, Vyriausybės pasitarime pranešė, kad „dėl neeilinės situacijos ekonominis atsakas bus labai ryžtingas ir beprecedentis“. „Jis sieks daugiau kaip 5 mlrd. Eur, t. y. apie 10% nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto“, – teigė jis.
Priemonių plane numatyta, kad reikiamų resursų sveikatos apsaugos veiklai užtikrinti iš Vyriausybės, valstybės rezervų, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų bei rezervų, skolintų lėšų bei Europos Sąjungos lėšų bus skiriama iki 0,5 mlrd. Eur.
Plano punkte dėl „pagalbos išsaugant darbo vietas ir pajamas“ iš Garantinio, „Sodros“ fondų, taip pat ES bei skolintų lėšų numatoma skirti irgi iki 500 mln. Eur.
Valstybės garantijomis bei kitomis priemonėmis bus skirta iki 0,5 mlrd. Eur įvairiomis priemonėmis padedant verslui išsaugoti likvidumą.
Ekonomikos skatinimui iš valstybės biudžeto, ES lėšų, viešųjų investicijų programos bei valstybės garantijomis numatoma skirti iki 1 mlrd. Eur.
Gerokai padidinami skolinimosi limitai
„Užtikrinant valstybės iždo likvidumą“, pagal planą, numatoma suteikti Vyriausybei skolintis iki 5 mlrd. Eur. Tam reikės ypatingos skubos tvarka keisti įstatymą. Seimas šį klausimą turėtų svarstyti antradienį. Parlamento plenariniame posėdyje bus svarstomi ir kiti su koronaviruso krize susijusių įstatymų pakeitimų projektai.
[infogram id="81d1d005-feb6-4240-90d1-a1212f248adb" prefix="lt9" format="interactive" title="Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas"]
Be to, į Planą jau Vyriausybės pasitarimo metu įtrauktas punktas apie savivaldybių didesnes galimybes, reikalui esant, pasiskolinti daugiau nei numato šių metų patvirtinti biudžetiniai limitai.
Iš viso paminėta, kad Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito padidinimas galėtų siekti iki 5,401 mln. Eur. Tai yra 6 kartus daugiau nei buvo šių metų biudžete numatytą 0,904 mlrd. Eur limitą.
Vyriausybė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko siūlymu į Planą taip pat įtraukė papildomą punktą apie meno kūrėjų prastovų papildomą apmokėjimą. Keltas klausimas ir dėl kultūros įstaigų negautų pajamų už atšauktus renginius kompensavimą. Tačiau Vyriausybė nesutiko to įsipareigoti.
„Jeigu mes tą padarytume, visi kiti sektoriai, taip pat ir verslo įmonės, galėtų irgi kreiptis kompensacijų už negautas pajamas“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau V. Šapoka nuramino kultūros ministrą, kad pasibaigus koronaviruso krizei „bus atskirai žiūrimos kiekvieno sektoriaus problemos ir sprendžiama, kaip jas spręsti“.
Nepritarta prezidento pasiūlymams
Vyriausybė žada dotacijas, ilgalaikio nedarbo fondo panaudojimo galimybes, siekiant padėti verslui. Ekonomiką bus siekiama skatinti ir perskirstant lėšas jau parengtiems projektams.
V. Šapoka pabrėžė, kad valstybės paramos negaus tos įmonės ir bendrovės, kurios vers savo darbuotojus šiuo laikotarpiu eiti nemokamų atostogų.
Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Simonas Krėpšta, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, pasiūlė į Priemonių planą įtraukti punktus dėl visų mokestinių prievolių atidėjimo dviem artimiausioms savaitėms, taip pat dėl visų būsto paskolų mokėjimo atidėjimo 14-ai dienų. Bet premjeras pastebėjo, kad Vyriausybė neturi teisinių galimybių tai siūlyti.
Darbdavių, profsąjungų, prekybininkų, viešbučių ir restoranų, transporto ir logistikos įmonių, turizmo asociacijų atstovai, dalyvavę Vyriausybės pasitarime, Planą pavadino „labai geru“, bet kartu iškėlė labai daug konkrečių klausimų ir pateikė visą šūsnį savo pasiūlymų, kaip reikėtų spręsti toms ekonomikos šakoms aktualias problemas, kylančias dėl koronaviruso krizės. S. Skvernelis, V. Šapoka ir kiti ministrai tikino, kad kiekviena ministerija yra „atsakinga už savo sritį ir turi įgaliojimus operatyviai spręsti iškylančias problemas“. Be to, į dalį klausimų esą bus atsakyta Seime antradienį ypatingos skubos tvarka priimant siūlomas įstatymų pataisas.
Siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą, nuo pirmadienio Lietuvoje įvestas dviejų savaičių karantinas. Jį įvedus, į Lietuvą draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždarytos dauguma parduotuvių, kavinių. Draudimai neapima prekių judėjimo.
