Lietuvos bankui užkliuvo „Payseros“ STO: pamatė klastą

„Viešai skelbta, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, UAB, kuri turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, tačiau iš tikrųjų vertybinių popierių emitentas yra Lietuvos banko neprižiūrima įmonė – neseniai įsteigta UAB „Paysera Investment“. Taip galimai klaidinami investuotojai“, – pranešime sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Lietuvos bankas nustatė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus UAB „Finansų bitė verslui“ valdomoje „Desico“ interneto svetainėje siūloma investuoti į „Payseros“ plėtros planus ir nurodoma, kad „Paysera“ yra nuo 2004 m. veikianti elektroninių pinigų įstaiga. Pateikiama ir su „Paysera LT“ susijusi informacija (finansinės ataskaitos, veiklos istorija, informacija apie vadovus ir pan.), taip, anot Lietuvos banko, sudarant klaidinantį įspūdį, kad projekto savininkas yra „Paysera LT“.

„Paysera LT“, UAB, interneto svetainėje www.paysera.lt, kurioje pateikiama informacija apie šią įmonę, taip pat siūloma investuoti į „Paysera“ projektą, vėlgi sudarant klaidinantį įspūdį, kad investuotojas įsigys „Paysera LT“, UAB, o ne Paysera Investment, UAB, išleidžiamus vertybinius popierius, teigia Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – prieš priimdami sprendimą dėl investavimo į vertybinius popierius, išsamiai susipažinkite su visa pateikta informacija ir įvertinkite visas su investicija susijusias rizikas.

Sako, kad pateikė aiškiai

Audrius Griškevičius, UAB „Finansų bitė verslui“, valdančios „Desico“ platformą, vadovas, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad Lietuvos bankas atlieka investuotojų apsaugos funkciją, tad esą nenuostabu, jog stebi, kas vyksta rinkoje bei esant reikalui perspėja investuotojus.

„Kviečiame investuotojus prieš priimant investavimo sprendimą susipažinti su pateikiama informacija ir tik tada atlikti investavimo veiksmus. Visa informacija apie tai, kad emitentas yra naujai įsteigta bendrovė, yra aiškiai ir suprantamai pateikta tiek portale, tiek viešo siūlymo dokumente“, – sako p. Griškevičius.

Nesutinka su Lietuvos banku

Kostas Noreika, „Payseros“ įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas, taip pat naujai įkurtos įmonės „Paysera Investment“ vadovas, VŽ atsiųstame komentare sako, kad su Lietuvos banko pozicija nesutinka.

„Lietuvos bankas tiesiog dirba savo darbą ir siekia apsaugoti investuotojus. Tačiau mes esame ramūs – investuotojų neklaidinome. „Paysera“ yra visa įmonių grupė – „Paysera LTD“, „Paysera LT“, „Paysera Bulgaria“, „Paysera Latvia“, „Paysera EE“. „Paysera“, kaip prekės ženklas, yra naudojama visos įmonių grupės. Taip pat ir internetinis puslapis. Nuo pat pradžių komunikavome, kad sutelktinio investavimo projekto tikslais yra kuriama nauja įmonė „Paysera Investment“, – tikina p. Noreika.

Anot jo, „Paysera Investment“, kaip ir bet kuri kita įmonė, priklauso „Paysera“ įmonių grupei.

„Šią įmonę kūrėme norėdami įvesti daugiau aiškumo visame investavimo projekte, apjungti tiek investuotojus, tiek iš atskirų „Paysera“ įmonių gaunamą pelną. Būtent ši įmonė bus atskaitinga prieš visus investuotojus – išleis vertybinius popierius, mokės investuotojams grąžą. Pati grąža bus skaičiuojama nuo bendro įmonių grupės pelno, tiksliau, nuo licencijuotų „Paysera“ įmonių naujų klientų pelno. Galbūt iki galo neįsigilinusiam žmogui informacija ir gali atrodyti sudėtinga, tačiau iš mūsų pusės visuomet stengėmės pateikti kuo aiškiau tikrai gana sudėtingos struktūros vertybinį popierių. Niekur nekomunikavome, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, – aiškina p. Noreika.

Anot jo, nuo pat pradžių buvo komunikuoja, kad, pritraukus 2,5 mln. Eur investicijų, grąža bus 10% nuo bendro pritrauktų naujų klientų pelno.

„Oficialiame informavimo dokumente, pateiktame „Desico“ platformoje, figūruoja skaičius 0,0004% – tai yra procentas, paskaičiuotas vienam išleistam vertybiniam popieriui, o bendras grąžos procentas lieka 10%. Tokio dydžio grąža galima tik tuo atveju, jeigu investicijos sieks 2,5 mln. Eur. Metinei investicinei grąžai esant mažesnei nei 5% nuo investuotojo investuotos sumos, išmokėsime 5% fiksuotų metinių palūkanų siekiančias išmokas“, – aiškina p. Noreika.

Nori pritraukti 2,5 mln. Eur

VŽ rašė, kad per savo vykdomą tokenizuotų vertybinių popierių platinimą (angl. security token offering, STO) „Paysera“ sieks pritraukti 2,5 mln. Eur, kurių dalis bus panaudota įmonės tapimui Lietuvos komerciniu banku.

STO prasidėjo balandžio 30 d., o baigsis gegužės 15 d. Leidžiamų popierių aprašymą rasite paspaudę ČIA.

„Desico“ atstovai neseniai skelbė, kad dar net neprasidėjus investavimo į „Paysera“ procesui, investuotojai išreiškė susidomėjimą į tokenizuotus vertybinius popierius investuoti daugiau kaip 1,5 mln. Eur.

Gautas investicijas planuojama paskirstyti keliems tikslams: maždaug 0,5 mln. Eur bus skirta elektroninių pinigų licencijai Bulgarijoje gauti bei aktyviai veiklos plėtrai į Rumuniją, kurioje numatyta pradėti veikti šiemet gegužę.

1 mln. Eur bus investuojama į „Paysera Ltd“ vystymą ir aktyvesnę tinkamų partnerių kitose šalyse paiešką, teigia „Paysera“.

Likusi dalis bus panaudota „Paysera“ bankui įsteigti ir taip praplėsti siūlomų paslaugų spektrą bei galimybes bendradarbiauti su bankais visame pasaulyje ar prisijungti prie mokėjimo sistemų, kurios reikalauja banko licencijos.

„Paysera“ atstovai teigia, kad licencijos gavimo Lietuvoje procedūros jau yra pradėtos.