Kinas: kaip visada ko nors pritrūksta

Geras filmas – kaip sudėtinga medicininė operacija. Pavyzdžiui, esate anesteziologas – vienas svarbiausių asmenų operacinėje. Įeinate į operacinę, šviečia ryškios lempos. Chirurgas, kiti darbuotojai jau pasiruošę ir laukia jūsų intervencijos. Grakščiais judesiais imate mentelę, atsargiai pražiodote jau įmigusį pacientą, praskleidžiate balso klostes, švelniai įvedate intubacijos vamzdelį. Stebite aparatus – plaučiai ventiliuojasi, saturacija nekrinta, visi rodikliai tobuli, pacientas gyvas. Chirurgas sušunka iš susižavėjimo, už operacinės langų pasigirsta minios plojimai.

Bet staiga šviesos prigęsta, chirurgas pasirodo esąs tik nuobodžiaujantis jūsų dėstytojas, stebėtojai – tik nuoširdžiai jus palaikantys bendrakursiai, o pacientas – viso labo silikoninis manekenas, kurį intubavote kiekvienam studentui pažįstama laringine kauke.