Rinkos: 3 požiūriai, ką 2019-ieji žada investuotojams

2018-aisiais kapitalas traukėsi iš besivystančių rinkų. Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Investuotojai, kurių dalis neabejotinai buvo apsnūdę po ilgus metus iš eilės stabiliai brangusių akcijų, 2018-aisiais buvo priverti prisiminti, kad akcijos gali ne tik brangti, bet ir pigti. Praėjus 10-iai metų nuo JAV banko „Lehman Brothers“ žlugimo, progų tai patirti investuotojai turėjo bent porą.

Pirmąją – dar vasarį, kai geros JAV makroekonominės naujienos netikėtai virto blogomis, nes rinkos dalyviai sunerimo, kad JAV federalinis rezervų bankas (FED) sparčiau, nei laukta, kels palūkanų normas. Druskos ant žaizdos dar užbėrė įtampa dėl prekybinio konflikto tarp JAV ir Kinijos. Šis baimių kokteilis lėmė, kad pirmasis metų ketvirtis pasižymėjo dideliais svyravimais ir devynerius metus trunkančioje vadinamųjų bulių rinkoje išsiskyrė pirma rimčiausia akcijų indeksų korekcija.

O antrąją progą – spalį, kai JAV, o iš paskos – kitų šalių, rinkas vėl papurtė nuo vasario nematytas išsipardavimas. Itin skaudžiai jis kirto technologijų, žaliavų sektorių įmonių akcijoms. Nukentėjo ir bankų, pramonės bendrovių akcijos. Vienos priežasties išsiparduoti akcijas nebuvo – tiesiog kritinį lygį pasiekė nerimas, kad sparčiai kylančios skolinimosi sąnaudos gali pakirsti ekonomikos augimą, o išaugę obligacijų pajamingumai gali padidinti obligacijų patrauklumą akcijų atžvilgiu ir taip išprovokuoti migraciją iš akcijų į obligacijų turto klasę.