Rinkose – ramu, kaip prieš audrą
Besibaigianti vasara pridėjo daugiau argumentų, verčiančių mus būti atsargesnius iki metų pabaigos.
Pirma, išankstiniai ekonomikos aktyvumo rodikliai jau aštuntą mėnesį rodo pasaulio ekonomikos sulėtėjimą. Vienas tokių - „OECD composite leading indicator“ (CLI), kuris yra prieinamas viešai. Tai yra jau trečias reikšmingas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas šį dešimtmetį. Po pirmo sulėtėjimo 2011 m. gavome Graikijos ir kitų Pietų Europos šalių sukeltą pakratymą, tuo tarpu po antrojo 2015 m. rinkos susvyravo dėl Kinijos „kieto nusileidimo“ baimių bei žaliavų kainų smukimo.
Antra, dėl stipraus pelnų augimo ir aukštų pelno maržų išsivysčiusių šalių bendrovių akcijos tapo gana brangios. Dabar vidutinio dydžio Vakarų Europos šalių bendrovių pirkimo/pardavimo sandoriai vyksta už 9,5x EBITDA. Šis sandorių daugiklis gerokai paaugo nuo 2009 m. krizės metu buvusio 5,7x daugiklio ir išaugo net aukščiau negu 2007 m. pasiekta 9x EBITDA viršūnė. Savaime tai nėra argumentas veikti, verčiau įspėjimas.
Pagaliau, po truputį pradėjus mažėti centrinių bankų balansams ir traukiantis pasaulio doleriniam likvidumui šių metų antrą ketvirtį rinkose pasirodė aiškūs įtampos požymiai. Pirmą kartą nuo 2015 m. akcijų rinkų brangimas itin „susiaurėjo“ šiemet, t. y. buvo palaikomas tik dėl JAV akcijų vertės didėjimo, tuo tarpu kitų regionų – Europos, Japonijos, Didžiosios Britanijos akcijos buksavo vietoje, o besivystančių rinkų bendrovių akcijos netgi patyrė rimtą spaudimą. Tai yra konkretūs požymiai, kurie nurodo tikėtiną audringą rudens sezoną.
Kaip ir gyvenime, rinkose nebūna blogo oro, tik netinkamas pasiruošimas. Keičiantis režimui, pasikeičia ir uždarbio šaltiniai. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais JAV ir Vokietijos VVP randa vis daugiau pirkėjų, pradėjo brangti kitas „saugios užuovėjos“ turtas. Akcijų dalyje racionalu trumpinti sprendimų horizontą, didinti grynųjų dalį ir investicijų kokybę. Tuo tarpu kaip papildas ir akcijoms, ir obligacijoms vis patrauklesnės atrodo vadinamosios absoliučios grąžos arba neutralios rinkoms investicijos, kurių valdytojai laiko didelę dalį apsidraudimo sandorių.
