Sutelktinio finansavimo tendencijos: daugiau investuojančių moterų ir rekordinės sumos
„Įspūdingas pokytis – per šešerius metus investuotojų moterų skaičius mūsų platformoje pakilo nuo 24 iki 35 procentų“, – pažymi „Profitus“ verslo procesų vadovė Monika Lenčickaitė.
Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ rugpjūtį minėjo 6 metų veiklos sukaktį. Prieš pat ją, liepos mėnesį, pranešėte apie dar vieną rekordinę sutelktą sumą. Kokias dar pastarųjų metų tendencijas išskirtumėte?
Taip, šie metai, panašu, bus dar vieni augimo ir rekordų metai, vien dėl sumų, sutelkiamų per mėnesį. Atrodo, ką tik džiaugėmės gegužę pasiekę rekordinę 11 mln. ribą, bet liepą peršokome ir 13 mln. kartelę. Tai rodo, kad investuotojų, kaip ir NT vystytojų pasitikėjimas mumis nuolat auga. To ir siekėme visus veiklos metus, turėdami tikslą tapti lyderiais. Tai pavyko prieš dvejus metus, na o pernai mūsų platformoje sutelkta suma viršijo ketvirtį visų Lietuvoje veikiančių platformų rezultato – sutelkėme per 60 mln. eurų (bendra sutelkta suma Lietuvoje buvo apie 230 mln.).
Mums augant į „Profitus“ kreipiasi ir vis stambesni NT vystytojai, finansuojame vis įdomesnius, išskirtinius NT projektus, pavyzdžiui, buvusio Medicinos banko pastato Vilniaus centre rekonstrukciją į modernų biurų pastatą.
O kaip keitėsi investuotojai per jūsų veiklos metus?
Investuotojai yra turbūt labiausiai pasikeitusi šio sutelktinio finansavimo verslo dalis. 2018 m. žengę į rinką matėme gana įprastą tam metui investuotoją, t. y. 35–50 m. vyrą, o dabar matome nuosekliai augančių investuojančių moterų skaičių, taip pat vis aktyviau investuojančius vyresnius žmones, auga ir nepilnamečiams kuriamų paskyrų skaičius.
Matome ir moterų elgsenos kaitą. Anksčiau daugiau vyrų, užsiregistravusių platformoje, žengdavo antrą žingsnį, t. y. investuodavo, dabar jau procesas priešingas – kur kas daugiau moterų po registravimosi iškart investuoja.
Šiandien pas mus platformoje investuojančios moterys sudaro apie 35 proc. (prieš 6 m. buvo 24 proc.). Beje, mūsų „Profitus“ platformoje investuojančių moterų procentas yra didesnis nei bendrai Lietuvoje, tai reiškia, kad dirbame teisingai, nes ekspertai pažymi, kad kuo didesnė visuomenės dalis investuoja, tuo stipresnė tampa šalis.
Kodėl būtent moterys taip suaktyvėjo? Kas padėjo pasiekti tokį pokytį? Ar tai jūsų platformos išskirtinumas?
Reikėtų pažymėti, kad auga bendras investuojančių moterų skaičius Lietuvoje, jos buriasi ir į klubus, dalijasi patirtimi, vis daugiau ir aktyviau ieško būdų, kaip įdarbinti savo santaupas.
Tačiau yra ir mūsų išskirtinumo. Viduje juokaujame, kad taip gali būti ir dėl to, kad mūsų platforma yra ryškių spalvų. O jeigu rimčiau – mūsų komandoje yra daug moterų, kurios tampa įkvepiančiu pavyzdžiu. Pirmiausia – tai „Profitus“ įkūrėja Viktorija Čijunskytė, kuri kartais rinkoje jau vadinama sutelktinio finansavimo simboliu, taip pat ir buvusi plėtros vadovė, šiemet „Profitus“ direktore tapusi Lina Maskoliūnė, turinti labai daug investavimo patirties.
Kita vertus, vis plačiau edukuojama apie investavimą. „Profitus“ švietimą taip pat laiko prioritetine savo veiklos dalimi, nes kuo daugiau žmonių bus finansiškai raštingi, tuo geriau bus visiems. Investavimas – ir išmanus taupymas, ir atsakingas skolinimasis.
Mes dirbame ir su moterų bendruomenėmis, turėjome projektų mokyklose, o dabar kaip tik artėja Finansinės laisvės forumas, jau tapęs kasmetine lapkričio tradicija, taip pat viena iš V. Čijunskytės iniciatyvų. Tai didžiausia konferencija apie investavimą, kurioje labai aktyviai bendrauja investuotojai tarpusavyje, tiek patyrę, tiek pradedantys, tiek jauni, tiek vyresni.
Ar keičiasi vyresnių investuotojų aktyvumas?
Taip, matome augant ir šią investuotojų grupę, šiuo metu „Profitus“ platformoje vyriausi investuotojai yra 85-erių, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tik labai skiriasi jų portfeliai. Vyro, gyvenančio Šiauliuose, aktyvus portfelis šiuo metu siekia beveik 50 tūkstančių eurų, moteris investuoja po kelis šimtus eurų.
Iš viso investuotojų, kurių amžius viršija 60, turime nemažai, manome, kad tai lemia galimybė jiems turėti tiesioginį kontaktą su mūsų platforma. Tai jiems labai aktualu, nes neužtenka paprastų technologinių procesų, vyresniems žmonėms svarbus yra ir asmeninis bendravimas.
„Profitus“ tai ir užtikrina – jeigu pas mus senjoras pradeda vadinamąją investavimo kelionę su vienu konsultantu, stengiamės, kad su juo dirbantis žmogus nesikeistų, palaikytų nuolatinį ryšį, atsakytų į visus kylančius klausimus. Taip pat yra ir su vaikais.
O vaikai gali investuoti patys?
Gali, bet pradėti, be abejo, gali tik su suaugusiais, nes reikalinga banko sąskaita, kurią atsidaryti nepilnametis gali tik su tėvais ar globėjais. Matome, kad iki 14–15 m. paaugliai investavimo procesus nagrinėja kartu su tėvais arba tėvai už juos, nes jauniausiam mūsų investuotojui viso labo – vienas mėnuo J. Kai kurie tėvai vos gimus pradeda kaupti kapitalą vaikui. Na, o kuomet paaugliai sulaukia 16–17 m., gana dažnai jie jau savo investicijas tvarko savarankiškai. Be abejo, tai nėra didelės sumos, dažniausiai minimalios, ne vienas paauglys investuoja savo turimas santaupas.
Taip pat matome, kad tarp jaunųjų investuotojų labai populiari rekomendavimo programa, kuri už kiekvieną prikviestą investuotoją suteikia 25 eurų premiją. Jaunieji investuotojai geba prikalbinti daug giminių investuoti, tai tampa ir edukacine priemone, nes teorijos dabar gausu. Tačiau apie investavimą realiai sužinoti gali tik pradėjęs investuoti.
Investuotojų pokyčiai – akivaizdūs. O kaip keičiatės jūs, ką nauja siūlote investuotojams?
Platforma tiesiog privalo nuolat tobulėti, kitaip mes neįsivaizduojame savo veiklos, vis dėlto esame iš pažangiųjų technologijų srities. Naujienų turime kiekvienais metais, šie – ne išimtis. Metus pradėjome su aktyvesne plėtra, dabar jau siūlome investuotojams projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje.
O šiuo metu kaip tik baigiamas ir artimiausiomis dienomis startuos vadinamasis investavimo robotas, kuris labai palengvins procesus tiems, kas nenori sukti galvos dėl kiekvienos naujos investicijos. Tai visiškai naujas funkcionalumas, suteikiantis kur kas daugiau galimybių nei jau pažįstamas automatinis investavimas.
Investavimo robotas leis pasirinkti daug kriterijų. Tai svarbu, nes suteikia galimybę investuoti nebesivadovaujant emocijomis, o tiksliu išskaičiavimu ir planavimu, tikslų nusistatymu.
Pavyzdžiui, programoje galima nusistatyti investavimo ribas ir poreikius. T. y. kokios rizikos projektai, kokiomis proporcijomis skiriamos sumos, netgi kiek pinigų skirti to paties vystytojo skirtingiems projektams, kad investicijų rizika būtų kuo mažesnė. Galima bus susidaryti net ne vieną, o 5 skirtingas strategijas, ir lyginti, kaip joms sekasi.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Tai – ilgalaikis įrankis, leidžiantis nusistatyti reinvestavimą, tiek grąžinamų sumų, tiek gautų palūkanų. Realiai galima bus kad ir porą metų nesidomėti, kaip sekasi investuoti. Be abejo, programa siųs įspėjimus, jeigu, pavyzdžiui, investicijos neatitinka nusistatytų tikslų. Taigi net ir nutarus maksimaliai pasyviai investuoti, mūsų programa kartkartėmis primins apie investicijas ir jų rezultatus.
Svarbu bus tik periodiškai pildyti savo investicijų piniginę, aišku, jeigu yra tikslas nuosekliai auginti investicinį portfelį. Dauguma investuotojų taip ir daro pripažindami, kad tai yra vienas efektyviausių būdų taupyti užsibrėžtiems finansiniams tikslams pasiekti.
