VVTAT tarp influencerių pliusą deda A. Jagelavičiūtei ir N. Bierancui

Nuo šiol visuose nuomonės formuotojų įrašuose, kuriuos inspiravo prekės ženklas, už kuriuos buvo gauti pinigai ar prekė, įrašo pradžioje arba prieš skelbiant grotažymes pirmasis žodelis turėtų būti „Reklama“ arba žymuo „#Reklama“. Jei visas įrašas yra skelbiamas anglų kalba, žinutė gali būti žymima ir anglišku žodeliu „Ad“ ar žymeniu „#Ad“.

Žodis „Reklama“ ar „Ad“ negalės pranykti tarp kitų grotažymių ar susilieti su prekės ženklo pavadinimu, kaip dažnai yra daroma dabar.

Inga Grinevičė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos vyr. patarėja, teigia, kad taip žymimi turės būti visi įrašai, kuriuos paskatino prekės ženklas, už kurį buvo gauti pinigai ar prekė, taip pat ir įrašai, kuriuose aprašomos kelionės, konkursai, nuolaidos, kuponai.

„Pastarieji įrašai iki šiol būdavo vangiausiai žymimi. Dar mažiau buvo žymima, kai žinutes socialiniuose tinkluose skelbdavo vadinamieji prekių ženklų ambasadoriai. Tai taip pat yra reklama ir tai privalu žymėti. Nuomonės formuotojai šiandien yra tokiame pat lygmenyje kaip ir visuomenės informavimo priemonės, tad ir skelbiama reklama turi būti žymima, turime būti sąžiningi prieš vartotoją“, – pabrėžia I. Grinevičė.

Pasak VVTAT specialistės, jei influenceris gauna dovaną, už kurią negauna jokio atlygio ar neįsipareigojama tolesniam bendradarbiavimui, tokį įrašą turėtų lydėti padėka: „Dėkoju už xxxx nemokamą produktą ar dovaną“.

Paklausta, kaip nesuklysti, kai dalijamasi viso labo tik nuomone, pašnekovė pabrėžia, kad visos žinutės, kurios apeliuos bei skatins produkto ar paslaugos įsigijimą, bus traktuojamos kaip reklama ir turės būti žymimos.

„Suprantame, kad kartais nuomonės formuotojai ir neatlygintinai parašo apie produktą ar paslaugą, tačiau jei mums tai kels įtarimų, atliksime tyrimą“, – kalba I. Grinevičė.

Pirmieji rezultatai džiugina

VŽ rašė, kad VVTAT per šiuos metus vykdė nuomonės formuotojų stebėseną – buvo paskelbusi, kad stebės dešimt nuomonės formuotojų komunikaciją. Plačiau skaitykite čia.

„Bet realiai per metus šis sąrašas išaugo iki maždaug 50-ties, o situacija džiugino – matėme teigiamus pokyčius, kaip stebimi influenceriai žymėjo reklamą. Tie, kurie įprastai visai nežymėdavo, pradėjo žymėti reklaminius įrašus, o tie, kurie tai darė ir anksčiau, žymėjimą labiau išryškino. Dažniausiai ir nuosekliausiai reklamą tarp stebimų influencerių iki šiol žymėjo Agnė Jagelavičiūtė ir Naglis Bierancas“, – pagiria I. Grinevičė.

Reklamą socialiniuose tinkluose bus privalu žymėti ir „Stories“, o kai skelbiamas turinys – ilgas, ypatingai vaizdo formate, kad žinutė yra reklama, turėtų būti pakartota keletą kartų.

Nuo šiol tarnybos akiratyje bus ne tik įrašų žymėjimas, bet ir pats turinys.

„Su gairėmis ateina ir atsakomybė, nes skleisdami reklamą, kuri bus pažymėta, influenceriai prisiima ir daugiau atsakomybių už savo kuriamą turinį. Nebebus galima rašyti teiginių, kurie draudžiami įstatymais, pavyzdžiui, skelbti, kad papildas stebuklingai gydo ir t. t. Atsargiau reiktų skelbti ir turinį, orientuotą į vaikus, čia negali būti tiesioginio raginimo įsigyti produktą“, – pabrėžia I. Grinevičė.

Atsakomybė už nežymimą reklamą socialiniuose tinkluose gali tekti ir nuomonės formuotojui, ir prekės ženklui, arba abiem.

Gaires, kaip žymėti turinį socialiniuose tinkluose, šiemet rengė daugelis šalių, pažymi VVTAT, tarp jų – kaimyninė Latvija, taip pat Vokietija, Jungtinė Karalystė, Danija ir t.t.

Dėmesys – ir trumpalaikėms „Stories“

Justinė Nikė, advokatų kontoros „AAA Law“ asocijuota partnerė, advokatė, pabrėžia, kad jei socialinių tinklų įrašuose paslėptos reklamos pamažu ir mažėja, visiškai priešingas tendencijas galime stebėti itin sparčiai išpopuliarėjusiuose socialinių tinklų „Stories“ pranešimuose.

„Jie viešai skelbiami ribotą laiką, o tai lyg ir leidžia sumažinti riziką, kad influencerių kuriama ir skelbiama reklama bus pastebėta. Tačiau VVTAT aiškiai nurodo, kad apie reklamą vaizdo pranešimuose vartotojai turėtų būti informuojami tiek žodžiu, tiek raštu, ir ne vieną kartą. Reklama „Stories“ pranešimuose kelia ir daugiau teisinių klausimų, pavyzdžiui, fone skambančios muzikos naudojimo teisėtumas. Tad jau pati žinutė, kad ši reklamos forma valstybinės institucijų yra atpažįstama, yra puikus priminimas dar kartą pasitikrinti reklamos teisėtumą“, – kalba teisininkė.