Lietuva viena pirmųjų pasaulyje reglamentuoja STO

Centrinis bankas išleido STO leidimo gaires, kuriomis, kaip teigiama, siekiama daugiau reguliacinio aiškumo rinkos dalyviams ir didesnės investuotojų apsaugos.

STO yra kapitalo pritraukimo būdas, dažniausiai naudojamas startuolių, kai įmonė, norinti pritraukti lėšų, vietoje akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių viešame ar privačiame registre išleidžia žetonus, kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Šis būdas ypatingas ir tuo, kad išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją.

„Slūgstant susidomėjimui nereguliuojamais virtualiojo turto žetonais (ICO), jį keičia dėmesys STO. Šis būdas pritraukti kapitalą verslą domina ir kaip alternatyva bankų skolinimui. Gairėmis nekuriame naujo reguliavimo, tiesiog paaiškiname, kaip vertinsime šį lėšų pritraukimo būdą. Griežtai reguliuojamoje aplinkoje, kaip vertybinių popierių rinka, labai svarbu nustatyti taisykles, kad išvengtume nesusikalbėjimo, nesusipratimų ir iš to išplaukiančių pasekmių“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. 

Lietuvos bankas skelbiasi tapęs vienas iš pirmųjų pasaulyje rinkos reguliuotojų, paskelbusių STO gaires.

Rinkos prievaizdas STO gaires su rinkos dalyviais derino du kartus, atsižvelgė į dalį pateiktų pasiūlymų, teikė paaiškinimus.

Prieš tai Lietuvos bankas skelbė, o vėliau atnaujino poziciją dėl ICO.

Teigiama, kad naujosios gairės atspindi Lietuvos banko požiūrį į žetonus kaip finansinę priemonę.

„Daugiausia dėmesio skiriama jų kvalifikavimui (kokius žetonus derėtų vertinti kaip turinčius vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių požymių), pateikiami konkretūs pavyzdžiai, teikiamos rekomendacijos, susijusios su vertybinių popierių požymių turinčių žetonų išleidimu, aiškinama, koks teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas“, – dėstoma pranešime spaudai.

Įmonės, STO būdu ketinančios išleisti žetonus, kurie priklauso perleidžiamųjų vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių kategorijoms, turės laikytis kapitalo pritraukimą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų. 

„Jei rinkos dalyviai nėra tikri, ar jų siūlomiems žetonams taikomas reguliavimas, esame pasirengę padėti konsultacijomis“, – sako M. Jurgilas.

Teigiama, kad Lietuvos bankas pasirinko būti technologijų atžvilgiu neutralus reguliuotojas. Tai reiškia, kad institucija neteiks reikšmės, kokia technologija naudojama kuriant produktą – jeigu jis turės finansinės priemonės (pvz., vertybinių popierių) požymių, bus taikomas atitinkamas reguliavimas ir priežiūra. Dėl išskirtinės produkto specifikos kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai, vertinant turinį prieš formą, teigia Lietuvos bankas.

nuotrauka::1

STO nesužibėjo

VŽ rašė, kad pasaulyje išsikvėpus ICO burbului, lėšų pritraukimas STO būdu kol kas irgi nesužibėjo.

Per pirmąjį šių pusmetį pasaulyje įgyvendinti 57 STO projektai, per kuriuos pritraukta 490 mln. USD, rodo „Inwara.com“ duomenys. Skaičiuojama, kad maždaug 26% Europoje šiemet pradėtų STO žlugo arba buvo atšaukti.

VŽ neseniai rašė ir apie du žlugusius Lietuvoje rengtus STO – pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko neobankui „Paysera“ ir kriptovaliutų platformai „Kriptomat“.

Naujovė – IEO

Kriptovaliutų ir startuolių bendruomenėje šiemet vis dažniau diskutuojama apie dar vieną naujovę – kriptovaliutų žetonų siūlymus biržos platformoje (angl. initial exchange offering, IEO), kurie laikomi savotiška ICO siūlymų evoliucija.

Priešingai nei ICO atveju, visu lėšų surinkimu ir žetonų kotiravimu IEO atveju rūpinasi startuolio pasirinkta kriptovaliutų birža (keitykla), tai leidžia eliminuoti klaidų ir startuolio kūrėjų piktnaudžiavimo rizikas. Jei IEO būna sėkmingas, žetonai automatiškai įtraukiami į prekybą kriptovaliutų biržoje, o visą procesą griežtai kontroliuoja trečioji šalis – kriptovaliutų birža.