„Diginet LTU“: dar vienas stabilus šuolis į viršų, rekordiniai dividendai

Tikiuosi, tada ir nededat?

Deda. Nes menkapročiai vartoooootojai kitur nežiūri

Problema, kad realiai tai turi šitas verslas labai daug natūralios monopolijos charakteristikų. Realiai trūksta tik vieno - didelio finansinio barjero. Jei šio nebūtų, tai pasaulyje daug kur monopolizuota būtų. Lietuvos rinka maža, čia net jei nebūtų supirkinėję, būtų patapę monopolija, bet konkurencijos taryba turėjo neleisti supirkti bei užėmus dominuojančią poziciją rinkoje, turėtų pradėti reguliuoti kainodarą. Bet dirba ten senienos, jie net nesupranta, kas tas internetas. Tai turime ką turime. Užtat energetikoje, krūvą sandorių blokuoja, nors realiai įtakos konkurencijai neturėtų.

Konkurencijos tarnyba užtat nagrinėjo kai Dassault sistemos įsigijo softo development įmonę No Magic, nes galbūt būtų susikūrusi dominuojanti padėtis klientams Lietuvos rinkoje. Va kuo jie užsiima.

Nestebina

Nu iš rašysenos tai tikras miesčionis, dar ir iš kilmingųjų matyt. Dėtumei ir pats, bet kad grynais nepriima...

Hmz, supirkti pagrindinius portalus ir taip koncentraciją pasiekti turbūt bent 90% neturi leisti. Kita pusė, šimtai nemokamų - na nėra tiek. Ir didžiausias nemokamas negeneruoja tiek srauto per savaitę, kiek jau sukoncentruota diginet per valandą.

Nu zinok betkokioj industrijoj 90% rinkos dalyviu supirkt yra labai sudetingas darbas ir labai ilgas ir labai brangus. Tai pasieke ir normalu kad tai isnaudos uzdirbti pinigam, ir kuo daugiau. Ko jus tikites?

Em, tai kad šiaip vakarų pasaulyje tokie įsigijimo sandoriai yra draudžiami, ir daromi išimtinais atvejais gavus konkurencijos tarnybos pritarimą, ir jei gaunamas pritarimas, patampa reguliuojama veikla.

Tai būtent ir tikimės, kad rinkos prievaizdas neleis monopolinių struktūrų. Čia yra elementaru.

Ka cia svaigsti, ryt gali atsidaryt aruodasdu.lt ir nukonkuruot, kas trukdo bukagalviai jus?🙂

Ne, negali. Kaip ir pvz. google nukonkuruoti negali, net jei turėtum čia ir dabar geresnį paieškos variklį (ne iš esmės, bet tik šiek tiek), rūkytum kamputyje, nes nesurinktum kritinės masės vartotojų. Be kritinės masės vartotojų, negausi pajamų. Be pajamų, nesurinksi niekada kritinės masės vartotojų. O tiesiog durnai pasakyti, kad gali nukonkuruoti viską. Pvz. gali savo elektros tinklus pastatyti ir nukonkuruoti esamą tinklą. Gali savo vandentiekį pastatyti ir nukonkuruoti. Ir CŠT savo gali pastatyti ir nukonkuruoti. Kas trukdo? Bukagalviu tik pats pasirodei. Tau čia ne plytas mūryti.

Tai jei negali nukonkuruot, tai necypk komentaruose apie kazkokias mistines oligopolijas, kas nori tas bando va realu lt bando, dar kazkas bando, o jei aruodas laikosi virsuj reiskias yra del ko ir cia vargdieniu cypavimai kad savo trobesius ar geldeles brangu i skelbima idet ne i tema. Juk nedekit- su iskaba stovekit ir pardavinekit kame problema?

Palaipsniui palaipsniui gali surinkti turi siūlyti ženkliai geriau guglas arti idealo manau

Bet tu rimtai kvailas. Prie ko čia tavo tie "jei sugeba nukonkuruoti tai nekritikuokit". Mes kalbame apie tai, kad jie pažeidžia ISTATYMA, kuris draudžia bet kokioje srityje turėti bet kam monopolija (dabar nepamenu kiek tiksliai procentų rinkos yra maksimalus leistinas kiekis ką galima turėti). Kalbam apie tai, kad jie pažeidžia įstatymus, o tu čia kažką aiškini apie kokie jie kieti ir kaip sugeba pažeisti įstatymą.. Na tiesiog smegenų trūksta net elementarų argumentą suprasti, net po to kai kelis kartus tau buvo pakartota

Nesamoningas istatymas. Jei kazkoks individas visuomene, ypac 2024 musu viespaties metais sugeba ateit iki tokio laiptelio, tai vargdieniai nukelia kepures ir kreipiasi Jus, o ne pasakoja savo pasakas 🙂 puiku, kad sis istatymams durniukams, kurie bijo svajot ir siekt neimanomo, neveikia🙂 diginet nera vienintelis monopolininkas is esmes, ir nieko tame blogo nematau- paslauga puiki, sklaida 7/10, paslaugos kaina-adekvati. Zinai kai simtais k lieka nuo projekto tai aruodas su savo 1-3k i men nera net prie top 100 islaidu projekto. 🙂 dw laiykites saika

Tu toks rimtas nauvuilos jei galvoji, kad kažkas at bet kas būdamas monopolijų kas savo paslaugas tieks už adekvačiai kainas :D Kam tiekti už adekvačiai kainas, kai gali uždirbti daug daugiau tikėdamas už neadekvačiai?

Tai ka ir bandau pasakyt. Visi taip elgtumemes arba dar ziauriau, tai nebukim pasakoriai apie etikas ir istatymus. Pagrindinis argumentas- tikriausiai reikejo nueit ilga kelia per kopas, kad savo rankose laikytum industrija, ar ne taip? Koks reward? Konkurencijos tarnybos valdininku ubagencu bakalauritetu istatymas baudziantis? Kur tada augt ? Jus, darbuotojai, per buki suprast. Ir neturetumet cia komentuot, jusu skiltis moteris lt

ai ka ir bandau pasakyt. Visi taip elgtumemes arba dar ziauriau ------------------------------------------------------------- tai butent tam ir yra ES konkurencine teise ir sukurtos taisykles, kad taip nebutu. Perskaityk pirma Konkurencijos istatyma ir ten minimas ES direktyvas, reglamentuojancias konkurencija ES. Bo rasai kaip @abim apie mokescius. Nusisneki lygioj vietoj kaip pirmokas.

Šiaip monopoliją sukurti nesunku, jei etikos nesilaikyti. Pvz., tau cemento tiekimą apriboti. Kiek cemento gamintojų yra Lietuvoje? Suorganizuoji (šantažas, kyšiai, jei reikia, iš kelių asmenų padarai pavyzdį), kad cementą importuoti gali tik su leidimais, o leidimui gauti turi patenkinti tokias sąlygas, kad tik tas gamintojas gali. Prašom. Monopolis. Cementą pardavinėji brangiau nei brandintą jautienos išpjovą už kilogramą. Tada tik karkasinių namų statyba iššaugs, bet vis tiek cemento reikės pamatams. Ir taip su visomis sritimis gali. Bet ką čia, laukiniai vakarai. O šiaip visame vakarų pasaulyje monopolijos, kur jinai nėra natūrali, yra draudžiamos, o kur natūrali - reguliuojama.

Nu jo, matau kaip tu organizuoji santaza arba darai pavyzdzius is cementa importuojanciu imoniu savininku. Puikus planas ir puikus pasaulio suvokimas. Way to go !

Kai valstybė lieps visiems, kurie įdeda skelbimus, papildomai priverstinai sumokėti po 20Eur,kaip padarė bankams, tada atsiras papildoma mokesčio dedamoji.

O tai žmonės moka papildomą bankų mokestį tiesiogiai VMI ar kaip? Kad permes vartotojams - tai faktas, bet būtent ir įdomu būtų pamatyti, kaip pakeltų šumą dėl tokios nesąmonės.

Taip, žmonės moka papildomai už paskolas, nes taip nusprendė valstybė, visiškai nepriklausomai nuo bankų. Tiesiog atėjo ir liepė visiems paskoliniams mokėti bankams daugiau.

Bet ne žmogus tiesiogiai valstybei. Tai apie ką aš ir kalbu, analogiškas pavyzdys, apmokestintų diginet'ą, diginet'as pakeltų įkainius vartotojams.

:) bet jus rimtai nesuprantat, kas vyksta su bankų viršpelniais, iš kur jie atsirado? Ar tiesiog esat banko darbuotojas ir apsimetat, kad nesuprantat?

Aš suprantu, iš kur atsiras bankų nuostoliai, bet tada nebus kompensacijų. O šiaip unikali situacija Lietuvoje tik ta, kad indėlių tiek žmonės kiša bankams, kad jokios konkurencijos nėra dėl indėlių, iš čia atsirado pelno augimas. Kodėl nėra konkurencijos? Nes trūksta bankų. Kodėl trūksta bankų? Maža rinka, o dabar dar plius ir nestabilus apmokestinimas, kuris vyksta patinka/nepatinka principu. Nes iš situacijos uždirbusių įmonių ir sektorių yra ne vienas, bet kažkodėl kiti neapmokestinami. Viršpelnių bankai neuždirba ir negali uždirbti. Jei nežinote, kas yra viršpelnis, nenaudokite šio žodžio. Kitu atveju atlyginimas, kuris yra didesnis nei MMA irgi yra viršpelnis.

Nu pamastykime dar kartą, kas yra bankų viršpelnis. Tarkim bankas A išdalino paskolų už 100mln su 2% palūkanomi. Investavo į reklamą, paskaičiavo banko išlaikymo išlaidas, algas ten ir t.t. ir suskaičiavo, kad su 2% maržą, per metus gaus ~2mln, iš jų pelnui liks kokie 300 tūkst. Neblogai, dirbam. Dabar ateina valdžios atstovas ir sako, visiems paskoloms kelkit marža iki 4%, net taip reikia, per daug pinigų pas žmones. Bankai - OK nėra problemų, keliam palūkanas iki 4%. Ką gaunam, per metus bankai gavo 4mln (vietoje planuotų 2mln), t.y atmetus sąnaudas lieka 2,3mln (vietoje ankstesnių 300 tūkst.) Ir dabar paaiškinkite, tai viršpelnis ar ne? Ir ką tokio padarė bankai, kad staiga pajamos padvigubėjo? Bankai tiesiog valdžios įrankis reguliuoti ekonomiką, bet tai nereiškia, kad "perteklinius pinigus" turi pasiimti bankas.

Kada čia valdžia reikalavo, kad bankai marža pakelti nuo 2 iki 4 Proc? Tu nemaisia čia su indėlių palūkanom, kad bankai išmokėtų ne 2 Proc žmonėms, o 4 Proc?

Kiekviena paskola ypač NT susideda iš banko maržos ir kokio Euriboro. Tarkim, žmogus paėmė paskolą prieš 10 metų, kai banko marža buvo 1,5% ir 1.5 Euribor (bendrai 3%). Bankas paėmė pinigus kažkiek iš indelių, kažkiek prispausdino (iš kur bankas ima pinigus, pakalbėsime kitą kartą) ir suteikė žmogui paskolą su 3%. Pačiam bankui ši paskola kainuoja tarkim 1,5% (likęs 1,5% yra pelnas) Ir taip sau dirba, dirba, uždirba ir staiga viena diena pranešama, kad Euribor bus 4%, t.y. žmogui paskola brangsta iki 6% metinių ir vietoje 600Eur/mėn. žmogus moka 1000Eur/mėn. Dabar klausimas, kam atitenka tie 400Eur/mėn.? Ar bankas juos išdalina indėlininkams? Ne, kodėl turėtų? Už indelį mokama tiek, kiek sutarta buvo prieš 10 metų. Tai kam atitenka iš oro atsiradę 400Eur/mėn. Būtent, bankui į kišenę. Tai ir yra viršpelnis. Todėl valstybė turi pilna teisę reikalauti savo dalies ir tai darome ne tik Lietuvoje

Ne, tai nėra viršpelnis, tiek pat, kiek fizinio asmens pajamos virš MMA nėra viršpelnis. Sėsk du, ir eik skaityti, kas yra viršpelnis, o ne traukit iš subinės. Pakėlus palūkanas už paskolas, brangsta ir indėliai. Indėliai sudaromi ilgalaikiai. Palūkanos nukrenta, indėlių palūkanos lieka ir pajamos už paskolas gali patapti mažesnėmis, nei išlaidos už indėlius. Tai asmeniškai dengsite šitą nuostolį? O šis efektas padeda skatinti ekonomikos augimą, nes perkelia pinigus iš laikotarpio, kai reikia aušinti. Bankas tuos pinigus palaiko, taip, bet tai nėra be rizikos gaunami šie pinigai, jei jie panaudojami kitur, o ne padedami į rezervą. Su bobutės turguje žiniomis apie finansų rinką sprendimus daryti, yra švelniai tariant drąsu. Eikit su fakelu į fejerverkų sandėlį, panašų rezultatą turėsit.

1. Euribor pakėlė Europos centrinis bankas, o ne valdžios atstovas. Juolab tu rasei, kad valdžios atstovas marža kelt reikalavo, o ne euribor. 2. Euribor padidėjimas ne bankui I pelną eina, o centriniam bankui Europos tas bankas euribor sumoka. Banko pelnas yra marža, o ne euribor.

Euribor'ą susimoka ECB tik jei iš jo pinigai. Jei susirinko pvz. iš indėlių, tada indėlininkams. Jei nuosavas kapitalas - na jau sau. Jei obligacijos - obligacijų palūkanos. Lietuvoje dominuoja indėliai + reikalaujamas nuosavas kapitalas.

Iki pamėlynavimo ginsi bankus, ane :) ? Pilna plepalų apie nieką. Dar kartą klausiu, kur bankas deda iš dangaus nukritusius iš paskolinio 400Eur/mėn? Tai ne "oriniai" pinigai, kuriuos surinkus reikia degint (kaip daro centriniai bankai) tai realus pinigai pavirtę banko savininko naujomis jachtomis. Kiek išduodamam kreditui bankas turi turėti savų (indėlininkų) pinigų ir kiek gali prispausdinti, žinai?

Va čia tai geras "Lietuvoje dominuoja indėliai + reikalaujamas nuosavas kapitalas." Kiek pvz. 2006 metais buvo indėlių ir kiek išduota paskolų :) ? Išduota 60mlrd litų, indelių buvo ~8mlrd. Tingiu skaičiuoti, kiek per paskutinius 10 metų iš visos buvo išduota kreditų, bet vien NT bus ~ 100mlrd Eur, kai indelių bus ~10mlrd Eur. Čia tik NT (dar yra lizingai, vartojimo kreditai, verslo kreditai ir t.t.) kas sudarys dar trys kart tiek. Kiek reikia bankui turėti nuosavo kapitalo - 5%. Taip, reikia tik 5%. Tai iš kur bankai paskolino 100mlrd, kai turėjo tik 10mlrd indėlių ir keli milijardai savų pinigų? Paaiškink, bankų gynėjau, kaip jiems sunkiai sekasi spausdinti pinigus

Indėlininkams duoda ką nori. Kai buvo o proc euribor, indėlininkams Dave 0 proc. Ilgą laiką buvo pakilęs euribor iki 3-4, ilgą laiką indėlininkams tuos pačius 0 proc laikė. Po to kažkiek pakėlė, bet niekada nepakėlė iki tike kiek euribor pakilo

2006 metai. Tada turėjome indėlių palūkanas 9,3% kaupiamajam indėliui. Iki 10% banke terminuotam indėliui. Unijose iki berods 12%. Po 2008 krizės daug kas pasikeitė. Komerciniai bankai pinigų nespausdina. Jei nesupranti, kas yra multiplikatoriaus efektas, neskiesk apie jį.

Duoda pagal tai, koks pasiūlos ir paklausos santykis. Jei indėlius laiko už nulį, ir jų neša daugiau, nei tau reikia pinigų, kodėl turi mokėti daugiau, gi duoda nemokamai. Tik va dabar jau už indėlius moka po 3-4% palūkanas, priklausomai nuo banko. Užsifiksuoji palūkanas 5-10 metų, o po poros metų euribor'as gal vėl bus 0, o už indėlį mokės 4% palūkanas. Tada ką aiškinsi?

Savo neišmanymą dangstyti spėliojimais ir kitą kaltinti gynimu, na tiesiog kaip klounas atrodai. Pvz. Paskolų portfelis Lietuvoje yra ne mistiniai 100 mlrd. tik NT, bet iš viso 27 mlrd. Indėlių yra ne 10 mlrd., o 23 mlrd. tik iš gyventojų ir 11 mlrd. iš juridinių asmenų. Čia indėliai sudaro 34 mlrd. eurų. Perteklius yra 7 mlrd. https://www.lb.lt/lt/statistikos-duomenu-iliustracijos Paaiškink man, iš kur tas noras meluoti, kurti sau priešus, vietoje to, kad prisiimti atsakomybę už save ir spręsti savo problemas pačiam? Bankiniam sektoriui kritikos turiu pakankamai - trūksta konkurencijos (dėl tokių reguliacinių nesąmonių įskaitant), refinansavimo realios rinkos nėra (ne tik tą patį paskolos likutį refinansuoti, bet ir pasididinti paskolos dydį pagal pajamas/turto vertę), žmonių finansinis raštingumas tragiškas (indėlių daugiau nei yra poreikis, nieko nedarant bankams), rizikos net šešėlio bijoma. Bet kol tokie kaip tu dominuos, kurie nežinomi net faktų, o ką jau kalbėti apie finansinio sektoriaus supratimą bent baziniame lygyje (nelaikau, kad mano supratimas viršija bazinį lygį), tol nieko gero ir nebus.

Nu genijau, pirmyn, paaiškink "pirmokui", iš kur atsiranda pinigai :) Ir jei galima, kalbam skaičiais, be tavo to "koks aš protingas" Imam pvz. 2007 metų ataskaitą: https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/17693_692f56d9a80c8d757b68ddcaf10e0338.pdf Ką turim? 4. Paskolos finansų institucijoms - 3,2 mlrd 5. Klientams suteiktos paskolos - 38,6 mlrd Bendrai - 41,6mlrd 7. Indeliai ir akreditavimai - 30,3 mlrd 8. Akcininkų nuosavybė - 4,1 mlrd bendrai - 34,4 Klausimas, kaip čia taip gaunasi, kad "realių pinigų" yra 34,4 mlrd, bet paskolino 41,6mlrd? Dar atkreipkime demesį, kad bankai dar pirko valstybės obligacijų už 5mlrd ir svarbus faktorius, ~20% pinigų turi būti rezerve, reiškia iš galimų 34,4 mlrd realiai galėjo paskolinti ~27mlrd. Atsakyk genijau, kaip bankai paskolino 41,6mlrd, kai pinigų skolinimui turėjo tik 28mlrd? Jei negali paaiškinti, nereikia trydos, paaiškinsiu, iš kur atsiranda pinigai "pirmoko" kalba, kad "profesoriui" dašiltų

Kad būtų smagiau, dar pažiūrėk 2008 metus (https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/17693_692f56d9a80c8d757b68ddcaf10e0338.pdf). 2008 metais paskolinta buvo 56,7, kai indeliai sudarė 37,1 (minus rezervas, būtų ~30 mlrd), t.y. paskolinta beveik dvigubai daugiau nei turėta. Iš kur pinigai paskoloms? Gal jau paaiškinti, kaip spausdinami pinigai, ar pats paieškosi informacijos?

Apie 15 metų senumo duomenis diskutuoti ir apsimesti, kad jie aktualūs dabar gali tik..... Surask epitetą pats. Kokio velnio tau turiu aiškinti, kai net nesugebi susirasti duomenų iš šio dešimtmečio. Eik vadovėlį atsiversk kokį, nes ne tik kad nesupranti ką reiškia pinigų multiplikatoriaus efektas, dar jį maišai ir su "pinigų spausdinimo" terminu, bet ir nesupranti nei kaip vienas, nei kaip kitas veikia. Išgirdęs familiariai skambančius terminus, ir vartoji savo nuožiūra, nesuprasdamas ką reiškia, ir pūtiesi, galvodamas, kad protingas. O pritaikymas užpraeito dešimtmečio duomenims tai tik įrodo. Pinigų spausdinimą vykdo centrinis bankas ir tas neatsispindi paskolų/indėlių statistikoje. Tuo metu Lietuva turėjo litą ir savo monetarinės politikos nevykdė, t.y. pinigų nespausdino.

Multiplikatoriaus efektas vyksta bet kada, kai pinigai yra skolinami, o paskolintus pinigus atgauti gali per pakankamai trumpą laiką. Komerciniai bankai šitą multiplikatoriaus faktą valdo tik per tai, kiek greitai vykdo savo procedūras, ir kiek gali išskolinti (su prielaida, kad visi pinigai eina tik per bankus). Centrinis bankas valdo per nuosavo kapitalo reikalavimą. Iš kur pinigai Lietuvoje 2006-2008 metais? Skandinavai įliejo, uždirbinėjo iš mūsų.

Et kur kurmis :) Vėl daug žodžių apie nieką, man nereikia "jaustis protingesniu", tiesiog jei nežinai, tai ir neaiškink, tame nėra nieko gėdingo. Sakai "Skandinavai įliejo" ? Tai kodėl to nematyti balansuose prie kapitalo? Paskaityk, nesidrovėk, parašyta gan aiškiai "kaip profesoriui": https://maldeikiene.lt/kas-spausdina-pinigus/

Maldeikienė autoritetas :D :D :D Myžjuokis. Tuoj Gražulį pradėsi cituoti ar Žemaitaitį? Maldeikienė strikes again, Money printing maišo su Money multiplicator. Ir dar aišku senomis teorijomis dalinasi, nesuprasdama jų efekto ar negalėdama palyginti su pastarųjų 20 metų įvykių. Nekeista. Elementari loginė klaida, kad išdavus paskolą, sukuriamas indėlis, ir kad tas kuris pasiskolino, iš esmės skolą laiko indėlio formoje, kol grąžina paskolą. Realybėje, tie pinigai pervedami tą pačią dieną, neretai ir į kitą banko sąskaitą, ir dar ir į kitą šalį. Bet ką čia, profesorė, su didžiausiu Vilniaus taryboje pasiekimu - parašyta knyga, daugiau gali supilstyti. Laiko gaišimas viską skaityt, bet klausimas lieka, kaip dėstytojas, kuris neskiria "pinigų spausdinimo" nuo "pinigų multiplikatoriaus" gali dėstyti... Po to va tokie ateina ir mala velniai žino apie ką. Bent jau pagrindus persiskaityti galėtum: https://www.investopedia.com/terms/m/multipliereffect.asp#:~:text=In%20fractional%20reserve%20banking%2C%20the,of%20influence%20on%20economic%20outcomes. https://www.investopedia.com/articles/investing/081415/understanding-how-federal-reserve-creates-money.asp

Elementariai, su tuo ką nusišneka Maldeikienė ir patsai, niekaip negalėtum atitikti bankams keliamų reikalavimų: https://www.lb.lt/lt/veiklos-reikalavimai-ir-normatyvai-1 Išduodi paskolą neturėdamas pinigų, ir tada atsiranda pinigų, nes indėlis yra... Čia tokia logika veikia, jei šalis yra visiškai uždara sistema , ir bankai tarpusavyje greitai persiskolina bei negali žmonės laikyti pinigų grynais. Vos tik viena sąlygų netenkinama, staiga sugriūva visas bandymas aiškinti pinigų multiplikatoriaus efektą, pavadinus jį pinigų spausdinimu. Pinigų spausdinimas veikia komerciniams bankams nekontroliuojant pačio proceso. Taip, išduodant paskolą dalis pinigų nuguls kažkieno indėlyje, bet tai yra netiesioginė SKOLINIMO pasekmė. Net jei tai bus įmonės išleista obligacija, nesvarbu kokios, kuri bus likvidi, tai bus veikiama lygiai taip pat pinigų multiplikatoriaus. P.S. Juokinga, kad pats sau prieštarauji, sakai, kaip ir Maldeikienė, kad išduotos paskolos kuria indėlius, bet pagal paties pateiktus skaičius, indėlių yra mažiau, nei paskolų. Tik parodo, kad ką skaitai, nebandai tikrinti - jokio kritinio mąstymo.

Bet tu rimtai užsiciklinęs kažkur savo pasaulyje :) Mali, mali kažką be sustojimo... šokinėji tarp terminų, skaičiai dzin, LB ataskaitos vienodai, ABIM geriau viską žino :) Tu gal koks ekonomikos profesorius, kad tau Maldeikienė "ne lygis"? Maldeikinė "maišo Money printing maišo su Money multiplicator", ji nemaišo, tai yra skirtingi dalykai, naudojami skirtingais atvejais. Indėlis ir "virtualus indelis" yra skirtingi dalykai, todėl aktyvuose matai tik paskolas (įsipareigojimai) bet nerodomi "virtualus indėliai", nes jie reikalingi tik tam, kad banko balansas sueitų.. Bet, jei klientas negrąžina paskolos, tada išduota paskola tampa banko nuostoliu, kurį jis turi padengti jau realiais pinigais. Bet OK, pasiduodu, nenuginčysiu ir nematau prasmės.

Spjaudosi bet srautas pas ji