Kriptovaliutas Lietuvoje išnaudoja neskaidrių pinigų legalizavimui
Tą pastebi akylesnę kriptovaliutų rinkos stebėseną pradėjusi vykdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri, kaip jau rašė VŽ, kriptovaliutų sektoriui nuo šiol skirs didesnį dėmesį.
Mindaugas Petrauskas, FNTT direktoriaus pavaduotojas, šią savaitę žurnalistams surengtame renginyje pasakojo, kad kai kurie Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys deklaravo 2017 m. gavę milijonines sumas iš kriptovaliutų prekybos ar viešų kriptovaliutų siūlymų (angl. initial coin offerings, ICOs).
„Jie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravo, kad, pavyzdžiui, 2017 m. uždirbo 6 mln. Eur ir nori sumokėti mokesčius valstybei. Buvo galimybė susimokėti 5% mokesčių. Lyg ir viskas gražu, bet kyla klausimas, iš kur buvo tas pirmas 1 mln. Eur. Jei pirmo milijono nerodai, rodai iš karto 6 mln. Eur, tai niekas tavęs ir nepaklaus, iš kur buvo pirmas milijonų eurų, t. y. kiek tu pradžioje investavai“, – sako p. Petrauskas.
Anot jo, kitas neskaidrių pinigų investavimo būdas yra sutartinis dalyvavimas ICO.
„Tarkime, su ICO leidėjais susitariama, kad į per ICO išleidžiamą kriptovaliutą bus investuota 10 mln. Eur. Kriptovaliutos leidėjas pažada, kad gavus didelę investiciją, kriptovaliutos vertė kils, tad investicijos suma pasieks 11 mln. Eur. Sukertama rankomis, kad tu neklausi, iš kur ar gavau 10 mln. Eur, o aš neklausiu, kaip tu iš mano 10 mln. padarysi 11 mln. Eur“, – sako p. Petrauskas.
Anot jo, ne veltui su stambių investuotojų į naujai leidžiamas kriptovaliutas dažnai ieškoma „akis į akį“, jų dairomasi Azijoje, Japonijoje, kitose šalyse.
„Neretai norima neskaidrius pinigus tiesiog atsivesti į Europą, gal be pagrindo turimus pinigus parodyti kaip uždirbtus“, – paaiškina p. Petrauskas.
Bitkoinai gatvėse
FNTT pastebi, kad neskaidrūs pinigai realizuojami ir už juos perkant populiarias kriptovaliutas už grynus pinigus. Kitaip tariant, kriptovaliutos perkamos ne kriptovaliutų keityklose ir biržose, o užbiržinėjė rinkoje, kriptovaliutos pardavėją susiradus per skelbimus ar specialias platformas, tokias, kaip „LocalBitcoins.com“
„Pasižiūrėjom, vaikšto pakankamai didelės sumos. Pavyzdžiui, aš jums pusę milijono grynais, jūs man 100 bitkoinų“, – sako p. Petrauskas.
100 bitkoinų pagal dabartinę rinkos vertę kainuoja apie 650.000 USD, tačiau, kadangi perkama už grynus pinigus atsiskaitant iš karto, bitkoinai neretai parduodami su nuolaida, nes išvengiama tarpininkavimo mokesčių, kurie gali sudaryti ir 7% sandorio sumos, sako teisėsaugos atstovai.
„Tokių kriptovaliutų supirkėjų yra Vilniuje, Kaune, visoje Lietuvoje. Paprastai pirkėjas ir pardavėjas bendrauja anonimiškai, per „Telegram“ ir panašias programėles. Sutariama vieša vieta mieste, kur inkasatoriai atveža lagaminėlį su pinigais, pasitikrinama, ar bitkoinai ar eteriai iš tiesų yra, atiduodami pinigai“, – apie Lietuvos gatvėse vykstančią kriptovaliutų prekybą pasakoja p. Petrauskas.
Anot FNTT atstovų, galimybių piktnaudžiauti yra ir kriptovaliutų „kasimo“ versle, kai nuomojami pajėgumai „kasti“ kriptovaliutą. Esą pirma, tai sudėtinga patikrinti, ar klientams teisingai deklaruojamas su ta įranga iškastos kriptovaliutos kiekis, o taip pat įtarimų kartais kelia nesutampantis didelis suvartotos elektros kiekis ir santykinai mažos veiklos pajamos.
VERSLO TRIBŪNA
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Šiuo metu Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena spartų atsigavimą – numatoma, kad šie metai bus baigti pardavus apie 5000 naujų butų. Tai ženklus šuolis, palyginti su ankstesniais metais, ir ženklas, kad rinka grįžta prie normalios apimties.
Ponas Petrauskas svarsto, kad net ir kyšiai Lietuvoje ateityje gali būti duodami ne grynais pinigais lagaminėliuose ar alkoholio dėžutėse, bet tiesiog perduodant popieriuką su el. piniginės adresu jame.
VŽ rašė, kad Lietuvoje nuo praeitų metų pradžios pinigines operacijas su kriptovaliutomis, kurių vertė viršijo 80.000 Eur, vykdė apie 500 fizinių ir 100 juridinių asmenų, o bendrai šiame sektoriuje šalyje sukasi šimtamilijoninės sumos.
