Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB

Tai teigia analizę atlikęs Lietuvos bankas (LB), kuris skaičiuoja, kad investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Be to, jie esą dažniausiai perkamas su paskolomis.

„Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją. Nors gyvenamojo NT rinkoje akivaizdžių perkaitimo požymių nematyti, svarbu nepamiršti ir rizikų, ypač jei būstas investicijai įsigyjamas skolintomis lėšomis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dvi būsto paskolas ir daugiau jų turintys gyventojai net ekonominio augimo laikotarpiu paskolų grąžinimo sunkumų patiria gerokai dažniau nei tie, kurie turi tik vieną būsto paskolą ir, tikėtina, patys ir gyvena įkeistame būste“ – LB Vilniuje surengtoje NT konferencijoje, kuri transliuota ir internetu, kalbėjo Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Pagal LB cituojamus Registrų centro duomenis ir Lietuvos banko skaičiavimus, antriniai būstai 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvoje sudarė apie 20% iš 1,4 mln. Lietuvoje registruotų būstų. Per 2018 m. ir ne visus 2019 m. antrinių būstų dalis padidėjo maždaug 1 proc. punktu, skaičiuoja LB.

Šalies didmiesčiuose antrinių būstų dalis esą gana panaši: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje antriniai būstai sudaro 17–19% visų registruotų būstų skaičiaus.

LB atstovų teigimu, sparčiai antrinio būsto rinkos plėtrai įtakos turi ir aktyvi nuomos, ypač trumpalaikės, rinka. Pavyzdžiui, trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bendras aktyviai nuomojamų NT objektų skaičius vienoje iš populiariausių pasaulyje trumpalaikės nuomos platformų per ketverius metus padidėjo dvigubai – iki 4.000, skaičiuoja LB.

Kaina gali kristi iki 50%

T. Garbaravičius renginyje kalbėjo, kad butai nuomai gyventojams atrodo patraukli investicija – nuo 2013 m. nuomotojų skaičius padidėjo trigubai.

„Bene vienintelis krislas akyje – antriniai būstai. Jie kaitina rinką, sukuria papildomą paklausą, kurios stabilumą sunku nustatyti. Mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniuje daugėja deklaruojančių pajamas iš nuomos, dirbančių su verslo liudijimais“, – konferencijoje teigė jis.

Anot jo, butų nuomai pajamingumas geresnis nei Vyriausybės vertybinių popierių.

„Tačiau kartu tai nėra saugi investicija, nes ji cikliška, o per krizę nekilnojamojo turto kainos gali sumažėti 40-50%. Tikimės, kad tai nepasikartos, bet rizikų yra“, – sakė T. Garbaravičius.

Anot jo, ekonomikai patyrus sunkumų, būtent investicijai įsigyti būstai bus parduodami pirmiausia.

„Antriniai būstai rinkai sušlubavus parduodami pirmieji, nes jie dažniausiai perkami su paskola. Bankai sako, kad tokiais atvejais skolina konservatyviau, bet rizikos išlieka“, – sakė jis.

LB primena, kad bendras NT rinkos aktyvumas Lietuvoje didėja jau ketvirtus metus iš eilės: fiksuojamas istoriškai didelis sandorių skaičius ir didelė naujo būsto pasiūla, o gyventojai aktyviai skolinasi būstui įsigyti. Tačiau būsto rinkos ir kredito davėjų stabilumą esą užtikrina LB nustatyti Atsakingojo skolinimo nuostatai, ribojantys neatsakingą būsto pirkėjų bei skolintojų elgesį ir neleidžia formuotis nepagrįstiems lūkesčiams.

Lietuvos banko atstovo vertinimu, planai išplėsti NT mokesčio bazę palies nedidelę dalį būstų savininkų ir greičiausiai neturės įtakos turto kainoms.

„Seimas kol kas dar nepriėmė tų pokyčių. Nors jau anksčiau buvo įvestas mokestis, gal nėra labai daug žmonių, turinčių tiek turto, kurio kaina būtų 1-2 mln. Eur ir reikėtų mokėti didelius mokesčius. Tačiau yra kita problema – klausimų kelia mokestinės vertės. Tai veiksnys, kodėl tas nekilnojamojo turto mokestis neturėjo poveikio kainoms. Pagal dabartinį siūlymą, jį pajaus daugiau žmonių, bet vis tiek sumos nėra tokios, kad jos turėtų poveikį kainoms“, – kalbėjo jis.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos per pastaruosius ketverius metus pakilo iki maždaug 2,3%. Šiuo metu jos jau gerokai viršija euro zonos būsto paskolų vidurkį – 1,8%, nors dar prieš keletą metų jo nesiekė, skaičiuoja LB. Pastabima, kad pastaruoju metu b8sto kreditavimo rinkoje suaktyvėjo kredito unijos, jų portfelis augo 40%.

FOTOGALERIJA LB konferencijos skaidrės (4 nuotr.)