Rethink! Business
Rethink! Business
Rethink! Business
Rethink! Business
Rethink! Business

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2021-11-17 06:00

Teisininkas: naujų rizikų valdymas turi nugulti į verslo sutartis

Alfonsas Sluckus, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ teisininkas: „Sutartyse verslas per dažnai įvertina tik esminius dalykus: nusimato darbus, kainą, terminą, tačiau pamiršta įtraukti rizikas.“ J. GRIGELYTĖS NUOTR.
Alfonsas Sluckus, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ teisininkas: „Sutartyse verslas per dažnai įvertina tik esminius dalykus: nusimato darbus, kainą, terminą, tačiau pamiršta įtraukti rizikas.“ J. GRIGELYTĖS NUOTR.
Nuo energetinės krizės Kinijoje, iki žaliavų kainų šuolio ar net darbuotojų trūkumo Lietuvoje – rizikų, dėl kurių gali pasikeisti verslo galimybė įgyvendinti susitarimus, kyla vis daugiau. Alfonsas Sluckus, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ teisininkas, pažymi, kad situacija pasaulyje keičiasi greičiau nei įvykdomos verslo sutartys, todėl visiems susitarimams šiandien kaip niekad reikia dėmesio detalėms ir tikslumo.

Pandemijai neslūgstant, didelis institucijų ir net verslo dėmesys vis dar nukreiptas į jos padarinių šalinimą, tačiau esminių pokyčių pasaulyje šiandien vyksta gerokai daugiau. Pasak A. Sluckaus, tiek politiniai, tiek ekonominiai nestabilumai verslui jau daro įtaką, nors dažniausiai sutartyse nei tokie pokyčiai, nei galimybės sklandžiai išspręsti dėl to kylančius ginčus nėra numatytos.

„Jei sudarytos ilgesnio vykdymo sutartys, jau pasitaiko atvejų, kai vykdytojui tokios sutarties vykdyti nebeapsimoka. Pavyzdžiui, sutartyje numačius fiksuotas paslaugų kainas, vien dėl žaliavų kainų augimo ekonomiškai ir finansiškai nauda sumažėja, bet pats įsipareigojimas įvykdyti sutartį lieka“, – sako A. Sluckus.

Įvertinti rizikas

Infliacija ir žaliavų trūkumas paliečia kone visus sektorius. Štai, automobiliai, buitinė technika, išmanieji telefonai ir visa įranga, kuriai būtini kompiuteriniai lustai, šiandien susiduria su gamybos vėlavimais dėl puslaidininkių stygiaus. Net ir vėluojamą pagaminti produkciją kyla problemų pristatyti dėl trikdžių logistikos grandinėse, kuriuos sukelia smarkiai išaugusios kuro kainos, sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Tai lemia galimus vėlavimus, netikėtai išaugusius logistikos kaštus. Konfliktų tikimybė šiandien gana ryški ir nekilnojamojo turto sektoriuje. Nemaža dalis būstų perkama pradiniame projekto etape, nepradėjus statybų, tad kylant kainoms vystytojams tenka prisiimti didesnes sąnaudas.

„Atsitinka taip, kad statytojams apsimoka nutraukti sutartis, sumokėti baudas ir parduoti objektus kitam pirkėjui brangiau. Jei sutartyje toks veiksmas ir bauda numatyti, teisiškai viskas daugiau mažiau aišku, bet štai tarp rangovų ir subrangovų pasirašomose sutartyse dažnai tikslumo būna gerokai mažiau, tad konfliktų tikimybė didelė ir tokių atvejų yra ne vienas“, – sako A. Sluckus.

Pasak jo, sudarant visas sutartis, ypač jei jos ilgalaikės, šiandien būtina atkreipti dėmesį į visas rizikas, įsivertinti, kaip gali kisti sąlygos, kainos, terminai. Svarbu numatyti, ką šalys darys, jei ateityje sutarties vykdyti būtų nebeįmanoma, kokie išėjimo keliai, kokios galimybės peržiūrėti sąlygas.

„Sutarčių vykdymo terminai turėtų būti su galimybe juos nukelti, jei tam yra rimtų nusimatytų priežasčių. Reikia numatyti ir lanksčias tvarkas, aiškiai apsirašyti, kas bus, jei terminai bus nukelti, kaip bus taikomi delspinigiai, baudos, ar numatytos sąlygos visoms pusėms yra adekvačios ir pakeliamos“, – perspėja A. Sluckus.

Praktika rodo, kad į tokias detales sutartyse vis dar dažnai žiūrima neatidžiai. Dažnai šalys įvertina tik esminius dalykus: nusimato darbus, kainą, terminą, tačiau pamiršta įtraukti rizikas. Net jei nusimato baudas, ne visada pasveria, ar jos adekvačios ir teisingai taikomos. „Šios eilutės iki šiol per dažnai buvo praleidžiamos pro akis, tikint, kad nieko nenutiks ir tų nuostatų praktikoje taikyti nereikės, tačiau dabar aplinkybės taip keičiasi, kad tai ima ir nutinka“, – sako A. Sluckus.

Užsitikrinti alternatyvą

Dar viena rizika – nestabilumas kai kuriose svarbiose rinkose. Jei rizikos dirbant su Baltarusija ar Rusija jau senai žinomos, tai Kinija, kuri ne tik kyla į konfliktą su ES ir Lietuva, bet patiria ir energetinę krizę, tampa nauja problema su ja dirbančiam verslui. Pasaulio fabriku pramintoje šalyje dėl anglies trūkumo ir teisinių niuansų šiemet kai kur yra net atjungiama elektra. Verslui tai reiškia nenumatytus tiekimo trikdžius, kurie netolimoje ateityje gali tapti dar viena kliūtimi laiku vykdyti įsipareigojimus.

„Kai kalbame apie geografiją ir susitarimus su partneriais iš konkrečių šalių, labai svarbu sutelkti dėmesį ne tik į sutartis, bet ir laiku užsitikrinti tiekimo alternatyvą: rasti partnerių su mažesne rizika, kurie, kritiniu atveju, gali padėti“, – pataria teisininkas.

Nesikliaukite šablonais

Pasak A. Sluckaus, kalbant apie bendrą sutarčių etiketą Lietuvoje, dar tenka apgailestauti, kad verslas joms skiria per mažai dėmesio.

„Didieji žaidėjai sutartyse dažniausiai jau nusimato nuostatas, kurios padengtų kiek įmanoma daugiau rizikų, bet mažesni ir vidutiniai rinkos žaidėjai į tai investuoja gerokai per mažai. Dažnai pasikliaujama paprastu susitarimu, trumpomis sutartimis, kuriose įvairios rizikos ir galimos aplinkybės visai nereguliuojamos arba reguliuojamos per mažai“, – sako A. Sluckus.

Dar viena opi problema – atmestinai sudarytos sutartys, kurių šablonai itin dažnai randami tiesiog internete. Tokias sutartis neatidžiai pritaikę sau, konflikto atveju, verslai susiduria su rimtais iššūkiais. „Esame turėję atvejį, kai įmonė ant iš interneto ištrauktos sutarties pavyzdžio net uždėjo savo logotipą, bet visiškai neatkreipė dėmesio, kad sau už termino praleidimą paliko neadekvataus dydžio delspinigius, kai kitai sutarties šaliai delspinigiai net nenumatyti. Konflikto atveju net teisme sunku įrodyti, kad delspinigiai neadekvatūs, kai pasirašyta sutartis atrodo kaip pačios įmonės parengta“, – pasakoja teisininkas.

Pasitaiko ir tokių sutarčių, kurių nuostatų realiai neįmanoma įvykdyti, arba kai nuostatos prieštarauja vienos kitoms. Pavyzdžiui, šalys sutaria, kad sąskaita už darbus bus išrašyta po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, nes taip rado parašyta kažkokiame šablone, tačiau nenumato jokios tvarkos, kas, kaip ir kada privalo tokį aktą pasirašyti, o kituose punktuose, kurie paimti iš kito šablono, jau numato, kad priėmimo – perdavimo aktas net nėra pasirašomas. Arba šalys susitaria vėluojant sumokėti už atliktus darbus skaičiuoti delspinigius, tačiau pamiršta numatyti atsiskaitymo terminus. Ką tai reiškia teisiškai? Mažų mažiausiai šiek tiek galvos skausmo, tačiau tai gali lemti ir nuostolius.

„Verslo sutartyse turi būti išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Delspinigiai, mokėjimo terminai ir visos procedūros turi būti adekvačios ir tikrai susitartos, o ne paliktos taip, kaip buvo rasta kažkieno pasirašytuose šablonuose. Todėl prieš pasirašant visas sutartis, verslui tikrai svarbu jas derinti ir tartis su turimais vidiniais ar išoriniais teisininkais“, – sako A. Sluckus ir pataria nepasitikėti internete rastomis sutartimis, nes jos gali būti gerokai pasenusios ir šiandienos aplinkybėms visiškai netinkamos.

52795
130817
52791