Reklamos rinka su optimizmu: apimtis paaugo dešimtadaliu
TV reklamos trukmė, palyginti 2023 ir 2022 m. sausio–spalio mėnesių duomenis, ilgėjo 10,1%. Televizijoje per dešimt mėnesių šiemet buvo ištransliuoti beveik 2,77 mln. reklaminių klipų.
Radijo stotys per analizuojamą laikotarpį transliavo 10,57 mln. sekundžių reklamos ir tai buvo 4,7% daugiau negu per tą patį 2022 metų laikotarpį.
„Interneto reklamos kiekiai augo sparčiausiai, 15,5%. Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko 12,4 mlrd. reklamos parodymų. Dar įspūdingesni skaičiai turėtų matytis paskutinį metų ketvirtį, į kurį pateks juodasis penktadienis, kibernetinis pirmadienis ir kalėdinės prekybos bumas. Paprastai šiuo laikotarpiu reklamos apimtys ūgteli dvigubai“, – skaičiuoja Giedrė Juronienė, „Kantar“ medijų ir reklamos stebėsenos tyrimų vadovė.
Spaudos reklamos apimtis mažėjo 3%. Žurnaluose reklamos plotas paaugo 1,1%. Statinės lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas mažėjo 4,1%.
[infogram id="62fda32f-d459-4a13-92d4-354cf760ab1e" prefix="863" format="interactive" title="Reklamos apimčių pokytis per 10 mėn."]
TOP10 išlaiko pozicijas nuo pirmojo ketvirčio
Aktyviausiai šiuo laikotarpiu reklamavosi prekybos tinklai „Lidl“, „Maxima“ ir „Iki“. Dešimtuke yra ir „Rimi“, taip pat yra mobilieji operatoriai „Tele2“, „Telia Lietuva“ ir „Bitė“.
Likusį TOP10 užpildo farmacija ir vaistinės: „Eurovaistinė“, „Valentis“ ir „Camelia“.
„Didžiausių reklamdavių sąraše rikiuojasi tie patys vardai, kaip ir pirmąjį metų ketvirtį. Matysime, ar didžiųjų išpardavimų ir kalėdinis laikotarpis įneš čia pokyčių“, – svarsto G. Juronienė.
Kalbant apie produktų grupes, kaip rodo „Kantar“ duomenys, dominuoja prekybos tinklai, vaistinės ir pirkėjų kortelės.
„Iš įdomesnių rokiruočių, palyginti su pernai, per analizuojamą laikotarpį ūgtelėjo interneto bei mobilaus ryšio grupė – iš aštuntos pozicijos tope pakilo į ketvirtą. Ir atvirkščiai, šioje pozicijoje buvusi interneto prekyba šįkart smuktelėjo į aštuntą poziciją. Į reklamų paletę netrukus visu tempu įsilies ir politinės reklamos, ruošiantis kitų metų Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimams“, – primena G. Juronienė.
