Kas tikrieji ufonautai – naujoji karta ar vyresnio amžiaus vadovai?

Publikuota: 2018-06-02
Kęstutis Gečas, "INK agency" vyriausiasis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kęstutis Gečas, "INK agency" vyriausiasis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryšių su visuomene agentūros „INK agency“ vyr. partneris

„Ufonautai“ šiame tekste yra metafora – tai žmonės, kurie neigia realybę ir gyvena iliuzijomis, kad pasaulis, visuomenė, žmonės yra kitokie nei iš tiesų.

Vieša paslaptis, kad dauguma šalies vadovų ir verslo savininkų susirūpinę, jog nėra žmonių, neįmanoma jų nusamdyti netgi siūlant didžiules algas. Žiniasklaidoje mirga straipsnių, kad naujųjų X, Y, Z ir t. t. kartų atstovai nenori dirbti, laksto per darbus, neįmanoma jų suvaldyti.

Pagrindinė mintis paprasta: jaunimas nesupranta, kad suaugusiųjų pasaulyje turi surimtėti ir sunkiai bei atkakliai dirbti, kad išgyventų. Suprask, jaunimas yra ufonautai. Ar tai tiesa?

Mechanistinis valdymas

Istoriją reikia pradėti nuo intensyvios industrializacijos laikų, XIX ir XX a. sandūros. Sparčiai augant fabrikams ir organizacijoms, natūraliai kilo klausimas – o kaip suvaldyti tokias didžiules mases. Ir tuomet į areną įžengė Frederickas Tayloras. Pagrindinė jo idėja – organizacija turi būti didžiulis gerai veikiantis mechanizmas, o žmonės – tik jo dalys, atliekančios specifinę priskirtą funkciją. Iš esmės robotai, turintys žmogaus kūną.

Iš esmės teilorizmas, kaip vėliau imta vadinti šį principą, buvo labai patrauklus vadovams, nes supaprastino ir suefektyvino valdymą: sukarpai procesą į atskiras užduotis, kiekvieną jų priskiri konkretiems žmonėms, duodi jiems įrankius ir viskas. Belieka tik laiku keisti žmones (pamainos ir (ar) atleidimas), atnaujinti įrankius ir taikyti tą patį principą kuriant naujas organizacijas arba plečiant esamą.

Tokios organizacijos primena automatą, kuris puikiai atlieka nustatytas užduotis, tačiau nėra lankstus, o robotais tapę žmonės visiškai praranda poreikį imtis iniciatyvos ir atsakomybės.

Grįžtant prie šiandienos Lietuvos, šį vadovų polinkį į teilorizmą lengviausia pastebėti iš didelio susidomėjimo proceso efektyvinimu – LEAN, subalansuotų rodiklių sistema (angl. balanced scorecard) ir kitomis praktikomis – ir ketvirtosios pramonės revoliucijos, kuri iš esmės reiškia robotizaciją ir automatizavimą.

Kodėl? Nes su staklėmis paprasčiau nei su žmonėmis. Nes jos neturi proto, savivertės, galiausiai – teisių. Įjungei į elektros tinklą (sumokėjai algą) ir organizacija nepriekaištingai veikia.

Vis dėlto pasaulis pasikeitė negrįžtamai, ir vadovams neišvengiamai teks pakeisti požiūrį į darbuotojo vaidmenį.

Ką su mumis padarė internetas?

Internetas sugriovė galios centrus: populiarią svetainę ar paskyrą tinkle „Facebook“ turintis asmuo gali daryti ne ką mažesnę įtaką nei politikas, turintis teisinę, ar verslininkas, turintis finansinę galią.

Internetas sugriovė žinojimo galios centrus: informacija pasidarė nemokama, visi žino viską ir visi gali skleisti informaciją asmeniškai, nesikreipdami į tarpininkus – žurnalistus, laikraščius ar televizijas.

Taip per šiuos keletą dešimtmečių internetas intensyviai keičia visuomenę. Kadangi griūva galios centrai, tas pats procesas smelkiasi į visus visuomenės gyvenimo aspektus, taip pat ir į organizacijas – sparčiai mažėja hierarchinė mąstysena, pradeda tiesiog nebeveikti galia paremti santykiai (aš – vadovas, todėl liepiu, o tu – pavaldinys, todėl turi paklusti).

Internetinio pasaulio pavaldinys vadovui tarp eilučių visada pasako: „Tu man negali liepti, nes mes esame lygūs, todėl turime susitarti dėl žaidimo taisyklių ir (ar) tu man turi pasakyti, kodėl aš tai turiu padaryti.“

Mechanistinis teilorizmas XXI amžiaus pradžioje tiesiog nebeveikia, nes žmonės nebenori būti robotais. Juolab kad tokio požiūrio besilaikantys žmonės nesąmoningai pasirūpina savo tolima ateitimi – jeigu jie liktų robotais, anksčiau ar vėliau juos pakeistų mechaniniai antrininkai.

Pasaulis šią problemą išlukšteno dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai Frederickas Herzbergas suformulavo dviejų veiksnių teoriją (angl. Two Factor Theory), o „Harvard Business Review“ publikacija apie ją išlieka viena labiausiai pageidaujamų iki šių dienų.

Ką tokio atrado F. Herzbergas? Pasak jo, žmonių motyvacija darbe veikiama dviejų faktorių grupių: higieninių, kurie nedidina motyvacijos, bet jei jų nėra, sukelia nepasitenkinimą (kaip antai darbo sąlygos, atlyginimas, statusas ir kt.), ir motyvatorių, kurie kuria pasitenkinimą ir teigiamai veikia motyvaciją (darbo turinys, darbinių pasiekimų ir pripažinimo jausmas ir kt.).

Taigi daugiau eurų darbuotoją motyvuoja nestipriai, tačiau jų trūkumas iškart demotyvuoja, o papildomai nuteikia būtent „minkštosios naudos“: saviraiška, geras kolektyvas ir kiti patenkinti dvasiniai bei pasiekimo poreikiai.

Sprogimas

Taigi, sumaišykite dviejų veiksnių teoriją su interneto nulemta visuomenės dehierarchizacija ir gausite mišinį, kuris iš vidaus sprogdina ne vieną organizaciją, nesugebančią pritraukti talentų ar net paprastų darbuotojų. Taip ji ne tik praranda konkurencinį pranašumą, bet ir sukelia sau operacinę riziką – ji gali tiesiog sustoti. Apie plėtrą ji turi ir išvis pamiršti.

Jeigu to maža, tada pridėkite trečią dalį – prieš porą dešimtmečių lietuviams atidarytas Europos Sąjungos sienas ir didelę emigraciją – ir turime šiandienos situaciją.

Vakarų organizacijos jau ne vieną dešimtmetį kalba apie organizacijos kultūrą, nes galiausiai suprasta, jog žmonės nėra tik raumenys ir kaulai, jie turi ir galvą bei širdį, kuriuos įdarbinus galima gauti didžiulę naudą.

Įsitraukę į įmonės veiklą darbuotojai, turintys tikslą, dirba maždaug 44% (!) produktyviau nei tie, kurie tik atlieka pavedimus. Jeigu sugebėsite įkvėpti darbuotojus, jie dirbs ne už du, o kaip už 2,25!

Ką dar suprato pažangios organizacijos?

- Kad žmonės nėra tik raumenys, jie turi ir protą bei širdį, kuriuos galima ir reikia įdarbinti.

- Kad daugiau nei fizinę jėgą iš darbuotojo organizacija turi pasiimti pati, o ne laukti, kol pats darbuotojas pasisiūlys.

- Kad žmonių neįmanoma apgauti, manipuliacijos veikia tik trumpam.

- Kad Abrahamo Maslow poreikių piramidė vis dar veikia – žmonėms reikia ne tik išgyventi, jiems reikia ir savivertės.

- Kad organizacija, suteikdama laisvę darbuotojui spręsti, mainais gauna atsakomybę.

Tikrieji ufonautai

Taigi, kas yra tikrieji ufonautai?

  • Toliau – paprastas testas, padėsiantis sužinoti, ar esate šių laikų vadovas-ufonautas.
  • Manote, kad įsakinėti pavaldiniams yra normalus valdymo būdas.
  • Nesidomite naujausiomis vadybos praktikomis ir jų nediegiate organizacijoje.
  • Nemokate anglų, vokiečių arba mandarinų (kinų) kalbos.
  • Kreivai žiūrite į kitataučius, ne krikščionis, kitos lytinės orientacijos žmones.
  • Nesinaudojate kompiuteriu.
  • Neturite elektroninio pašto dėžutės.
  • Neturite profilio „Facebook“ ir „Linkedin“.

Pokyčiai, kurie verčia išeiti iš įprastos aplinkos, komforto zonos, niekam nepatinka, nes sukelia stresą, netikrumo jausmą ir abejones.

Vis dėlto dabartiniais laikais, deja, interneto, socialinių tinklų nepavyks lyg džino suvaryti atgal į butelį, todėl galios centrai ir toliau liks pabirę, o individualizmas ir dehierarchizacija niekur nedings. Vadovai turi paprasčiausią pasirinkimą – arba saugoti status quo ir stebėti besitraukiantį verslą, arba mechanistinį verslo valdymą keisti kultūra paremtu valdymu.

Arba valingai patys žengti iš komforto zonos, arba laukti, kai tai padaryti privers aplinkybės.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paskelbti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai: nuo „Pirmo blyno“ iki „Baltos varnos“

Vasario 20-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Valstybinė kalbos komisija paskelbė 18-os pernai...

Laisvalaikis
15:43
Metų rinkodaros vadovo rinkimai – finišo tiesiojoje 3

Lietuvos marketingo asociacija LiMA penktą kartą rengia „Metų CMO“ rinkimus. Nugalėtojas bus paskelbtas ir...

Rinkodara
08:13
Politikų reklama: didžioji kova Vilniuje ir uostamiestyje, arba Tuščių idėjų burbulas Premium 1

Didžiausi pinigai savivaldybių rinkimų kampanijoms bus išleisti tuose miestuose, kuriuose nėra aiškių...

Rinkodara
05:45
Kaip bus saugomi prekės ženklai, jei „Brexit“ susitarimo nebus Premium

Europos Sąjungos (ES) prekės ženklai, įgyti iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Bendrijos, turėtų būti...

Prekyba
2019.02.19
„Elektromarkt.lt“ reklama klaidino vartotojus 2

Konkurencijos taryba nustatė, kad svetainėje „www.elektromarkt.lt“ skleistos reklamos apie tam tikroms...

Rinkodara
2019.02.19
„Gintarinė vaistinė“ kaltina „alfa.lt“ reketu dėl reklamos, portalas mato norą užtildyti 27

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ apkaltino naujienų portalą „alfa.lt“ ir jį valdančios įmonės...

Rinkodara
2019.02.19
„Žalgirio“ verslo klubas – verslo plėtros galimybėms atrasti Verslo tribūna 7

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas be emocingų rungtynių nuo šiol turi dar vieną ypatingą pasiūlymą...

Rinkodara
2019.02.19
„Bitė Lietuva“ turi naują prekės ženklo komunikacijos vadovę 4

Telekomunikacijos bendrovės „Bitė Lietuva“ prekės ženklo komunikacijai vadovaus Ieva Talaikienė.

Rinkodara
2019.02.18
Teismas triskart sumažino baudą „Init“ 1

Teismas triskart, iki 50.000 Eur, sumažino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) bendrovei „Init“...

Rinkodara
2019.02.18
Provokacija reklamoje: „Iki“ naujasis ženklas su aliuzija į „Lidl“ ir „Maximą“ Premium

Šiemet „Iki“ papildė savo privačių prekės ženklų krepšelį nauju prekės ženklu „Clever“. Akylesniems...

Rinkodara
2019.02.18
Reklamos gamybos „Spektrus EU“ planuoja investicijas ir plėtrą

Reklamines iškabas gaminanti Lietuvos kapitalo bendrovė „Spektrus EU“ šiemet į plėtrą investuos 1 mln. Eur.

Rinkodara
2019.02.18
Klysta tie, kurie į pasaulį žiūri per „Excel‘io“ lentelę 6

Nereikia aukoti efektyvumo vardan kūrybos, arba atvirkščiai. Rinkodaros kampanijos efektyvumas visų pirma...

Rinkodara
2019.02.17
Vasario 16–ajai – išradingi verslo sveikinimai Lietuvai 2

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną išradingai pažymi ir gyventojai, ir verslas. Vienos bendrovės pasirūpina...

Rinkodara
2019.02.16
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 6

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kaip išlaikyti balansą tarp efektyvumo ir kūrybiškumo 1

Dažnai reklamos efektyvumo apdovanojimuose ant pakylos matome tuos prekių ženklus, kurių kampanijose...

Rinkodara
2019.02.14
Dar viena kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“ ir „Facebook“ 4

Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kuris suteiks...

Rinkodara
2019.02.14
Lietuvoje daugiausia ženklų registravo „TV Play Baltics“, užsienyje – „Franmax“ Premium

Lietuvoje šiek tiek sulėtėjo naujų prekių ženklų ir patentų registracija, tačiau išaugo dizaino sprendimų...

Prekyba
2019.02.13
Aštuonios iš 9 RSVA narių atitinka visus veiklos kokybės standartus 2

Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) įdiegto veiklos kokybės standarto sertifikatai šiemet...

Rinkodara
2019.02.12
„Maximos“ šventinės reklamos nukarūnavo „Tele2“ Premium

Šalia jau ilgą laiką besitęsiančio „Tele2“ prekės ženklo dominavimo pastebimiausių reklamų dešimtuke 2018 m.

Rinkodara
2019.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau