Apie 200 maitinimo sektoriaus atstovų Vilniuje protestuoja prieš augančius mokesčius

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, akcentuoja, kad pagrindinis akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į netoliaregišką visų trijų šalių politiką.

Protestuotojai siekia, kad maitinimo sektoriui būtų sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Priešingu atveju, anot asociacijos vadovės, maitinimo verslas toliau bus stumiamas į bankrotą arba šešėlį, stos maitinimo sektoriaus skaidrėjimo procesas ir bus kenkiama visam turizmo sektoriui, užtikrinančiam reikšmingą dalį valstybės pajamų.

Pasak agentūros BNS, skambant gedulingai akordeono muzikai, protestuotojai vaišina praeivius moliūgų sriuba ir šiltais gėrimais, kviesdami į simbolinius gedulingus pietus.

Ant juodomis staltiesėmis padengtų stalelų stovi juodais kaspinais perrišti krepšeliai su laidotuvių gėlėmis, o šalia jų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, žyminčios solidarų protestą visose Baltijos šalyse.

Protesto akcija vyksta Vilniaus V. Kudirkos aikštėje, protestuotojai taip pat rinksis Kaune (prie restorano „Miesto sodas“), Klaipėdoje (Teatro aikštėje) ir Palangoje (J. Basanavičiaus g. prie Ronžės upelio).

„Vyriausybės prašome laikytis Europoje įprastų standartų – nustatyti 9% PVM tarifą maitinimo paslaugoms neribotam laikui. Tai padėtų išsaugoti esamas ir sukurti naujų darbo vietų, leistų surinkti daugiau mokesčių, padidintų įsidarbinimo galimybes labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lengvatinis PVM tarifas prisidėtų prie gastronominio turizmo augimo, stiprintų šalies įvaizdį ir pritrauktų daugiau turistų, ieškančių kulinarinių patirčių“, – vardija E. Šiškauskienė.

„Restoranų pelningumas dabar pagal naujausią statistiką yra 0,17 procentų, tai dabar jau praktiškai dirba ant nulių, susimokėję mokesčius, nebeturi iš ko gyventi“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Nukenčia vaikams ruošiamo maisto kokybė

Proteste taip pat dalyvavusi Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė agentūrai BNS teigė, kad sumažinus PVM maitinimo įstaigoms, gerėtų vaikų maitinimo kokybė.

„Mes visi dabar mąstome tik kaip išgyventi, apie pelningumą jau tokio klausimo net nebėra. (...) Mes jau matome atvejus kaip supuvusios morkos verdamos mokyklų valgyklose, į vaikų darželius atvežama duona apie kurią bėgioja tarakonai, tai yra nekondicinė produkcija iš kurios yra bandomas gaminti maistą vaikams. Tai yra sąžinės klausimai gamintojų, tačiau tai parodo, kaip yra bandoma tiesiog išlikti“, – BNS sakė ji.

„(Sumažinus PVM – BNS) mes galėtume samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, (...) mes neturėtumėme mąstyti, kaip išgyventi“, – pridūrė E. Turonienė. 

Valstybė tikėjosi surinkti papildomų lėšų, bet jas praranda

Proteste dalyvavęs nedidelį maitinimo verslą valdantis Gediminas teigė teigė, kad jei mokesčiai nesumažės, jo verslas gali ir užsidaryti.

„Labai smulkus verslas ir galima sakyti, kad mokesčiai tikrai visus veikia ir, be abejo, uždarbis mažėja. (...) Galima sakyti ant nulio (dirbame – BNS)“, – sakė jis.

„Čili“ įmonių grupės restoranuose finansų vadovo pareigas užimantis 38-erių metų Remigijus Kazlauskas teigė, kad PVM lengvatos panaikinimas daro žalą ne tik verslams, tačiau ir pačiai valstybei.

„Jeigu valstybė grąžindama PVM tikėjosi surinkti 140 mnl. Eur papildomų pajamų į biudžetą per metus, tai matematika yra tokia, per pirmą pusmetį turim apie 500 maitinimo įstaigų, kurios bankrutavo“, – BNS protesto metu sakė R. Kazlauskas.

„Jeigu vidutiniškai restoranėlis gali prekiauti 50.000 (Eur – BNS) pardavimų, tai per metus sumoka apie 200.000 Eur mokesčių. Tai jei per metus užsidaro apie 1.000 tokių įstaigų ir sumoka apie 200.000 Eur per metus, tai yra 200 mln. (eurų – BNS). Tikiesi surinkti 140 (mln.– BNS), bet prarandi 200 (mln.)“, – BNS protesto metu sakė R. Kazlauskas. 

Anot jo, restoranams teko didinti kainas, todėl klientams tenka taupyti: „Jau nekalbu apie tai, kad visi kiti restoranai nebesuprekiauja tiek ir kai tu nesuprekiauji, tai nesumoki mokesčių“.

Restoranui „Veranda“ vadovaujanti 24-erių metų Eglė teigė, kad šioje sferoje dirba metus ir matė, kaip greitai ir stipriai joje pasikeitė situacija.

„Kartais atsimeni kaip praeitais metais, pirmadieniais būdavo daug geriau negu šiais metais ir pats aptarnaujantis personalas pamatė, kad yra ir darbo mažiau, ir daugiau laisvo laiko, ir jau sakom, kad eisim į gatvę kviesti žmones, nes tikrai būna tokių pertraukų, kur nėra žmonių. Seniau po pietų mes turėdavome pilną restoraną, dabar turim laukti vakaro, kad pas mus užsėstų (visas vietas – BNS)“, – pasakojo Eglė.

Ji taip pat teigė, kad į restoraną atėję pavalgyti žmonės išleidžia mažiau pinigų, palieka mažiau arbatpinigių.

„Iš aptarnaujančio personalo dažnai girdime, kad jau jeigu visi seniau palikdavo bent jau 10% arbatpinigių, tai dabar jau tikrai sumažėjo tas. (...) Matosi, kad ir žmonės turi mažiau kišenėje pinigų ir jie mažiau sau leidžia išeiti į miestą, į restoraną pavalgyti“, – teigė mergina.

Dauguma ES šalių taiko mažesnį PVM tarifą

Asociacijos duomenys rodo, kad 21 iš 27 Europos Sąjungos šalių nuo 2009 m. taiko sumažintą PVM tarifą, o Lietuva yra vienintelė šalis, kuri 2024 m. sausį PVM tarifą padidino iki 21%.

Maitinimo ir gėrimų veikla užsiimančių įmonių apyvartos Lietuvoje 2024 m. sausį–spalį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7,1%. 2024 m. pirmąjį pusmetį bankrutavo 33 šio sektoriaus įmonės. Tarp visų verslo sektorių maitinimas pasižymi ir vienu mažiausių pelningumu.

Maitinimo verslas yra išskirtinai smulkus, šioje srityje dirba daugiau kaip 40.000 darbuotojų iš jautrių sričių – jaunimo, moterų, žemos kvalifikacijos asmenų, darbuotojų regionuose. Tad masiniai maitinimo įstaigų uždarymai neigiamai paveiktų tiek šalies ekonomiką, tiek padidintų socialines rizikas – nedarbo augimą, socialinę nelygybę, regionų atskirtį.