TOP 20 daugiausia mokesčių sumokėjusių restoranų: vienur žalia eilutė, kita raudonuoja

Iš viso 50 didžiausių mokesčių mokėtojų apgyvendinimo ir maitinimo segmente 2024 m. sumokėjo 98,8 mln. Eur mokesčių, tai 1,8 karto daugiau, palyginti su 2023 m.

Tradiciškai daugiausia mokesčių per 2024-uosius sumokėjo UAB „Premier Restaurants“, „McDonald‘s“ restoranų valdytoja Lietuvoje. Tinklas į VMI sąskaitą pervedė 15,6 mln. Eur, tai daugiau nei du kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Antroje vietoje tarp didžiausių mokesčių mokėtojų – UAB „Delano“, jungianti kavos tinklą „Caif Cafe“, savitarnos restoranus „Delano“, „Savitarnos restoranai 12“, taip pat picerijas „CanCan Pizza“. Bendrovė „Delano“ per metus sumokėjo 5,7 mln. Eur mokesčių, tai 241% daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu.

Trečia – UAB „Amber Food“, kurios mokesčių eilutė didėjo 216%.

Vienur žalia, kitur raudonuoja

Maitinimo verslo atstovai nesistebi šia „žaliuojančia“ statistika – PVM nuo 2024 m. pradžios buvo padidintas nuo 9% iki 21%, didėjo akcizai alkoholiui, augo minimali alga ir kt.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, konstatuoja, kad nuotaikos maitinimo segmente, skirtingai nei viešbučiuose, itin slogios. 

„Natūralu, kad, padidinus PVM, sumokėti mokesčiai auga, turime momentinį šuolį, tačiau iš visų pusių girdime, kad įmonės vos laikosi. Padidinto PVM kaina verslui yra didžiulė. Įmonių pelningumas 2024 m. sukasi apie nulį, kitos jau dirba į minusą. Gerai situaciją apibūdino vienas iš asociacijos narių, kad dabar gyvename kaip žmonės, kuriems prasidėjo vidinis kraujavimas, pradžioje išvaizda dar pernelyg nepasikeitusi, bet tai laikina ir, praėjus kuriam laikui, atsidursime ties praraja“, – realybę brėžia E. Šiškauskienė.

Ji akcentuoja, kad neabejotinai visi asociacijos nariai supranta, kokią situaciją turime šiandien, kad visais būdais yra ieškoma papildomų pinigų gynybai.

„Tačiau turime suprasti, kad jei mokestinė aplinka nepasikeis, ilgesniuoju metu iš maitinimo sektoriaus bendra surenkama mokesčių eilutė mažės, ką ir kalbėti apie tai, kad įmonės nemokės pelno mokesčio, daugės atleidimų, žmonėms teks mokėti pašalpas. Nesame mes gudresni už Europos šalis, kur dauguma taiko lengvatinį PVM šiam segmentui“, – teigia E. Šiškauskienė.

Pasak jos, su PVM didėjimu matyti, kad maitinimo segmentas vėl eina į šėšėlį. 

„Situacija liūdna. Geriau gyvena tik greitojo maisto restoranai, dar picerijos, auga paruošto maisto pardavimai prekybos tinkluose. Ironiška, praėjusius metus nuskambėjome „Michelin“ žvaigždėmis, o dabar virstame greitojo maisto užkandinių šalimi“, – apgailestauja E. Šiškauskienė.

Laviruoja sudėtingoje situacijoje

Goda Karosaitė, restoranų tinklą „Čili Pizza“ valdančios bendrovės „LTK Food Group“ generalinė direktorė, VŽ neseniai teigė, kad pastarųjų metų situacija su PVM kėlė ir kelia daug iššūkių verslams, dirbantiems viešojo maitinimo sektoriuje. 

„Savo valdomame restoranų tinkle „Čili Pizza“ nuolat ieškome sprendimų, kaip efektyviai organizuoti verslą ir dinamiškai reaguoti į įvairius faktorius. 2024-aisiais uždarėme vieną restoraną Kaune, tačiau esame didelis tinklas, tad situaciją vertiname atsižvelgdami ne į vieno restorano sėkmės prizmę, o į efektyvią viso tinklo plėtrą. Todėl išbandome įvairias lokacijas ir formatus, atsirinkdami geriausiai pateisinančius mūsų ir klientų lūkesčius“, – kalbėjo G. Karosaitė.

Donatas Vaitasius, UAB „Inovatyvūs restoranai“, valdančios dienos pietų restoranus „iLunch“, 2024-aisiais vėl sugrįžusios į TOP 20 daugiausia mokesčių sumokėjusių maitinimo įstaigų sąrašą, vykdomasis direktorius, VŽ taip pat antrino, kad nuotaikos Lietuvoje – nuosaikios.

„Situacija maitinimo segmente sudėtinga: vėl kilo minimali alga, didėjo akcizai degalams ir alkoholiui, toliau brangsta maisto žaliavos. Ta virtinė įvykių – labai sudėtinga. Tebesitikime mokestinės aplinkos pokyčių, tačiau artimiausi mėnesiai bus tikrai sudėtingi, guodžia tai, kad mažėja palūkanos. Viliamės, kad tai pagyvins maitinimo segmentą bent antrojoje metų pusėje. Žmonės į restoranus nebevaikšto taip dažnai“, – iššūkius brėžia D. Vaitasius.

Tad vietoj plėtros Lietuvoje „iLunch“ valdytoja nusitaikė į užsienį – šių metų viduryje atsidarys jų restoranas „Dubai CommerCity“ verslo komplekse, esančiame netoli tarptautinio Dubajaus oro uosto. Šių metų planuose yra ir žingsniai Lenkijoje.

Greito maisto tinklai nesiskundžia

Vladimiras Janevskis, „McDonald’s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse, pažymi, kad vadovaujamos įmonės „Premier Restaurants“ mokesčių išlaidos 2024-aisiais gerokai išaugo dėl viešojo maitinimo įmonėms padidinto PVM tarifo. 

„Šis pokytis kartu su naujo restorano atidarymu Klaipėdoje turėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokestinėms prievolėms. Žvelgdami į šiuos metus gana optimistiškai vertiname savo padėtį rinkoje ir prognozuojame augimą. Siekdami sukurti didesnę vertę klientams, daugiausia dėmesio skirsime maistui, aukštos kokybės aptarnavimui ir inovacijų diegimui“, – teigia V. Janevskis.

Pagal sumokėtus mokesčius penktoje vietoje besirikiuojančios UAB „Kulverstukai“ (prekės ženklas „Jammi“) strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas pažymi, šiuo metu jaučiamas kiek sulėtėjęs tempas ir sezoniškumas – įprasta, kad pirmasis metų ketvirtis restoranams visada prasčiausias. 

„Tai ryškiai parodo platformų užsakymų kiekiai – žmonės pradėjo taupyti ir pirmiausiai atsisako brangaus maisto pristatymo į namus. Kita vertus, ne paslaptis, kad užsisakyti tiesiai iš restorano ir mokėti gerokai pigiau tapo rinkos standartu. Mūsų atveju galioja tokia pat taisyklė – užsisakant tiesiai iš mūsų svečiai moka beveik trečdaliu pigiau“, – skaičiuoja Ž. Kuprėnas.

Jis priduria, kad prieš keletą metų pradėjo tikslingai investuoti į technologijas ir išvystė patogią užsakymų internetu pateikimo platformą.

„Dabar jaučiame to rezultatą – svečiai iš programėlių pereina į tiesioginius užsakymus ir taip sutaupo. Tokios pačios krypties laikomės ir toliau. Tobuliname technologijas restoranų viduje, automatizuojame sandėlio ir logistikos procesus, artimiausiu metu pristatysime „Jammi“ programėlę, kuri leis užsisakyti maistą dar patogiau. Nors daugelis šneka apie pradedantį jaustis ekonominį lėtėjimą, tačiau mes nesame linkę skųstis – manome, kad kiekvienas sunkmetis priverčia tobulėti, atveria naujas galimybes“, – teigia Ž. Kuprėnas.  

Ir užsidaro, ir ieško pirkėjų

LVRA prezidentės teigimu, nereikia užsiliūliuoti mintimi, kad per metus turėjome mažiau bankrotų, tad gal situacija ne tokia drastiška. VŽ rašė, kad nemažai maitinimo įmonių, susidurdamos su sunkumais, tiesiog inicijuoja veiklos nutraukimą, siekdamos išvengti bankroto ar rasti potencialų pirkėją, kitos mažina savo jungiamų taškų skaičių arba yra pristabdžiusios plėtros planus.

VŽ rašė, kad šį sausį įmonių grupei „Amber Food“ priklausanti UAB „Saldi kava“, valdanti prekių ženklus „Sugamour“, „Mollusca“, inicijavo neteisminį nemokumo procesą. Sprendimas buvo priimtas įvertinus įmonės finansinę situaciją ir jos perspektyvas. Praėjusią savaitę įmonė paskelbė, kad atleidžia visus 105 darbuotojus. Tiesa, dalis jų prisijungė prie kitų „Amber Food“ valdomų restoranų, dar dalis, tikimasi, grįš, prasidėjus sezonui.

Metų pradžioje paskelbta apie MB „Birželio 33“, valdančios „ToLi nuo klasikos“ restoraną Palangoje.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) statistika rodo, kad 2024 m. 6 restoranus uždarė „Felix Kitchen“, penkis „Vero Cafe“, du – picerijų tinklas „Jurgis ir drakonas“, po vieną – „Brooklyn Brothers“, „Huracan Coffe“ ir t. t. 

Kartu VŽ rašė, kad, nepaisant įtemptos situacijos, yra verslų, kurie bando pralaužti ledus: „Verslo žinių“ iš Registrų centro (RC) surinkti duomenys rodo, kad 2024 m. įsikūrė 147 naujos maitinimo įmonės.

Kai kurie nauji juridiniai asmenys iš visų 147-ių, įsikūrusių 2024-aisiais, rodo jau veikiančių maitinimo įstaigų plėtrą, taškus kituose miestuose, taip pat matyti, kad nemaža dalis įmonę įregistravo, bet veiklos dar nepradėjo. Iš besikuriančių verslų nemažai judesio, atrodo, yra regionuose. Didelė dalis ten atidaromų naujų maitinimo įstaigų – picerijos, kebabinės, čeburekinės ir kitos greitojo maisto užkandinės, dažnai gaminančios maistą išsinešti, tad reikalaujančios palyginti mažesnių investicijų ir išlaikymo sąnaudų, taip pat siūlančios ir pigesnį produktą vartotojui.