Sutelktinio finansavimo platformos – ir konkurencija, ir stimulas bankams

„Dažnai verslui, tiek vystančiam NT, tiek planuojant plėtrą, pinigų reikia greitai, jie negali laukti kelis mėnesius atsakymo iš banko, kuris nebūtinai bus teigiamas“, – sako SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadovė Lina Maskoliūnė. – „O mes esame net per savaitę „sufinansavę“ projektą iki išmokėjimo, vidutinis laikotarpis nuo susitikimo iki paskolos pervedimo klientui“. 

Kokius argumentus pateikia NT vystytojai, atėję pas jus, kodėl savo projekto finansavimui renkasi sutelktinį finansavimą? 

Lankstumas ir greitis, tai du dažniausiai girdimi argumentai iš mus pasirinkusių klientų. Beje, sutelktinį finansavimą vis dažniau renkasi ne tik NT vystytojai, bet ir kitų sričių verslai. Šiandien apyvartinėms lėšoms finansavimo kreipiasi norintys plėsti veiklą, vykdyti tarptautinę plėtrą, atsinaujinti gamyklos įrangą ar kitoms veikloms. 

Pavyzdžiui, neseniai finansavome Baltijos ir kitose šalyse žinomo bulvių traškučių prekės ženklo plėtros pradžią Prancūzijoje ir Skandinavijoje. Kaip ir kitais atvejais, investuotojų lėšų saugumas užtikrinamas įkeičiant turimą NT, šiuo atveju, tai buvo gamybinės patalpos. Šiandien apie 10 proc. mūsų platformoje finansuojamų projektų yra verslo plėtra. 

Tai vyksta dėl nuolat augančio sutelktinio finansavimo konkurencingumo? 

Taip. Nors pasirinkimą finansuotis lemia kelios sąlygos, ir nors kainos atžvilgiu jau esame konkurencingi lyginant su tradicinėmis finansų įstaigomis, tai ne visada esminis, verslo sprendimą lemiantis rodiklis. 

Verslui labai svarbus ir lankstumas. Pavyzdžiui, Estetikos klinikos plėtrai Vilniuje ar vaikų darželio statybai Kauno rajone reikalingas gana didelis pradinis kapitalas. Bankai noriai finansuoja šiuos projektus ilguoju laikotarpiu. Tačiau neretai reikalauja pagrįsti NT pajamingumą, tai yra, finansavimas suteikiamas tik pasirašius ilgalaikę, kelių metų NT nuomos sutartį su būsimu patalpų nuomininku. O nuomininkams reikia tam tikro projekto baigtumo. Taigi, vystytojui reikia pradinio finansavimo norint realizuoti projektą. 

Tokioje situacijoje verslas mus renkasi kaip tarpinį finansavimą etapais (vadinamą bridge loan). Tai itin efektyvus ir saugus finansavimo būdas, kadangi vystytojas nepermoka už lėšas, kurių nespėja panaudoti, o platforma gali sekti projekto eigą, finansuojant projektus dalimis nuo pakilusios turto vertės. 

Pasiekęs reikiamą projekto baigtumą ar sudaręs ilgalaikes nuomos sutartis, vystytojas paprastai projektą refinansuoja ilgalaike paskola banke. 

Minėjote ir sprendimų greitį? 

Taip, kitas svarbus argumentas – sprendimų greitis. Mūsų sprendimuose mažiau biurokratijos, verslui pateikus reikiamus dokumentus sprendimas gali būti priimtas per dieną, o pilna finansavimo suma būna išmokama ir per 7 dienas. Be abejo, tai vienas iš pavyzdžių. Lyginant su tradiciniu finansavimu, ten vien paraiškos teikimo periodas gali užtrukti nuo kelių savaičių, o pilnas finansavimas – ir keletą mėnesių. 

Tas laikas verslui gali būti itin brangus, jei kalbame apie vystymą ar net plėtrą: per šį periodą gali stipriai išbrangti medžiagos, ar net „nuplaukti“ sandoris. 

Taigi, lankstumas ir sprendimų greitis lemia ir mūsų augimą. Pernai per metus sutelkėme daugiau kaip 43 mln. eurų ir tapome rinkos lyderiais pagal sutelktą sumą. Šiemet per pirmus 9 mėnesius jau sutelkta ir verslui paskolinta daugiau kaip 44 milijonai eurų. 

Anksčiau SFP vertinta kaip palyginti nedidelių NT projektų finansuotojai, kokia situacija šiandien, kokie didžiausi „Profitus“ finansuoti projektai? 

Augant sutelktinio finansavimo rinkai bei „Profitus“ žinomumui, mus atranda vis didesni klientai. Turime ne vieną projektą, kuriems sutelktos milijoninės sumos. Tik gal ne kiekvienas investuotojais ar vystytojais tai pastebi, nes dauguma projektų finansuojama etapais. Pavyzdžiui, pernai didžiausias mūsų finansuotas projektas buvo daugiabutis, kuriam per 20 finansavimo etapų sutelkta suma siekė 3,7 mln. eurų. 

2023 m. mūsų vidutinis finansuojamas projektas ir/arba jo etapas išaugo dvigubai. Vienu ypu finansuojame jau ir didesnius nei 1 mln. eurų projektų etapus. Šių metų liepą sutelkėm 3 mln. eurų per kelias valandas vienu etapu. Tad mūsų finansavimo pajėgumas tikrai yra labai išaugęs. 

Tai jau kuria ir naujus iššūkius. Naujasis Europoje taikomas reglamentavimas mus apriboja iki 5 mln. eurų finansavimo per metus vienam klientui. Jau dabar turime klientų, kurių finansavimo poreikis viršija šią ribą ir siekia net 10 mln. eurų, ieškome tinkamų sprendimų. Tačiau kol kas tokių projektų tenka atsisakyti. Nors nuolat sulaukiame užklausų. 

Žengiant į naujas rinkas toks apribojimas taps dideliu iššūkiu visiems. Aktyviai planuojame plėtrą į Ispaniją, kurioje vidutinis projektui telkiamas finansavimas prasideda nuo 2 mln. ir 5 mln. eurų riba čia yra gerokai per žema. Lieka tikėtis, kad toks apribojimas bus koreguojamas, nes tai visos Europos verslo interesas. 

Tai, jog į jus kreipiasi vis daugiau komercinio NT vystytojų, vadinate tam tikru lūžiu finansavimo rinkoje. Kodėl? 

Komercinio NT vystymo finansavimas buvo dar viena, dažniausiai bankų finansuojama sritis. Taigi, kuomet verslas, perkantis ir/arba įrenginėjantis NT komercinei veiklai, kreipiasi į SFP, tai yra kaip dar vienas įrodymas, kas SFP įsitvirtino finasavimo sektoriuje. 

O kuo daugiau skirtingų projektų finansuojama, tuo daugiau naujų produktų gali pasiūlyti savo investuotojams SFP. Tuomet suveikia natūralūs rinkos dėsniai – kuo skirtingesni verslai domisi, tuo daugiau galimybių plėtrai bei naujiems produktams tiek verslui, tiek investuotojams galime pateikti ir mes. Tai ir vyksta kiekvienais metais.   

Kaip manote, kur po 3-5 metų bus SFP, bankų ir kitų finansavimo galimybių atžvilgiu? 

Prognozuoti nėra dėkingas užsiėmimas. Pavyzdžiui, prieš 10 metų svarstėme, kaip keisis bankai, bet jie iš esmės liko tokie pat konservatyvūs, tačiau atsirado sutelktinis finansavimas, obligacijos pasiekė kitą lygį. Taigi, matome, kad rinka pati užpildo trūkstamas nišas. 

Vertinant kas dabar vyksta, matau daugiau ne konkuravimą su bankais, bet sinergiją, kaip pvz. jau minėtos tarpinės paskolos (angl. „bridge loan“). 

Kita vertus, nenumaldomai augant tiek SFP apsukoms, tiek paslaugų spektrui,  tradiciniai bankai jau  koreguoja savo paslaugas ir įkainius. Akivaizdu, kad tai nuolatinis procesas, auganti SFP rinka turi ir turės vis daugiau įtakos finansavimo rinkos persiskirstymui, o stebint, kaip per pastaruosius 5 metus vystėsi sutelktinis finansavimas, galimybės čia labai labai plačios. Mūsų laukia ne mažiau įdomūs ateinantys keli metai su naujomis paslaugomis ir finansavimo galimybėmis.