Dubajaus šokolado virusas: prekės ženklas, skonis ar nuoroda į kilmę

„Pasaulinė sensacija, socialinių tinklų hitas, šis šokoladas, atnešantis egzotišką Dubajaus prabangą į kiekvieno smaližiaus rankas, užkariavo vartotojus žaibišku greičiu. Tačiau, kai paklausiame: ar šis šokoladas tikrai gaminamas Dubajuje, – prasideda teisinės painiavos karuselė“, – sako Laurynas Jurgaitis, intelektinės nuosavybės teisinių paslaugų grupės „Metida“ advokatas.

Pasak jo, čia dera kelti keletą klausimų: kur yra riba tarp sparčiai populiarėjančio prekių ženklo ir galimo vartotojų klaidinimo, ar šokolado gamintojai gali laisvai naudoti „Dubajaus“ pavadinimą net jei produktas iš tikrųjų pagamintas visai kitur.

„Produktų ženklinimą, reklamą ir prekių ženklus reglamentuojantys įstatymai draudžia vartotojų klaidinimą, kai ant maisto produkto ar jo reklamoje pateikiama netiksli ar klaidinanti informacija apie prekės kilmę. Bet kur yra riba tarp leidžiamo ir klaidinančio naudojimo? Lietuvoje šis teisinis klausimas dar nebuvo analizuotas, tačiau panašūs atvejai atsidūrė teismuose Vokietijoje“, – situaciją komentuoja L. Jurgaitis.

Vokietijoje šį klausimą pirmą kartą nagrinėjo Kelno apygardos teismas, kuris 2024 m. gruodį ir 2025 m. sausį priėmė sprendimus prieš prekybininkus, pardavinėjusius „Dubajaus“ šokoladą. 

Teismas nusprendė, kad toks pavadinimas gali klaidinti vartotojus, nes sukuria įspūdį, kad šokoladas pagamintas Dubajuje, nors iš tikrųjų taip nėra. 

Teismas taip pat nurodė, kad pažeidimo šiuo atveju neeliminuoja net ir ant pakuotės matoma informacija apie tikrąją gamybos vietą – Turkiją, tad prekybos tinklas „Aldi“ buvo įpareigotas nustoti pardavinėti gaminį, pavadintą „Alyan Dubai Handmade Chocolate“. Kelno apygardos teismas pažymėjo, kad „Dubajaus“ pavadinimu galima ženklinti prekės ženklus, jei tik jie iš tiesų yra ten pagaminti.

Tuo tarpu Frankfurto teismas 2025 m. sausį priėmė priešingą sprendimą, teigdamas, kad dėl didelio dėmesio ir populiarumo socialinėje erdvėje, vidutinis vartotojas suvoks šį pavadinimą, kaip nurodantį šokoladinio deserto skonį ar recepto rūšį, ir nemanys, jog produktas iš tikrųjų atkeliavo iš Dubajaus.

L. Jurgaičio teigimu, pastarasis teismo sprendimas atrodo labiau pagrįstas ir atitinkantis rinkos realijas bei vartotojų įpročius ir žinias.

„Šiandieninėje globalioje rinkoje vartotojai yra įpratę prie tokio pobūdžio reklaminių priemonių bei užrašų, kurie veikiau atspindi skonį, o ne kilmę“, – teigia L. Jurgaitis.

Vis tik, pasak advokato, įvertinus teisinio aiškumo stoką šiuo klausimu, gamintojai bei prekybininkai turėtų būti atsargūs dėl ant pakuotės esančių bei reklamoje naudojamų teiginių tikslumo. 

„Kiekviena situacija individuali, tačiau reiktų įsivertinti, ar pateikiamos informacijos visuma gali sukelti vartotojui  klaidingą įspūdį. Reiktų atsakyti į klausimus, ar ant pakuotės esantys užrašai, ar reklamoje naudojami teiginiai nesukelia neteisingų asociacijų. Ar ant pakuotės yra aiškiai pateikta informacija apie tikrąją gaminio kilmę“, – pataria L. Jurgaitis.

Jis pastebi, kad reaguodami į situaciją ir siekdami išvengti galimos atsakomybės, dalis gamintojų jau pakeitė ant gaminių esančius užrašus. Pavyzdžiui, „Lindt“ pervadino savo produktą iš „Dubajaus šokoladas“ į „Dubajaus stiliaus šokoladas“. 

„Toks sprendimas neabejotinai sumažina riziką būti pripažintiems atsakingiems už vartotojų klaidinimą“, – teigia L. Jurgaitis.

Lietuvoje: ir registruoja, ir gamina

Lietuvoje taip pat ritasi žalioji saldumynų banga. Šį sausį Valstybiniam patentų biurui registruoti žodinį prekės ženklą pateikė ir funkcinio maisto gamintoja „EP Bar“. 

Ji siekia įregistruoti „DubaiChoco EPBar“ (ženklui jau suteiktas teigiamas sprendimas).

Kaip matyti „EP Bar“ tinklapyje bendrovė jau pardavinėja šiuo prekės ženklu žymimus batonėlius, pyragus su pistacijų įdaru.

Populiarumo bangą Lietuvoje spėjo išnaudoti rankų darbo saldumynais prekiaujanti ir juos gaminanti „Airomi“, Dubajaus šokolado gaminius pristačiusi dar pernai vasarą.

Apie didžiulį susidomėjimą naujaisiais saldumynais signalizuoja ir faktas, kad mažytės įmonės pavadinimas pateko tarp ieškomiausių naujų, per metus išryškėjusių paieškų „Google“ Lietuvoje 2024-aisiais. („Airomi“ TOP 10-uke rikiavosi septinta, kai palyginti, pirmoje pozicijoje – kinų e. prekybos milžinė „Temu“, antroje –  „iPhone“).

Rolandas Vaškevičius, „Airomi“ vadovas, VŽ patvirtina, kad vėlyvą rudenį ir ypatingai gruodį vos spėjo gaminti šokoladus su pistacijų įdaru.

„Pirmoji mintis imtis Dubajaus šokolado kilo pernai vasarą, nes nemažai laiko praleidžiu „TikTok“ tinkle ir mačiau, kaip vis labiau įsisuka šio šokolado banga. Tad ir „išvažiavome“ su didžiule populiarumo banga. Dabar paklausą jau „užmušė“ prekybos tinklai, atvežę į Lietuvą įvairiausių Dubaujaus šokolado imitacijų“, – vertina R. Vaškevičius.

Jis pasakoja, kad tokio šokolado gamyba – labai netipinė, nes įprastai šokoladas neturi tokio storo įdaro, tad jo gamyba sudėtinga, kartu jo galiojimo – gana trumpas.

„Tad ir kaina gaminio nemaža – daug rankų darbo, brangūs ingredientai. Tačiau, manau, bent Lietuvoje tai laikina banga, nes vargu, ar žmonės pirks šokoladą už tokią aukštą kainą. Pradžioje, taip, visiems magėjo paragauti, sužinoti, kas tai per naujovė, kodėl tiek kainuoja, kodėl taip visi perka, taip ratas ir įsisuko. Net ir blogi vartotojų atsiliepimai toliau skatino pardavimus“, – dalijasi R. Vaškevičius.

Pasak jo, pardavimai dabar – gerokai nuosaikesni, tad neplanuojama registruoti šio prekės ženklo.

„Tiesa, sukūrėme šio produkto variaciją – „Antrasis šansas. Dubajaus šokoladas“. Tai labiau lietuvišką, europietišką šokolado skonį atitinkantis gaminys“, – kalba R. Vaškevičius.

Viršijo lūkesčius

Lina Skersytė, prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė, taip pat VŽ teigia, kad susidomėjimas Dubajaus šokoladu stipriai viršijo lūkesčius.

„Visada atsižvelgiame į tendencijas, tad džiaugiamės, kad buvome pirmieji iš didžiųjų prekybos tinklų šią prekę pasiūlę visose savo parduotuvėse dar prieš didžiąsias žiemos šventes. Vos tik jis atsirado lentynose, buvo matomas didelis pirkėjų susidomėjimas“, – teigia L. Skersytė.

Ji priduria, kad šiuo metu Dubajaus stiliaus šokoladą yra išpardavę, bet neatmeta galimybės jo pasiūlyti specialių pasiūlymų metu.

„Taip pat visai neseniai pasiūlėme ir naują gaminį Lietuvoje – Dubajaus šokolado stiliaus varškės sūrelį. Jis sulaukė itin didelio populiarumo ir susidomėjimo bei buvo išpirktas itin greitai. Planuojame jį vėl sugrąžinti į „Lidl“ lentynas“, – kalba L. Skersytė.

Apie ištakas

Dubajaus šokolado banga ėmė ristis, kai 2021 m. britų ir egiptiečių šaknų turinti verslininkė Sarah Hamouda, įkūrė desertinę „Fix Dessert Chocolatier“ Dubajuje. Šokoladas su pistacijų įdaru iš pradžių buvo parduodamas pavadinimu „Can't Get Knafeh of It“ ir, beje, jis vis dar parduodamas tokiu pavadinimu „Fix Dessert Chocolatier“ desertinėje. 

Vis tik didžiausią postūmį žaliojo šokolado bumui pasaulyje suteikė 2023-ųjų pabaigoje „TikTok“ pasirodę influencerės Maria Vehera įrašai, kaip ji valgo įvairių rūšių šokoladą iš „Fix Dessert Chocolatier“. Teigiama, kad tuokart desertinė sulaukė daugiau nei 30.000 užsakymų, o jos tinklapis internete neatlaikė tokio lankytojų srauto.