Kas tikrieji ufonautai – naujoji karta ar vyresnio amžiaus vadovai?

Publikuota: 2018-06-02
Kęstutis Gečas, "INK agency" vyriausiasis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kęstutis Gečas, "INK agency" vyriausiasis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryšių su visuomene agentūros „INK agency“ vyr. partneris

„Ufonautai“ šiame tekste yra metafora – tai žmonės, kurie neigia realybę ir gyvena iliuzijomis, kad pasaulis, visuomenė, žmonės yra kitokie nei iš tiesų.

Vieša paslaptis, kad dauguma šalies vadovų ir verslo savininkų susirūpinę, jog nėra žmonių, neįmanoma jų nusamdyti netgi siūlant didžiules algas. Žiniasklaidoje mirga straipsnių, kad naujųjų X, Y, Z ir t. t. kartų atstovai nenori dirbti, laksto per darbus, neįmanoma jų suvaldyti.

Pagrindinė mintis paprasta: jaunimas nesupranta, kad suaugusiųjų pasaulyje turi surimtėti ir sunkiai bei atkakliai dirbti, kad išgyventų. Suprask, jaunimas yra ufonautai. Ar tai tiesa?

Mechanistinis valdymas

Istoriją reikia pradėti nuo intensyvios industrializacijos laikų, XIX ir XX a. sandūros. Sparčiai augant fabrikams ir organizacijoms, natūraliai kilo klausimas – o kaip suvaldyti tokias didžiules mases. Ir tuomet į areną įžengė Frederickas Tayloras. Pagrindinė jo idėja – organizacija turi būti didžiulis gerai veikiantis mechanizmas, o žmonės – tik jo dalys, atliekančios specifinę priskirtą funkciją. Iš esmės robotai, turintys žmogaus kūną.

Iš esmės teilorizmas, kaip vėliau imta vadinti šį principą, buvo labai patrauklus vadovams, nes supaprastino ir suefektyvino valdymą: sukarpai procesą į atskiras užduotis, kiekvieną jų priskiri konkretiems žmonėms, duodi jiems įrankius ir viskas. Belieka tik laiku keisti žmones (pamainos ir (ar) atleidimas), atnaujinti įrankius ir taikyti tą patį principą kuriant naujas organizacijas arba plečiant esamą.

Tokios organizacijos primena automatą, kuris puikiai atlieka nustatytas užduotis, tačiau nėra lankstus, o robotais tapę žmonės visiškai praranda poreikį imtis iniciatyvos ir atsakomybės.

Grįžtant prie šiandienos Lietuvos, šį vadovų polinkį į teilorizmą lengviausia pastebėti iš didelio susidomėjimo proceso efektyvinimu – LEAN, subalansuotų rodiklių sistema (angl. balanced scorecard) ir kitomis praktikomis – ir ketvirtosios pramonės revoliucijos, kuri iš esmės reiškia robotizaciją ir automatizavimą.

Kodėl? Nes su staklėmis paprasčiau nei su žmonėmis. Nes jos neturi proto, savivertės, galiausiai – teisių. Įjungei į elektros tinklą (sumokėjai algą) ir organizacija nepriekaištingai veikia.

Vis dėlto pasaulis pasikeitė negrįžtamai, ir vadovams neišvengiamai teks pakeisti požiūrį į darbuotojo vaidmenį.

Ką su mumis padarė internetas?

Internetas sugriovė galios centrus: populiarią svetainę ar paskyrą tinkle „Facebook“ turintis asmuo gali daryti ne ką mažesnę įtaką nei politikas, turintis teisinę, ar verslininkas, turintis finansinę galią.

Internetas sugriovė žinojimo galios centrus: informacija pasidarė nemokama, visi žino viską ir visi gali skleisti informaciją asmeniškai, nesikreipdami į tarpininkus – žurnalistus, laikraščius ar televizijas.

Taip per šiuos keletą dešimtmečių internetas intensyviai keičia visuomenę. Kadangi griūva galios centrai, tas pats procesas smelkiasi į visus visuomenės gyvenimo aspektus, taip pat ir į organizacijas – sparčiai mažėja hierarchinė mąstysena, pradeda tiesiog nebeveikti galia paremti santykiai (aš – vadovas, todėl liepiu, o tu – pavaldinys, todėl turi paklusti).

Internetinio pasaulio pavaldinys vadovui tarp eilučių visada pasako: „Tu man negali liepti, nes mes esame lygūs, todėl turime susitarti dėl žaidimo taisyklių ir (ar) tu man turi pasakyti, kodėl aš tai turiu padaryti.“

Mechanistinis teilorizmas XXI amžiaus pradžioje tiesiog nebeveikia, nes žmonės nebenori būti robotais. Juolab kad tokio požiūrio besilaikantys žmonės nesąmoningai pasirūpina savo tolima ateitimi – jeigu jie liktų robotais, anksčiau ar vėliau juos pakeistų mechaniniai antrininkai.

Pasaulis šią problemą išlukšteno dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai Frederickas Herzbergas suformulavo dviejų veiksnių teoriją (angl. Two Factor Theory), o „Harvard Business Review“ publikacija apie ją išlieka viena labiausiai pageidaujamų iki šių dienų.

Ką tokio atrado F. Herzbergas? Pasak jo, žmonių motyvacija darbe veikiama dviejų faktorių grupių: higieninių, kurie nedidina motyvacijos, bet jei jų nėra, sukelia nepasitenkinimą (kaip antai darbo sąlygos, atlyginimas, statusas ir kt.), ir motyvatorių, kurie kuria pasitenkinimą ir teigiamai veikia motyvaciją (darbo turinys, darbinių pasiekimų ir pripažinimo jausmas ir kt.).

Taigi daugiau eurų darbuotoją motyvuoja nestipriai, tačiau jų trūkumas iškart demotyvuoja, o papildomai nuteikia būtent „minkštosios naudos“: saviraiška, geras kolektyvas ir kiti patenkinti dvasiniai bei pasiekimo poreikiai.

Sprogimas

Taigi, sumaišykite dviejų veiksnių teoriją su interneto nulemta visuomenės dehierarchizacija ir gausite mišinį, kuris iš vidaus sprogdina ne vieną organizaciją, nesugebančią pritraukti talentų ar net paprastų darbuotojų. Taip ji ne tik praranda konkurencinį pranašumą, bet ir sukelia sau operacinę riziką – ji gali tiesiog sustoti. Apie plėtrą ji turi ir išvis pamiršti.

Jeigu to maža, tada pridėkite trečią dalį – prieš porą dešimtmečių lietuviams atidarytas Europos Sąjungos sienas ir didelę emigraciją – ir turime šiandienos situaciją.

Vakarų organizacijos jau ne vieną dešimtmetį kalba apie organizacijos kultūrą, nes galiausiai suprasta, jog žmonės nėra tik raumenys ir kaulai, jie turi ir galvą bei širdį, kuriuos įdarbinus galima gauti didžiulę naudą.

Įsitraukę į įmonės veiklą darbuotojai, turintys tikslą, dirba maždaug 44% (!) produktyviau nei tie, kurie tik atlieka pavedimus. Jeigu sugebėsite įkvėpti darbuotojus, jie dirbs ne už du, o kaip už 2,25!

Ką dar suprato pažangios organizacijos?

- Kad žmonės nėra tik raumenys, jie turi ir protą bei širdį, kuriuos galima ir reikia įdarbinti.

- Kad daugiau nei fizinę jėgą iš darbuotojo organizacija turi pasiimti pati, o ne laukti, kol pats darbuotojas pasisiūlys.

- Kad žmonių neįmanoma apgauti, manipuliacijos veikia tik trumpam.

- Kad Abrahamo Maslow poreikių piramidė vis dar veikia – žmonėms reikia ne tik išgyventi, jiems reikia ir savivertės.

- Kad organizacija, suteikdama laisvę darbuotojui spręsti, mainais gauna atsakomybę.

Tikrieji ufonautai

Taigi, kas yra tikrieji ufonautai?

  • Toliau – paprastas testas, padėsiantis sužinoti, ar esate šių laikų vadovas-ufonautas.
  • Manote, kad įsakinėti pavaldiniams yra normalus valdymo būdas.
  • Nesidomite naujausiomis vadybos praktikomis ir jų nediegiate organizacijoje.
  • Nemokate anglų, vokiečių arba mandarinų (kinų) kalbos.
  • Kreivai žiūrite į kitataučius, ne krikščionis, kitos lytinės orientacijos žmones.
  • Nesinaudojate kompiuteriu.
  • Neturite elektroninio pašto dėžutės.
  • Neturite profilio „Facebook“ ir „Linkedin“.

Pokyčiai, kurie verčia išeiti iš įprastos aplinkos, komforto zonos, niekam nepatinka, nes sukelia stresą, netikrumo jausmą ir abejones.

Vis dėlto dabartiniais laikais, deja, interneto, socialinių tinklų nepavyks lyg džino suvaryti atgal į butelį, todėl galios centrai ir toliau liks pabirę, o individualizmas ir dehierarchizacija niekur nedings. Vadovai turi paprasčiausią pasirinkimą – arba saugoti status quo ir stebėti besitraukiantį verslą, arba mechanistinį verslo valdymą keisti kultūra paremtu valdymu.

Arba valingai patys žengti iš komforto zonos, arba laukti, kai tai padaryti privers aplinkybės.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ką reikėtų žinoti dirbant su socialinių tinklų žvaigždėmis 1

Pasak „Google“ paieškos sistemos duomenų, nuo 2015 m. nuolat didėjo visuomenės susidomėjimas nuomonės...

Rinkodara
2018.07.21
„Tele2“ pasirinko dar vienus reklamos partnerius 3

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pradeda bendradarbiauti su dar viena reklamos agentūra – nuo šiol...

Rinkodara
2018.07.20
„Telia“ perka „Bonnier“ televizijos padalinį

Telekomunikacijų grupė „Telia Company“ iš Švedijos žiniasklaidos koncerno „Bonnier“ perka „Bonnier...

Rinkodara
2018.07.20
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: skundų daugėja

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 137 skundus, dar 8 tyrimai pradėti...

Rinkodara
2018.07.19
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Vieni prašo statistikos, kiti – kvestionuoja tyrimų kokybę Premium

Lauko reklamos statistikos kreivę žemyn stumia ne tik įsigalioję draudimai, bet ir ne iki galo matuojama...

Rinkodara
2018.07.17
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17
„Maxima“ tvirčiau žengia į kosmetikos nišą, gamintojai – stebisi Premium

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodė naujas lietuviškas kosmetikos prekės ženklas „Vėjas“. Tai jau...

Rinkodara
2018.07.17
Lauko reklama – alkoholio draudimų girnose Premium 1

Dauguma lauko reklamos bendrovių per pirmąjį pusmetį fiksuoja praradimus – tai alkoholio reklamos draudimų...

Rinkodara
2018.07.16
„Evian“ strategija: ikoniškas reklamas keičia tūkstantmečio karta

Mineralinio vandens gamintoja „Evian“ atsisveikina su dešimtmetį gyvavusiomis ir ne vieno širdį pavergusiomis...

Rinkodara
2018.07.15
Grožio pramonė tikisi išvengti „Amazon“ girnų Premium 2

Beveik pusė JAV pirkėjų pripažįsta, kad socialinė žiniasklaida daro įtaką jų sprendimui, kurias grožio...

„Callcredit“ keičia prekės ženklą

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovė „Callcredit“, turinti padalinį ir Kaune, keičia pavadinimą ir...

Rinkodara
2018.07.12
Lietuvos pristatymas: tęsiasi idėjų ir gebėjimų skurdas 11

Jei už šalies įvaizdžio, ją pristatančių vaizdo klipų ar prekės ženklo kūrimą būtų teikiami prizai „Auksinės...

Rinkodara
2018.07.12
Lietuvos aludariai randa naujų kelių pranešti apie save Premium

Pernai Lietuvos aludarių apyvarta dar kilo. Šiemet yra įmonių, kurios dar praneša apie augimą, bet alaus...

Pramonė
2018.07.11
„Fake it“ – reklaminiai filmai per 21 dieną Rėmėjo turinys 1

Video reklamai tampant populiariausiu rinkodaros komunikacijos būdu internete, kūrybinė reklaminių filmų...

Rinkodara
2018.07.11
Klaipėda žada nenaudoti naujojo miesto ženklo, kol nebus patvirtintas jo autentiškumas 1

Kilus abejonėms dėl naujo Klaipėdos miesto ženklo autentiškumo, savivaldybė antradienį pranešė jo...

Rinkodara
2018.07.10
Klaipėdos ženklo kūrėjai kaltinami plagiatu Premium 7

Naujasis uostamiesčio prekės ženklas sukėlė aštrias diskusijas: nuo pastebėjimų apie plagijavimą, keistą...

Rinkodara
2018.07.10
Sėkmė pardavimuose – suvaldyti klientų lūkesčiai Premium

Tyrimai rodo, kad 70% kliento pasitenkinimo lemia pardavėjo elgsena ir tik 30% tenka pačiam produktui ar...

Rinkodara
2018.07.10
Internetas be jokių suvaržymų Rėmėjo turinys 9

Šiandien žodžiai „neribotas 4G internetas“ apibūdina lyg savaime suprantamą gyvenimo kokybę.  Bet dar visai...

Technologijos
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau