Didžiosios įmonės išbando verslą „iš antrų rankų“, bet ar įmanoma iš to uždirbti?
Jau minėti stambūs prekių ženklai seka iš paskos startuoliams, tokiems kaip „Vinted“, „Depop“, „ThredUp“, kurie savo klientams siūlo vien tik naudotus drabužius ar daiktus. Jaunesnė pirkėjų karta susirūpinusi mados ir kitų gamybos industrijų kuriama tarša bei žala aplinkai, rašo „Financial Times“. Todėl apsipirkimas dėvėtų rūbų ar apskritai bet kokių daiktų parduotuvėse populiarėja, jį dar skatina tokios muzikos ir mados žvaigždės kaip Bela Hadid, Sarah Jessica Parker, Rihanna.
„Naudotos prekės dabar labai populiarios, – sako Adamas Minteris, knygų „Sąvartynų planeta“ („Junkyard Planet“) ir „Iš antrų rankų“ („Secondhand“) autorius. – Bet taip pat didelės ir tokio verslo sąnaudos. Tuo užsiimti nėra lengva“.
Šią savaitę bendrovė IKEA pristatė platformą, kur jų klientai galės vieni iš kitų pirkti būtent šio prekės ženklo baldus ir interjero detales. Bent jau kol kas ji bus nemokama.
Nenuostabu, kad didieji prekių ženklai svarsto, kokiu būdu įžengti į „antrinės ekonomikos“ rinką, nes nors ji nėra didelė – šiuo metu auga sparčiau nei naujų drabužių ar daiktų rinka.
Pavyzdžiui, JAV drabužių perpardavimo platforma „ThredUp“ skaičiuoja, jog antrinių drabužių rinka šioje šalyje išaugo nuo 141 mlrd. USD (127,5 mlrd. Eur) 2021 m. iki 230 mlrd. USD (207,9 mlrd. Eur) šiemet ir iki 2028-ųjų turėtų pasiekti 350 mlrd. USD (316,4 mlrd. Eur) vertę.
Analitikai „Bain & Company“ skaičiuoja, jog prabangos prekių antrinė rinka 2017 – 2023 m. išaugo 125% kai per tą patį laikotarpį tų pačių prabangos prekių ženklų naujų prekių pardavimai augo 43%.
„Euromonitor“ duomenys taip pat rodo, jog 40% vadinamosios Z kartos jaunuolių nusiperka kokį nors naudotą drabužį ar daiktą bent kartą į du mėnesius.
Tačiau iki šiol dėvėtų drabužių ar daiktų pardavimais daugiausia užsiėmė nevyriausybinės organizacijos, mažos vintažo parduotuvėlės. Ar stambioms kompanijoms pavyks iš to uždirbti pelno?
Pavyzdžiui, garsus Lietuvos vienaragis „Vinted“ turėjo gauti 596 mln. Eur pajamų, kad iš jų liktų 16 mln. Eur pelno.
Ir didelės sąnaudos – toli gražu ne vienintelis iššūkis.
„Ikea“ pasiūlė parduodantiems baldus savo platformoje arba gauti iš pirkėjo pinigų, arba iš įmonės – dovanų kuponų. Tačiau kadangi sandoris vyksta tarp dviejų žmonių prekybos tinklui nedalyvaujant, klientai gali kurti fiktyvius sandorius vien tam, kad gautų dovanų kuponų.
Kompanija „Lego“ nusprendė pati administruoti antrinę rinką, kitaip tariant, pakvietė savo klientus sugrąžinti nebenaudojamus „Lego“ rinkinius. Tačiau buvęs jos tvarumo vadovas Timas Brooksas pripažįsta, jog reikėjo kelerių metų, kad perprastų, kaip galėtų veikti ši „grąžinimo logistika“.
Taip pat įmonės darbuotojams teko skirti laiko atrūšiuojant originalias detales nuo kitų gamintojų bei nuo įvairių pašalinių rinkiniuose įsimaišiusių žmonių daiktų.
