1. Pagrindinis
  2. Verslo klasė
2019-12-07 18:00
Mykolas Pleskas

„Džokeris“: ne apie filmą, o apie mus

Žiūrėdami Džokerį net ir didžiausi šunsnukiai patiria empatiją. „Capital Pictures“ nuotr.
Žiūrėdami Džokerį net ir didžiausi šunsnukiai patiria empatiją. „Capital Pictures“ nuotr.
Nepulsiu aiškinti, kaip staiga tapo priimtina, kad „Džokeris“ („Joker“) yra geriausias filmas per ilgus Holivudo metus ar kad Joaquino Phoenixo aktorystė pralenkė viską. Pirštų neužtektų už „Džokerį“ geresniems darbams suskaičiuoti, tačiau keletą įspūdingų pojūčių jis suteikė. Ir tikrai įeis į istoriją kaip vienas geresnių psichologinių trilerių.

Filmą žiūrėjau du kartus – abu kartus išėjęs jaučiausi kažkaip nejaukiai, nešvariai, lyg negalėčiau nusipurtyti nemalonaus jausmo nuo pečių.

Mus supa tokie žmonės. Ir mes su jais neretai elgiamės taip pat, kaip Gotamo visuomenė elgėsi su Arturu Fleku. Galėčiau išvardyti ne vieną žmogų, kuris išreikšdamas savo jausmus galėtų kalbėti arba kalba Džokerio monologais (išties nuostabiais!). „Are you having any negative thoughts? – All I have are negative thoughts.“ O visuomenei tai atrodo dėmesio neverta žmogaus emocija.

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791