HORECA lyderiai: 2023-ieji liko kaip tolimas miražas, tenka spręsti išgyvenimo dilemą

2023-iuosius šio segmento verslininkai vadina pirmais metais, kai per pandemiją smarkiai nukraujavę verslai pagaliau galėjo pasidžiaugti gerais rezultatais: augo ir pajamos, smarkiai į viršų šoktelėjo ir pelningumo rodikliai. Tačiau džiaugsmo gaidą per šiuos metus gerokai apkartino pasikeitusi mokestinė aplinka – maitinimo verslui grąžintas 21% PVM tarifas.

TAIP PAT SKAITYKITE TOP 10 stipriausių HORECA segmento įmonių Lietuvoje

Net ir sektoriaus lyderiams šiemet sunkiai sekasi suvaldyti verslo vairą – išaugus mokesčiams, didėjant MMA, atlyginimams, brangstant maisto produktams ir dėl to pakilus kainoms restoranuose bei kavinėse, nemažai verslų fiksuoja susitraukusias apyvartas, dar stipriau sumenkusius pelningumo rodiklius, segmentą lydi ir dažnesni bankrotai arba veiklos optimizavimas, uždarant atskirus taškus. 

Su atsargiu optimizmu

Šiemetės HORECA lyderės „Delano“ (ankstesniųjų metų reitinge bendrovė rikiavosi 5-a) pajamos per 2023 m., palyginti su ankstesniais, išaugo 14%, o 2022-ųjų 1,3 mln. Eur nuostolį pernai pakeitė 3,58 mln. Eur grynasis pelnas. 2023-iaisiais bendrovė stiebėsi į viršų po sudėtingų restoranų verslui pandemijos metų, kartu praėjusieji buvo pelningiausi nuo 2017-ųjų. Be to, tai buvo pirmieji metai po COVID-19 pandemijos, kai nebuvo jaučiama jokia su tuo susijusi įtaka, teigiama metinėje bendrovės ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.

Andrius Vasiliauskas, „Delano“ generalinis direktorius, VŽ dabar komentuodamas praėjusius metus, pažymi, kad 2023-iųjų rezultatai džiugino, o juos vertina 9-ui.

„Visoje rinkoje jautėsi, kad žmonės nusiteikę pozityviai ir daugiau sau leidžia eiti į kavines bei restoranus, tai ir buvo viena iš priežasčių, padėjusių mums augti. Tačiau šie metai sunkesni nei praėjusieji. Didžiausias šių metų iššūkis yra išlaikyti klientų srautus po panaikintos PVM tarifo lengvatos nuo 2024 m. sausio“, – kalba A. Vasiliauskas.

Pasak jo, geriausiai sekasi savitarnos restoranų tinklams „Delano“ ir „12“. 

„Matome, kad žmonėms savitarnos principas restoranuose patinka, o mes išmokome šio formato restoranus valdyti efektyviai. Plečiame savitarnos restoranų „12“ tinklą – šiemet atidarėme 2 naujus restoranus, iš viso jų valdome 9. Esame numatę atidarymų ir 2025 m., nuolat ieškome naujų plėtros galimybių“, – teigia A. Vasiliauskas.

O „Can Can Pizzos“ ir „Caif Cafe“ tinklai, pasak jo, veikia pelningai, tačiau dėl augusio PVM tarifo šiemet šis rodiklis yra sumenkęs.

Savo ruožtu reikšmingą grynojo pelno pokytį 2023 m., palyginti su 2022 m., lėmė tai, kad tais metais buvo likviduota antrinė įmonė Latvijoje, dėl to fiksuotas nuostolis, aiškina A. Vasiliauskas.

Sunkiau prisikviesti

Kalbėdamas apie šiemetę situaciją, A. Vasiliauskas pabrėžia, kad dėl didesnio PVM tarifo išaugusios kainos privertė klientus peržiūrėti apsilankymų restoranuose ir kavinėse įpročius.

„Maitinimo sektoriui prisikviesti klientų šiemet tapo sunkiau. Mes to siekėme išlaikydami konkurencingas kainas dviem būdais: pirma, kainas kėlėme mažiau, nei kilo PVM tarifas, antra, savo svečiams visuomet turime ypač geros kainos pasiūlymų. Maitinimo sektorius – itin konkurencingas, dinamiškas ir nuolat kintantis“, – kalba A. Vasiliauskas.

Pašnekovas prognozuoja, kad valdomuose restoranuose klientų srautai ir pajamos šiemet bus panašūs į praėjusių metų rezultatus, tačiau pelnas bus mažesnis.

„Kėlėme sau tikslą išlaikyti mūsų maitinimo vietose besilankančių klientų skaičių tokį patį, kaip praėjusiais metais. Matome, kad per tris šių metų ketvirčius, palyginti su praėjusiais metais, tai padaryti mums pavyko. Viliamės, kad tokią tendenciją galėsime išlaikyti iki šių metų pabaigos, o tai išaugusio PVM tarifo kontekste laikytume geru rezultatu“, – konstatuoja A. Vasiliauskas.

Aukštesnės viešbučių pozicijos

Antrą ir trečią vietas HORECA reitinge dalijasi viešbučiai: „Vilnius Grand Resort“ (UAB „Villon“) ir „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (UAB „Viešbutis Lietuva“). 

Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ duomenų analitikas ir rekvizitai.lt vadovas, vertindamas šį segmentą ir TOP 10 lygindamas su ankstesniais metais, pažymi, kad šį kartą tarp lyderių matome daugiau viešbučius valdančių bendrovių, be to, jos rikiuojasi aukščiau nei ankstesniais metais.

„Metai viešbučių verslui buvo sėkmingesni. „Vilnius Grand Resort“ į viršų labiau kilstelėjo faktas, kad pavyko išpilti iš nuostolių ir sėkmingai augti, prisidėjo ir didelis darbuotojų skaičius bei jiems mokamas konkurencingas atlyginimas“, – detalizuoja A. Janeliūnas.

Nerijus Pilipavičius, prie „Vilnius Grand Resort“ vadovo vairo stojęs pernai gruodį, situacijos komentuoti dar nepanoro.

Šeštoje vietoje šiemetiniame reitinge rikiuojasi UAB „Raminora“, valdanti viešbutį „SPA Vilnius“ Druskininkuose.

Rokas Navickas, bendrovės vadovas, pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus sektoriui netrūko iššūkių: nuo COVID-19 uždarymų, darbo užmokesčio ir pajamų disbalanso, dėl kurio susikaupė skolų, energetikos krizės ir vėl neproporcingai padidėjusių išlaidų, PVM pokyčių restoranams, kylančių vandens kainų bei MMA pokyčių.

„Visa tai atnešė daug iššūkių ir pamokų, todėl 2023-iuosius vertiname kaip išėjimo iš sudėtingo laikotarpio metus, pozityvius, tačiau su dideliu patirties ir, deja, besivelkančių įsipareigojimų bagažu“, – teigia R. Navickas.

Pasak jo, prie bendrovės metinių rezultatų augimo labiausiai prisidėjo teisingi prioritetai: neaukojama klientams teikiamų paslaugų kokybė visų iššūkių kontekste, drąsus dalies išaugusių kaštų prisiėmimas, savo indėlį atneša ir į klientą orientuota, metų metus puoselėjama įmonės kultūra. Pelningumą pasiekti padėjo atlikti valdymo pokyčiai, stipri Lietuvos klientų rinka ir jau atliktos investicijos pandemijos laikotarpiu.

„Jungiame viešbučių, restoranų ir sveikatinimo bei gydymo poilsio paslaugas po vienu stogu, todėl apibendrinti situaciją nėra lengva. Restoranai susiduria su pagrįstais sunkumais dėl PVM, aukštos maisto produktų savikainos, ypač sparčiai augančių darbo užmokesčio kaštų. Viešbučių sektorius turi savų iššūkių su elektros, vandens ir šildymo kaštais, didėjančiu MMA. Sveikatinimo sektorius susiduria su kompetentingų ir motyvuotų, į klientą orientuotų specialistų stoka“, – vardina R. Navickas.

Tad didžiausi šiemečiai iššūkiai – efektyvumas, kainos ir kokybės santykio išlaikymas, atvykstančio turizmo dėl geopolitinių priežasčių neaugimas, pažymi pašnekovas.

„Savo ruožtu vartojimo tendencijos Lietuvoje yra palankios. Pastebime, kad vietos klientai vertina kokybiškas paslaugas, unikalią patirtį. HORECA sektorius, ypač viešbučiai, jau žengia iš pandemijos duobės, tačiau iššūkių dar lieka nemažai“, – reziumuoja R. Navickas.

Plėtėsi ir augo

Ketvirtoje vietoje šiemetiniame reitinge – UAB „Inovatyvūs restoranai“, valdanti „iLunch“ restoranus.

Donatas Vaitasius, restoranų „iLunch“ vykdomasis direktorius, komentuodamas 2023-iųjų metinius rezultatus bei tiek pajamų, tiek pelno šuolį į viršų, akcentuoja, kad jis buvo nulemtas tinklo plėtros.

O kalbėdamas apie šiuos metus pašnekovas negaili kritikos verslo aplinkai ir valdžios vėl padidintam PVM tarifui maitinimo paslaugoms.

„Išaugęs PVM tarifas ne vienam mažesniam restoranui tapo paskutine vinimi ir nuvedė į bankrotą. Smulkusis verslas yra itin jautrus mokesčių pokyčiams. Ne veltui PVM šiam segmentui didžiojoje dalyje ES šalių yra lengvatinis. Mes patys nesame tipinis restoranas, esame dienos pietų vieta. Tad nesame tokie jautrūs kainoms ir jų pokyčiams, tačiau tradiciniai restoranai, kur nemenka dalis klientų įprastai ateidavo vakarieniauti ar apsilankydavo savaitgaliais, susiduria su nemenkais iššūkiais, kaip išlaikyti verslą“, – pažymi D. Vaitasius.

Pašnekovo teigimu, tokia aplinka neskatina ir plėtros Lietuvoje.

„Mes patys taip pat dabar labiau žvalgomės į Lenkiją, o ne į plėtrą Lietuvoje, turime planų žengti ir į Dubajų. Statistika akivaizdi – maitinimo verslų apyvartos krenta. Mums dėl savo specifikos dar pavyksta išlaikyti nuosaikią pajamų augimo kreivę, tačiau pelningumo rodikliai smarkiai traukiasi. Be to, su sunkumais susiduria ir kai kurie mūsų restoranai, todėl tik turėdami didesnį tinklą bandome išlaviruoti“, – kalba D. Vaitasius.

Tad, pasak jo, visos viltys – į būsimą valdžią, kuri galbūt atsimerks ir vėl sumažins PVM maitinimo paslaugoms.

„Priešingu atveju neabejotinai jungsimės prie bendro restoranų streiko Baltijos šalyse. Matome, kad kaimyninės šalys, ypač Estija, susiduria su dar prastesne situacija nei Lietuva. O tai didėjusių mokesčių pasekmė“, – konstatuoja D. Vaitasius.

Tą pačią kritiką žeria ir Gediminas Balnis, „Amber Food“, jungiančios restoranus „Charlie Pizza“, „Katpėdėlė“, „La Crepe“, grupės direktorius.

„Taip, kai žiūrime į lenteles ir į 2022–2023 m. rezultatus, matome, kad restoranai buvo pagaliau išlipę iš pandemijos duobės, vėl įgavę augimo pagreitį. Tai buvo pirmi vėl „sveiki“, visi metai be didesnių sukrėtimų: jau buvome suvaldę sąnaudas, sustygavę procesus, vėl užvedę variklius po pandemijos, susigrąžinę darbuotojus, tačiau nuo šių metų Vyriausybė viską sugriovė – vėl riedame žemyn“, – konstatuoja G. Balnis.

Pasak jo, sunku suprasti, kodėl valdžia neįsiklauso į verslo argumentus, kad bemaž visur Europos šalyse galioja lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms.

„Tai specifinis, labai konkurencingas sektorius, kur daug smulkių, skirtingų žaidėjų. Klausimas, kodėl ir taip ne itin pelningą sektorių bandoma susaistyti apynasriais. Ne viena maitinimo įstaiga tebemoka po pandemijos sukauptas ir keleriems metams išdėstytas skolas, tai kai šiemet PVM mokestis padidėjo nuo 9% iki 21%, o apskritai maitinimo sektoriuje apyvartos krenta, vartotojai vis rečiau užsuka į kavines ir restoranus, ne vienam vadovui tenka spręsti dilemą, kaip išlaviruoti krizinėje situacijoje“, – tikina G. Balnis.

Pašnekovo teigimu, viena, kai visą ekonomiką ištinka krizė, kas kita, kai dirbtinai laužomos rankos tik vienam sektoriui.

„Darbuotojams turime mokėti didesnius atlyginimus, daugiau atseikėti ir mokesčiams, nuomai ir t. t., o pajamos krenta. Skundžiamasi aukštomis restoranų kainomis, kurios priartėjo prie esančių Europoje, tačiau ten maitinimo sektoriui tenka mažesnis PVM, o kai mes susimokame lietuviškus mokesčius, mėnesio pabaigoje ir balansuojame ties nuliu ar krentame į minusą“, – liūdnai padėtį apibendrina G. Balnis.

2023-ieji – tai tolima gera istorija, kuri pasisuko ne ta linkme. Gera iliustracija – šiemet lankytojų srautus sėkmingai didinusiame Kauno „Akropolyje“ įsikūrusių maitinimo įstaigų apyvartos vis tiek traukiasi. Tad situacija tikrai labai sunki ir dedame milžiniškas pastangas, kad kaip nors išgyventume šį sunkų laikotarpį. Kartu ta viltis, kad nauja valdžia bus konstruktyvesnė – gyva“, – bando optimizmo įlieti G. Balnis.

VŽ primena, kad kelerius pastaruosius metus pirmoje vietoje tarp HORECA lyderių būdavo UAB „Premier Restaurants“, Lietuvoje valdanti greitojo maisto restoranus „McDonald’s“. Ši kartą bendrovė vertinta nebuvo, nes vėliau Registrų centrui pateikė metų finansinę ataskaitą, priežastį nurodo A. Janeliūnas.