Lietuvos bankui užkliuvo „Payseros“ STO: pamatė klastą

Publikuota: 2019-05-03
Atnaujinta 2019-05-03 19:45
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – platinant Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“, norinčios tapti banku, tokenizuotus vertybinius popierius (angl. security tokens) pateikiama klaidinga informacija.

„Viešai skelbta, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, UAB, kuri turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, tačiau iš tikrųjų vertybinių popierių emitentas yra Lietuvos banko neprižiūrima įmonė – neseniai įsteigta UAB „Paysera Investment“. Taip galimai klaidinami investuotojai“, – pranešime sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Lietuvos bankas nustatė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus UAB „Finansų bitė verslui“ valdomoje „Desico“ interneto svetainėje siūloma investuoti į „Payseros“ plėtros planus ir nurodoma, kad „Paysera“ yra nuo 2004 m. veikianti elektroninių pinigų įstaiga. Pateikiama ir su „Paysera LT“ susijusi informacija (finansinės ataskaitos, veiklos istorija, informacija apie vadovus ir pan.), taip, anot Lietuvos banko, sudarant klaidinantį įspūdį, kad projekto savininkas yra „Paysera LT“.

„Paysera LT“, UAB, interneto svetainėje www.paysera.lt, kurioje pateikiama informacija apie šią įmonę, taip pat siūloma investuoti į „Paysera“ projektą, vėlgi sudarant klaidinantį įspūdį, kad investuotojas įsigys „Paysera LT“, UAB, o ne Paysera Investment, UAB, išleidžiamus vertybinius popierius, teigia Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – prieš priimdami sprendimą dėl investavimo į vertybinius popierius, išsamiai susipažinkite su visa pateikta informacija ir įvertinkite visas su investicija susijusias rizikas.

Sako, kad pateikė aiškiai

Audrius Griškevičius, UAB „Finansų bitė verslui“, valdančios „Desico“ platformą, vadovas, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad Lietuvos bankas atlieka investuotojų apsaugos funkciją, tad esą nenuostabu, jog stebi, kas vyksta rinkoje bei esant reikalui perspėja investuotojus.

„Kviečiame investuotojus prieš priimant investavimo sprendimą susipažinti su pateikiama informacija ir tik tada atlikti investavimo veiksmus. Visa informacija apie tai, kad emitentas yra naujai įsteigta bendrovė, yra aiškiai ir suprantamai pateikta tiek portale, tiek viešo siūlymo dokumente“, – sako p. Griškevičius.

Nesutinka su Lietuvos banku

Kostas Noreika, „Payseros“ įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas, taip pat naujai įkurtos įmonės „Paysera Investment“ vadovas, VŽ atsiųstame komentare sako, kad su Lietuvos banko pozicija nesutinka.

„Lietuvos bankas tiesiog dirba savo darbą ir siekia apsaugoti investuotojus. Tačiau mes esame ramūs – investuotojų neklaidinome. „Paysera“ yra visa įmonių grupė – „Paysera LTD“, „Paysera LT“, „Paysera Bulgaria“, „Paysera Latvia“, „Paysera EE“. „Paysera“, kaip prekės ženklas, yra naudojama visos įmonių grupės. Taip pat ir internetinis puslapis. Nuo pat pradžių komunikavome, kad sutelktinio investavimo projekto tikslais yra kuriama nauja įmonė „Paysera Investment“, – tikina p. Noreika.

Anot jo, „Paysera Investment“, kaip ir bet kuri kita įmonė, priklauso „Paysera“ įmonių grupei.

„Šią įmonę kūrėme norėdami įvesti daugiau aiškumo visame investavimo projekte, apjungti tiek investuotojus, tiek iš atskirų „Paysera“ įmonių gaunamą pelną. Būtent ši įmonė bus atskaitinga prieš visus investuotojus – išleis vertybinius popierius, mokės investuotojams grąžą. Pati grąža bus skaičiuojama nuo bendro įmonių grupės pelno, tiksliau, nuo licencijuotų „Paysera“ įmonių naujų klientų pelno. Galbūt iki galo neįsigilinusiam žmogui informacija ir gali atrodyti sudėtinga, tačiau iš mūsų pusės visuomet stengėmės pateikti kuo aiškiau tikrai gana sudėtingos struktūros vertybinį popierių. Niekur nekomunikavome, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, – aiškina p. Noreika.

Anot jo, nuo pat pradžių buvo komunikuoja, kad, pritraukus 2,5 mln. Eur investicijų, grąža bus 10% nuo bendro pritrauktų naujų klientų pelno.

„Oficialiame informavimo dokumente, pateiktame „Desico“ platformoje, figūruoja skaičius 0,0004% – tai yra procentas, paskaičiuotas vienam išleistam vertybiniam popieriui, o bendras grąžos procentas lieka 10%. Tokio dydžio grąža galima tik tuo atveju, jeigu investicijos sieks 2,5 mln. Eur. Metinei investicinei grąžai esant mažesnei nei 5% nuo investuotojo investuotos sumos, išmokėsime 5% fiksuotų metinių palūkanų siekiančias išmokas“, – aiškina p. Noreika.

Nori pritraukti 2,5 mln. Eur

VŽ rašė, kad per savo vykdomą tokenizuotų vertybinių popierių platinimą (angl. security token offering, STO) „Paysera“ sieks pritraukti 2,5 mln. Eur, kurių dalis bus panaudota įmonės tapimui Lietuvos komerciniu banku.

STO prasidėjo balandžio 30 d., o baigsis gegužės 15 d. Leidžiamų popierių aprašymą rasite paspaudę ČIA.

„Desico“ atstovai neseniai skelbė, kad dar net neprasidėjus investavimo į „Paysera“ procesui, investuotojai išreiškė susidomėjimą į tokenizuotus vertybinius popierius investuoti daugiau kaip 1,5 mln. Eur.

Gautas investicijas planuojama paskirstyti keliems tikslams: maždaug 0,5 mln. Eur bus skirta elektroninių pinigų licencijai Bulgarijoje gauti bei aktyviai veiklos plėtrai į Rumuniją, kurioje numatyta pradėti veikti šiemet gegužę.

1 mln. Eur bus investuojama į „Paysera Ltd“ vystymą ir aktyvesnę tinkamų partnerių kitose šalyse paiešką, teigia „Paysera“.

Likusi dalis bus panaudota „Paysera“ bankui įsteigti ir taip praplėsti siūlomų paslaugų spektrą bei galimybes bendradarbiauti su bankais visame pasaulyje ar prisijungti prie mokėjimo sistemų, kurios reikalauja banko licencijos.

„Paysera“ atstovai teigia, kad licencijos gavimo Lietuvoje procedūros jau yra pradėtos.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Saudo Arabija po atakų neteko pusę naftos gavybos pajėgumų 3

JAV dėl dronų atakų prieš naftos kompleksus Saudo Arabijoje kaltinant Iraną, Saudo Arabija skaičiuoja, kad...

Rinkos
11:13
Investicijos su turto įkeitimu: į kokius rodiklius atkreipti dėmesį

Lietuvoje stiprėjant privataus kapitalo rinkai, vis daugiau investavimo galimybių turi ir neinstituciniai...

Rinkos
10:46
„Revolut“ įkūrėjas: parsiduoti bankui – ne, IPO – galimybė Premium

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, gavęs banko licenciją Lietuvoje, tikrinimus, ar jo...

Rinkos
07:41
Saudo Arabijoje apšaudyti du dideli naftos pramonės objektai 

Po atakos kilę gaisrai suvaldyti, o poveikis naftos rinkoms dar nepasireiškė.

Verslo aplinka
2019.09.14
W. Bischoffas: pinigams reikia rasti namus Premium 2

Seras Winfriedas Franzas Wilhelmas Winas Bischoffas (g. 1941), anglų ir vokiečių veteranas bankininkas,...

Laisvalaikis
2019.09.14
Europos rinkos atsargiai, bet juda aukštyn 2

Pasaulio finansų rinkose penktadienį toliau buvo vertinami Europos centrinio banko ėjimas gaivinant...

Rinkos
2019.09.13
Londono birža atmetė Honkongo pasiūlymą

Londono biržos operatorė atmetė Honkongo biržų ir kliringo namų valdytojos pasiūlymą dėl įsigijimo ir...

Rinkos
2019.09.13
Bankų rezultatai: indėliai auga, skolinimas nelabai, pelnas stabilus

Lietuvos bankų indėlių portfelis toliau pučiasi, kai skolinimas didėja tik nežymiai, o pelnas beveik nekinta.

Rinkos
2019.09.13
„INVL Asset Management“ teismui apskundė LB skirtą baudą 2

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ įmonė „INVL Asset Management“ apskundė teismui Lietuvos banko (LB)...

Rinkos
2019.09.13
Rinkos patenkintos ECB sprendimu, viltys - dėl JAV ir Kinijos 4

ECB veiksmai patenkino finansų rinkos dalyvių lūkesčius, bent jau sprendžiant iš pirminių reakcijų finansų...

Rinkos
2019.09.12
ECB kerpa ir ekonomikos prognozes 1

Palūkanas už indėlius nukirpęs ir kiekybinį euro zonos ekonomikos skatinimą atnaujinęs Europos centrinis...

Rinkos
2019.09.12
ECB kerpa palūkanas, euras pinga 26

Europos centrinis bankas (ECB) nusprendė 10 bazinių punktų, iki minus 0,5%, sumažinti palūkanas už bankų...

Rinkos
2019.09.12
Vokietija tempia euro zonos pramonę žemyn 4

Liepą pramonės gamybos apimtis euro zonoje mažėjo 0,4% per mėnesį ir 2%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu...

Rinkos
2019.09.12
Kriptosukčiai „Verslo žinių“ vardu lenda ir į pašto dėžutes 1

Po bandymų vilioti aukas pasitelkiant „Verslo žinių“ portalo dizainą kriptosukčiai ėmėsi taktikos siuntinėti...

Rinkos
2019.09.12
Užbaigtas „Lexnet“ įsigijimo sandoris 2

UAB „Verslo žinios“ valdanti švedų bendrovė „Bonnier Business Press AB“ už neskelbiamą sumą užbaigė prieš...

Rinkos
2019.09.12
„EstateGuru“ rinko investuotojų pinigus darbuotojo NT projektui 4

Estijos NT paskolų platforma „EstateGuru“, veikianti ir Lietuvoje, įsipainiojo į skandalą Estijoje, kai...

Rinkos
2019.09.12
„Blackstone“ partneris įsigyjant „Luminor“ – Abu Dabio valstybinis fondas 6

JAV privataus kapitalo investicijų milžinė „Blackstone“ Baltijos šalių banką „Luminor“ už 1 mlrd. Eur perka...

Rinkos
2019.09.12
Kodėl žemos palūkanos blogai Premium 16

Besiskolinantiesiems patraukli itin žemų palūkanų aplinka kitu lazdos galu kelia vis didesnį galvos skausmą...

Rinkos
2019.09.12
Biržos tikisi „vaistų“ iš ECB ir FED 7

Europos biržos trečiadienį stiebėsi investuotojams viliantis, kad per artėjančius centrinių bankų posėdžius...

Rinkos
2019.09.11
SEB: artimiausią penkmetį pamirškite teigiamą „Euribor“ 15

Skolas turintys gyventojai ar verslas artimiausią penkmetį gali būti tikri, kad jų kintama paskolos palūkanų...

Rinkos
2019.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau