Pensijų fondų valdytojai prieš ministrą išsitraukė skaičius

Publikuota: 2017-12-18
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
svg svg
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai sudarė 5 punktų sąrašą, kuriuos vadina socialinės apsaugos ministro Lino Kukuraičio netiesomis arba mitais ir juos suskubo paneiginėti. Taip jie reaguoja į ministro užuominas, kad jau parengta pensijų kaupimo reforma, kurioje veikiausiai „Sodros“ įmoka į II pakopos pensijų fondus bus perkelta biudžetui.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) paskelbė sąrašą punktų, kuriuos vadina mitais ir imasi paneiginėti.

Mitas, kad kaupti II pakopos pensijų fonduose neapsimoka ir kad didžioji dalis nesukaups anuitetui, teigia Šarūnas Ruzgys, LIPFA prezidentas. Pasak jo, negaluoja tik koja, tačiau bandoma gydyti širdį.

„Tikroji problema yra tik 12% visos sistemos, kurie yra pasirinkę 2+0+0, kurių pajamos nedidelės. Jie nepasieks anuiteto. Taigi klausimą sprendžiame dėl 12%, bet teigiame, kad visa sistema veikia neteisingai“, – tikino p. Ruzgys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Profesorius Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, šiandien išreiškė abejonę, kad pasirinkusieji kaupimo II pakopos pensijų fonde schemą 2+0+0, gali nesukaupti pensijai daugiau negu kad jai sukauptų tik būdami su „Sodros“ pensija.

LIPFA pasitelkia profesoriaus Teodoro Medaiskio skaičiavimus, pagal kuriuos uždirbantysis vidutinį atlyginimą vietoje per mėnesį 14,5 Eur negautos „Sodros“ pensijos II pakopos PF uždirba 22-26 Eur per mėnesį priklausomai nuo pasirinkto rizikos lygio.

„Profesorius Medaiskis paskaičiavo, kad „sodrinė“ pensija sumažėtų 14 Eur, o būtų gauta 22 Eur“, – sakė p. Ruzgys.

Kieno sąskaita?

Mitu jis pavadino teiginį, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose į juos pervedant 2% „Sodros“ įmoką yra daromas dabartinių pensininkų sąskaita. Jis pasitelkia „Sodros“ biudžeto išlaidų pasiskirstymą.

„Sodros“ biudžete šios išlaidos į pensijų fondus sudaro maždaug 5% išlaidų. To visiškai atsisakius, būtų vienkartinis „Sodros“ pensijų padidėjimas vienam pensininkui 20 Eur. Vienkartinis, nes kitais metais jau būtų didesnės bazė ir vėl didinti neišeitų“, – aiškina p. Ruzgys. – 20 Eur neišspręstų mažų pensijų problemos.“

Jis tikina, kad II pakopos sistema naudinga visai pensijų kaupimo sistemai. LIPFA vadovas iliustruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistiką, kad pirmos pakopos sistemos pakeitimo norma, kiek vidutinė pensija sudarys vidutinės dabartinės algos, mažėja nuo dabartinių beveik 40% iki mažiau kaip 25% po 40 m.

„Antros pakopos buvimas situaciją šiek tiek subalansuoja“, – tikina p. Ruzgys.

Visuomenės priešinimas?

Mitu pensijų fondų valdytojai vadina teiginius, esą antra pakopa priešina visuomenę. Ponas Ruzgys kritikuoja, kad išskiriant dabartinius pensininkus, pamirštamos kitos skurstančios visuomenės grupės.

„Jeigu pasakoma A, kodėl nepasakoma B –daugiavaikės šeimos, išsiskyrusios mamos. Kodėl vieni rūpi labiau nei kiti. Tai yra principinis klausimas. Kyla klausimas, kam tai naudinga, gal vyresni žmonės labiau balsuoja rinkimuose“, – svarstė p. Ruzgys.

„Sodra“ auga sparčiau

Kaip šįryt sukritikavo profesorius Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ir vienas pagrindinių pensijų kaupimo reformos kūrėjų, nuo 2004 m. „Sodros“ pensijos paaugo apie 6,9% vidutiniškai per metus. Pensijų fondų kapitalo prieaugis per metus buvo 5%. LIPFA vadovas teigia, kad netiesa, jog „Sodra“ auga sparčiau už II pakopos pensijų fondų turtą.

„Sodros“ pensija lemiama politinių sprendimų, pensijų fondų rezultatas yra lemiamas realios ekonomikos. Mūsų įsitikinimu, „Sodros“ pensija augo ateities kartų sąskaita“, – teigia p. Ruzgys.

Be to, palyginamuoju laikotarpiu BVP augo 6,6% per metus. Komentuodamas pensijų fondų rezultatus, p. Ruzgys sako, kad lyginimas su ekonomikos augimu nėra adekvatus.

„Reikia žiūrėti ilguoju laikotarpiu, kas laukia ateityje. Dėl Lietuvos konvergencijos su ES parametrais, to BVP augimo nepavysk taip sparčiai auginti. Čia nesąžininga lyginti obuolius su apelsinais“, – sako p. Ruzgys.

Aktyvesnis kaupimas

Prie penktos netiesos LIPFA priskiria ir valdančiųjų teiginį, kad siekiama paskatinti žmones kaupti daugiau.

„Tačiau akivaizdu, kad pateikti siūlymai ir užuominos lemia, kad didžioji dalis turėtų prisidėti dar daugiau, valstybė prisidėtų dar mažiau“, – sako LIPFA vadovas.

Pasak jo, trečiosios pakopos sistema, kuriose dalyvaujančių skaičius yra „nykstamai mažas“, rodo, kad žmonės laisvų pinigų ateičiai neturi „per daug“ ir nėra linkę kaupti.

Remdamasis „Vilmorus“ apklausa, kas paskatintų žmones dar labiau kaupti, jis pastebi, kad didžiausia dalis nori stabilios, nekaitaliojamos sistemos.

„Tai, kad dabar ruošiamasi keisti ne tik parametrus, bet ir visą sistemą, žmonėms neprideda pasitikėjimo“, – sako p. Ruzgys.

Iš pensijų kaupimo sistemos reformos kūrėjų užuominų aiškėja, siekiama perkelti „Sodros“ įmokų į privačius fondus mokėjimo naštą valstybės biudžetui.

„Suprantant, kad valstybės biudžetas svarstomas kasmet, tai sistema dar būtų labiau draskoma politinių vėjų ir turėtume mažiau stabilumo“, – sakė p. Ruzgys.

Pasiūlymai

LIPFA siūlo reguliariai atsiklausti kaupiančiųjų nepakankamai, kokia schema jie norėtų papildomai prisidėti ir pasirinkimo „langą“ atidaryti reguliariai, pavyzdžiui, kas 4 metus.

„Tam turi būti žmogaus sutikimas. Neturi būti šabloninių sprendimų“, – siūlo p. Ruzgys.

Pensijų fondų valdytojai taip pat siūlo vadinamąjį „Bendrą planą“, kur vienoje vietoje žmogus galėtų pamatyti pensijos dydį iš visų pakopų ir įvertinti, kokią mėnesinę išmoką jis galėtų gauti.

„Čia jau politikų noro klausimas prognozuoti, kokia bus „Sodros pensija“, – sakė p. Ruzgys.

Taip pat siūloma tobulinti išmokų sistemą, numatant, kad anuitetas galėtų būti mažesnis už dabartinius 13.000 Eur. Pavyzdžiui, kad ir nustatant 8.000 Eur.

„Tą ribą galime mažinti, galima įvesti periodinių išmokų sistemą – iki tam tikros ribos anuitetas, iki kitos – pensijų fondas perveda išmokas“, – svarstė p. Ruzgys.

Kartu su pasiūlymais pensijų fondų valdytojai atskleidė ir savo nusiteikimą investuoti pensijų fondų turtą Lietuvoje. Tam jie būtų nusiteikę paskirti 200 mln. Eur pensijų fondų turto.

„Šiuo metu mes esame investavę apie ketvirtį turto Lietuvoje, didžioji dalis – VVP, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai gauna naudą, o ne užsienio. Paklausus Lietuvos banko, kiek turėtume investuoti Lietuvoje, jie teigia, kad mūsų darbas nėra investuoti Lietuvoje, o garantuoti pensiją dirbantiesiems. Čia nėra teisingo procento, kiek turi būti investuota Lietuvoje. Tačiau mes esame atviri diskusijoms“, – sakė LIPFA vadovas.

Šalia šių pasiūlymų – jau nuo seno aptarinėjama gyvenimo ciklo investavimo koncepcija.

„Tai išspręstų iš dalies kaltinimus, kad jaunimas sėdi konservatyviuose fonduose, vyresni – akcijų, to nesupranta ir gali negauti grąžos. Yra techninis sprendimas ir mes esame tam pasirengę, tačiau tai niekam nerūpi“, – sakė p. Ruzgys.

Stabilumo užtikrinimui, pasak jo, „mirtinai“ reikalingas politinis platus susitarimas.

„Tiek dėl mūsų efektyvaus darbo, tiek pirmiausia dėl klientų suvokimo, kas čia vyksta. Kviečiame politikus, kad diskusija vyktų. Ir šį valdančioji dauguma į diskusiją sunkiai leidžiasi“, – sakė p. Ruzgys.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Rusijos defoltas – „vienas didžiųjų lūžinių istorijoje“, bet vandens labiau nebesudrums Premium

Pirmą kartą per kiek daugiau nei šimtą metų Rusija neatsiskaitė su savo kreditoriais užsienyje. Tačiau...

Rinkos
2022.06.27
Prancūzijos finansų ministras: valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le...

Rinkos
2022.06.27
Pasaulio akcijų biržos bando išlaikyti teigiamą impulsą, „Maxima grupė“ žvalgo obligacijų rinką 300 mln. Eur žygiui Premium

Naują savaitę pasaulio biržos pradėjo nedrąsiu kilimu, investuotojams laukiant svarbių centrinių bankų vadovų...

Rinkos
2022.06.27
Rusija teigia, kad buvo užblokuoti du jos skolos mokėjimai 1

Rusija pirmadienį pareiškė, kad du jos skolos mokėjimai negalėjo pasiekti kreditorių, tačiau Maskva neigia,...

Rinkos
2022.06.27
Vyriausybė 3 metams pasiskolino už 1,87%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 3 metams ir mėnesiui pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 1,87% palūkanas.

Rinkos
2022.06.27
„Evernord“ fondo ir partnerių bendrovė NT projektui obligacijomis pasiskolino su 7% pajamingumu

Fondo „Evernord Real Estate Fund III“ ir Estijos vystymo bendrovės „Novira“ valdoma „Marijas 2 SIA“...

Rinkos
2022.06.27
„Bloomberg“: Rusijai paskelbtas defoltas 20

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad pirmadienio rytą Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo...

Rinkos
2022.06.27
Rizikos draudimo fondai ruošiasi tolesniems išsipardavimams

Rizikos draudimo fondų statymai indikuoja, kad jų valdytojai ruošiasi tolesniems nuosmukiams rinkose, kurios...

Rinkos
2022.06.27
Lukas investuoja: man sako „go big or go home“ Premium 1

Jau praėjusią savaitę rašiau, kad tūnojau kamputyje „Mano pinigų“ portalo organizuotame investuotojų...

Lukas investuoja
2022.06.27
Žaliavos pinga ir tai nėra gera žinia visiems gamintojams Premium

Verslo aplinka šiemet tapo daug sudėtingesnė negu anksčiau. Kai kas veikiausiai pirmąjį pusmetį neblogai...

Pramonė
2022.06.27
Rusija – per plauką nuo defolto 18

Kelis mėnesius ties defolto riba balansavusią Rusiją dabar nuo jo greičiausiai teskiria valandos. Tiesa,...

Rinkos
2022.06.26
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Verslo aplinka
2022.06.26
„Modus Mobility“ žengia į Europą, ruošiasi devynženklėms investicijoms Premium 1

Automobilių nuomos ir prenumeratos paslaugas teikiantis „Modus Group“ padalinys ieško galimybių pritraukti...

Logistika
2022.06.24
„Snaigės“ akcininkai patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
2022.06.23
Akcijų biržose dominuoja ekonomikos lėtėjimo lūkesčiai Premium

Nykių ekonomikos perspektyvų nuliūdinti investuotojai suskubo „šortinti“ Europos akcijas ir pirkti...

Rinkos
2022.06.23
Rusija atliko du mokėjimus rubliais už skolą užsienio valiutomis 20

Rusijos finansų ministerija ketvirtadienį atliko pirmuosius du mokėjimus nacionaline valiuta investuotojams,...

Rinkos
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
Likvidumo pritrūkusias kriptobendroves gelbėti ėmėsi sektoriaus milijardierius

Kriptomilijardierius Samas Bankmanas-Friedas per savo bendroves į su likvidumo stygiumi susiduriančias...

Rinkos
2022.06.23
„Capitalica Baltic Real Estate Fund I” trečia obligacijų emisija įtraukta į „First North“ rinką

Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ nuo šių metų birželio 23 d. į  prekybą Baltijos „First North“...

Rinkos
2022.06.23
„INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo veterinarijos klinikų tinklą „MiniVet“ 1

Privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ toliau augina investicijų portfelį ir...

Rinkos
2022.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku