Estai perspėja apie akcijų krachą, lietuviai netiki

Nauja ekonominė krizė užklups netikėtai, nuo jos skaudžiai nukentės akcijų rinka, kurioje nuosmukis užsitęs ilgiau nei metus, prognozuoja Mikkas Talpseppas, Estijos investicijų kompanijos „Etalon Varahaldus“ Investicijų skyriaus vadovas.

Jo vertinimu, vyriausybės, centriniai bankai ir akcijų rinka prarado realybės jausmą.

„Susidarė didelis burbulas ir tik laiko klausimas, kada jis susprogs“, – Estijos portalui dv.ee aiškina ekspertas.

Jo nuomone, sprogimas įvyks per artimiausius dvejus metus – esą po daugiau nei 500 dienų akcijų rinkoje prasidės kolapsas. Po jo seks ekonomikos kritimas, kurį sustabdyti bus itin sunku, kadangi išsipūtęs burbulas yra didžiulis.

Pono Talpseppo nuomone, artėjančios krizės priežastis ta, jog per ilgai delsta su monetarinės ir kreditavimo politikos sugriežtinimu.

„Įsitikinimas, kad spausdinant pinigus galima tapti turtingu, neatitinka realybės“, – akmenį į centrinių bankų daržą mesteli pašnekovas.– Pinigų spausdinimas ir eksperimentai su paskolų palūkanomis atbaidė atsakingus investuotojus ir pritraukė tuos asmenis, kurie pernelyg rizikuoja.“

Ponas Talpseppas teigia, kad pats atsitraukė nuo investavimo.

„Aš, žmogus kuris savo esme esu investuotojas, o šiomis aplinkybėmis aš atsisakau būti investuotoju. Pardaviau visas turėtas biržos kompanijų akcijas, kadangi esu tikras, jog iki burbulo sprogimo lauksime neilgai. Kai tai įvyks, kompanijos praras ne milijardus, o trilijonus dolerių“, – pabrėžia p. Talpseppas.

VŽ šiandien rašo, kad Lietuvos verslininkai šiuos metus lygina su 2006 m. ir kalba apie artėjančios krizės nuojautas. Kita vertus, ekonomistai vardija argumentus, kad šiuo metu Lietuvos atsparumas gerokai didesnis.

Tik spekuliacijoms

Andresas Viisemannas, Estijos banko LHV pensijų fondų valdytojus, pritaria: centrinių bankų palaikymas yra vienintelė priežastis, šiandien stimuliuojanti akcijų rinką.

„Įmonės skolinasi pinigus, kad pirktų savas akcijas, užuot juos investavusios į veiklą. Jeigu investuotojai praras tikėjimą, kad centriniai bankai yra visagaliai, vertybinių popierių kainos kris“, – įspėja p. Viisemannas.

Jo nuomone, ekonomikos padėtis šiuo metu tinkama tik trumpalaikėms spekuliacijoms. Esą didelė tikimybė, kad artimiausiu metu vertybinių popierių rinkoje vyks kainų šuoliai ir nuopuoliai – kai kam tai patinka, tačiau daugelį investuotojų tai gąsdina.

Akcijose burbulo nemato

VŽ kalbinti Lietuvos investicijų valdytojai pripažįsta, kad akcijų brangimas užsitęsęs, tačiau trimituoti apie artėjantį akcijų burbulo sprogimą neskuba.

„Rinkos daugelį stebina vis tebesitęsiančiu akcijų kainų augimu. Tai viena iš ilgiausių bulių (tikinčių akcijų brangimu – VŽ) rinkų JAV po 2008 m. krizės. Visus neramina ne tik akcijų kainų augimo trukmė ir nauji kainų rekordai, bet ir smarkiai padidėję akcijų kainų vertinimai, kurie pagal įvairius rodiklius yra aukštesni už ilgalaikius vidurkius arba siekia istorines aukštumas“, – kalba Vaidas Paukštys, „Swedbank“ fondų valdytojas.

Pasak jo, kituose regionuose akcijos nėra pasiekusios istorinių aukštumų, tačiau daugelis nesitikėjo tokio greito akcijų kainų atšokimo Vakarų Europoje po „Brexit“ referendumo rezultatų, arba tokio šiemetinio kainų šuolio Lotynų Amerikoje ir Rusijoje, kur ekonomikos toliau traukiasi, o žaliavų kainos išlieka padidintos rizikos zonoje.

„Centrinių bankų veiksmai, siekiant kuo daugiau pinigų įlieti į spartesnį ekonomikos augimą, atsvėrė visus neigiamus veiksnius ir privertė investuotojus ieškoti didesnės grąžos rizikingesnėse rinkose. Jau dabar nieko nestebina obligacijos su neigiamomis palūkanomis, o besivystančių rinkų obligacijų fondai džiaugiasi naujomis įplaukomis dėl siūlomos kiek didesnės investicinės grąžos“, – kalba p. Paukštys.

Jo teigimu, kainų burbulai šiuo metu susiformavę nebent obligacijų rinkoje, tačiau greito jų sprogimo tikėtis taip pat neverta, nes, pavyzdžiui, Europos centrinis bankas greičiausiai dar pratęs obligacijų supirkimo programą (dabar numatyta pabaiga – 2017-ųjų kovas) bei dar labiau sumažins obligacijų supirkimo programos apribojimus.

„Taip pat tikėtina, kad išliekant lėtam pasaulio ekonomikos augimo tempui, JAV centrinis bankas neskubės didinti palūkanų normos, o tai nulems žemas palūkanų normas šiems ir kitiems metams“, – sako p. Paukštys.

Investicijų valdytojo teigimu, akcijų rinkas toliau palaikys daugiausia žemos obligacijų palūkanų normos.

„Tačiau mes rekomenduojame laikyti šiek tiek mažesnę alokaciją akcijose, tikintis jų kainų atšokimo trumpuoju laikotarpiu, nes politinė rizika po „Brexit“, nepavykusio perversmo Turkijoje, artėjančių JAV prezidento rinkimų yra smarkiai padidėjusi. Vertinant akcijas pagal fundamentalius rodiklius, jos yra brangios, tačiau, atsižvelgiant į nusistovėjusias palūkanų normas obligacijų rinkoje, burbulo čia nematyčiau“, – kalba „Swedbank“ atstovas.