Pensijų fondų valdytojai prieš ministrą išsitraukė skaičius

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) paskelbė sąrašą punktų, kuriuos vadina mitais ir imasi paneiginėti.

Mitas, kad kaupti II pakopos pensijų fonduose neapsimoka ir kad didžioji dalis nesukaups anuitetui, teigia Šarūnas Ruzgys, LIPFA prezidentas. Pasak jo, negaluoja tik koja, tačiau bandoma gydyti širdį.

„Tikroji problema yra tik 12% visos sistemos, kurie yra pasirinkę 2+0+0, kurių pajamos nedidelės. Jie nepasieks anuiteto. Taigi klausimą sprendžiame dėl 12%, bet teigiame, kad visa sistema veikia neteisingai“, – tikino p. Ruzgys.

Profesorius Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, šiandien išreiškė abejonę, kad pasirinkusieji kaupimo II pakopos pensijų fonde schemą 2+0+0, gali nesukaupti pensijai daugiau negu kad jai sukauptų tik būdami su „Sodros“ pensija.

LIPFA pasitelkia profesoriaus Teodoro Medaiskio skaičiavimus, pagal kuriuos uždirbantysis vidutinį atlyginimą vietoje per mėnesį 14,5 Eur negautos „Sodros“ pensijos II pakopos PF uždirba 22-26 Eur per mėnesį priklausomai nuo pasirinkto rizikos lygio.

„Profesorius Medaiskis paskaičiavo, kad „sodrinė“ pensija sumažėtų 14 Eur, o būtų gauta 22 Eur“, – sakė p. Ruzgys.

Kieno sąskaita?

Mitu jis pavadino teiginį, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose į juos pervedant 2% „Sodros“ įmoką yra daromas dabartinių pensininkų sąskaita. Jis pasitelkia „Sodros“ biudžeto išlaidų pasiskirstymą.

„Sodros“ biudžete šios išlaidos į pensijų fondus sudaro maždaug 5% išlaidų. To visiškai atsisakius, būtų vienkartinis „Sodros“ pensijų padidėjimas vienam pensininkui 20 Eur. Vienkartinis, nes kitais metais jau būtų didesnės bazė ir vėl didinti neišeitų“, – aiškina p. Ruzgys. – 20 Eur neišspręstų mažų pensijų problemos.“

Jis tikina, kad II pakopos sistema naudinga visai pensijų kaupimo sistemai. LIPFA vadovas iliustruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistiką, kad pirmos pakopos sistemos pakeitimo norma, kiek vidutinė pensija sudarys vidutinės dabartinės algos, mažėja nuo dabartinių beveik 40% iki mažiau kaip 25% po 40 m.

„Antros pakopos buvimas situaciją šiek tiek subalansuoja“, – tikina p. Ruzgys.

Visuomenės priešinimas?

Mitu pensijų fondų valdytojai vadina teiginius, esą antra pakopa priešina visuomenę. Ponas Ruzgys kritikuoja, kad išskiriant dabartinius pensininkus, pamirštamos kitos skurstančios visuomenės grupės.

„Jeigu pasakoma A, kodėl nepasakoma B –daugiavaikės šeimos, išsiskyrusios mamos. Kodėl vieni rūpi labiau nei kiti. Tai yra principinis klausimas. Kyla klausimas, kam tai naudinga, gal vyresni žmonės labiau balsuoja rinkimuose“, – svarstė p. Ruzgys.

„Sodra“ auga sparčiau

Kaip šįryt sukritikavo profesorius Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ir vienas pagrindinių pensijų kaupimo reformos kūrėjų, nuo 2004 m. „Sodros“ pensijos paaugo apie 6,9% vidutiniškai per metus. Pensijų fondų kapitalo prieaugis per metus buvo 5%. LIPFA vadovas teigia, kad netiesa, jog „Sodra“ auga sparčiau už II pakopos pensijų fondų turtą.

„Sodros“ pensija lemiama politinių sprendimų, pensijų fondų rezultatas yra lemiamas realios ekonomikos. Mūsų įsitikinimu, „Sodros“ pensija augo ateities kartų sąskaita“, – teigia p. Ruzgys.

Be to, palyginamuoju laikotarpiu BVP augo 6,6% per metus. Komentuodamas pensijų fondų rezultatus, p. Ruzgys sako, kad lyginimas su ekonomikos augimu nėra adekvatus.

„Reikia žiūrėti ilguoju laikotarpiu, kas laukia ateityje. Dėl Lietuvos konvergencijos su ES parametrais, to BVP augimo nepavysk taip sparčiai auginti. Čia nesąžininga lyginti obuolius su apelsinais“, – sako p. Ruzgys.

Aktyvesnis kaupimas

Prie penktos netiesos LIPFA priskiria ir valdančiųjų teiginį, kad siekiama paskatinti žmones kaupti daugiau.

„Tačiau akivaizdu, kad pateikti siūlymai ir užuominos lemia, kad didžioji dalis turėtų prisidėti dar daugiau, valstybė prisidėtų dar mažiau“, – sako LIPFA vadovas.

Pasak jo, trečiosios pakopos sistema, kuriose dalyvaujančių skaičius yra „nykstamai mažas“, rodo, kad žmonės laisvų pinigų ateičiai neturi „per daug“ ir nėra linkę kaupti.

Remdamasis „Vilmorus“ apklausa, kas paskatintų žmones dar labiau kaupti, jis pastebi, kad didžiausia dalis nori stabilios, nekaitaliojamos sistemos.

„Tai, kad dabar ruošiamasi keisti ne tik parametrus, bet ir visą sistemą, žmonėms neprideda pasitikėjimo“, – sako p. Ruzgys.

Iš pensijų kaupimo sistemos reformos kūrėjų užuominų aiškėja, siekiama perkelti „Sodros“ įmokų į privačius fondus mokėjimo naštą valstybės biudžetui.

„Suprantant, kad valstybės biudžetas svarstomas kasmet, tai sistema dar būtų labiau draskoma politinių vėjų ir turėtume mažiau stabilumo“, – sakė p. Ruzgys.

Pasiūlymai

LIPFA siūlo reguliariai atsiklausti kaupiančiųjų nepakankamai, kokia schema jie norėtų papildomai prisidėti ir pasirinkimo „langą“ atidaryti reguliariai, pavyzdžiui, kas 4 metus.

„Tam turi būti žmogaus sutikimas. Neturi būti šabloninių sprendimų“, – siūlo p. Ruzgys.

Pensijų fondų valdytojai taip pat siūlo vadinamąjį „Bendrą planą“, kur vienoje vietoje žmogus galėtų pamatyti pensijos dydį iš visų pakopų ir įvertinti, kokią mėnesinę išmoką jis galėtų gauti.

„Čia jau politikų noro klausimas prognozuoti, kokia bus „Sodros pensija“, – sakė p. Ruzgys.

Taip pat siūloma tobulinti išmokų sistemą, numatant, kad anuitetas galėtų būti mažesnis už dabartinius 13.000 Eur. Pavyzdžiui, kad ir nustatant 8.000 Eur.

„Tą ribą galime mažinti, galima įvesti periodinių išmokų sistemą – iki tam tikros ribos anuitetas, iki kitos – pensijų fondas perveda išmokas“, – svarstė p. Ruzgys.

Kartu su pasiūlymais pensijų fondų valdytojai atskleidė ir savo nusiteikimą investuoti pensijų fondų turtą Lietuvoje. Tam jie būtų nusiteikę paskirti 200 mln. Eur pensijų fondų turto.

„Šiuo metu mes esame investavę apie ketvirtį turto Lietuvoje, didžioji dalis – VVP, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai gauna naudą, o ne užsienio. Paklausus Lietuvos banko, kiek turėtume investuoti Lietuvoje, jie teigia, kad mūsų darbas nėra investuoti Lietuvoje, o garantuoti pensiją dirbantiesiems. Čia nėra teisingo procento, kiek turi būti investuota Lietuvoje. Tačiau mes esame atviri diskusijoms“, – sakė LIPFA vadovas.

Šalia šių pasiūlymų – jau nuo seno aptarinėjama gyvenimo ciklo investavimo koncepcija.

„Tai išspręstų iš dalies kaltinimus, kad jaunimas sėdi konservatyviuose fonduose, vyresni – akcijų, to nesupranta ir gali negauti grąžos. Yra techninis sprendimas ir mes esame tam pasirengę, tačiau tai niekam nerūpi“, – sakė p. Ruzgys.

Stabilumo užtikrinimui, pasak jo, „mirtinai“ reikalingas politinis platus susitarimas.

„Tiek dėl mūsų efektyvaus darbo, tiek pirmiausia dėl klientų suvokimo, kas čia vyksta. Kviečiame politikus, kad diskusija vyktų. Ir šį valdančioji dauguma į diskusiją sunkiai leidžiasi“, – sakė p. Ruzgys.