Tvarumo indeksas: į lyderės poziciją išsiveržė „Rimi Lietuva“
Šiuo metu daugiau nei 600 įmonių yra pradėjusios savo tvarumo vertinimą, o 300 jau paviešino informaciją apie dabar jų įmonėje vykdomas iniciatyvas. Klausimyną, kurio pagrindu suformuojamas tvarumo indeksas, galima bet kada atnaujinti ir papildyti, atitinkamai atsinaujina ir tvarumo indeksas. Tai nemokama galimybė įmonėms, leidžianti parodyti savo tvarumo iniciatyvas partneriams ir visuomenei lankomiausiame įmonių duomenų portale rekvizitai.lt.
Pateikti duomenys rodo, kad tvarumas gali būti pasiekiamas bet kurioje veiklos srityje, bet šįkart, pirmiausia atkreipdami dėmesį į lyderę „Rimi Lietuvą“, per mėnesį pakilusią iš antros pozicijos į pirmą, žvilgtelėkime plačiau į prekybos sektoriaus įmonių pozicijas reitinge.
Prekybininkų gretos reitinge nėra itin gausios pirmiausia dėl to, kad nemaža dalis potencialiai tarp tvariausių atsiduriančių įmonių dar tik pradėjusios pildyti anketas. Bet jau matyti, kad prekybininkai gali konkuruoti tvarumo srityje su kitų sektorių verslais, o tarp tvariausių verslų atsiduria „Reitan Convenience Lithuania“, „Širmulis“, „AAA Europe Distribution“.
[infogram id="de86f3fa-fba6-454c-85c6-ee768f6bac8e" prefix="Rcy" format="interactive" title="Tvarumo indeksas"]
Įvairiakryptė strategija
Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius, akcentuoja, kad pernai visa „Rimi Baltic“ žengė svarbių praktinių žingsnių tvarumo srityje. Tai patvirtina 7% mažesnis išmesto CO2 kiekis ir per metus net 20 proc. punktų sumažintas maisto atliekų kiekis.
„Tačiau mūsų pasiekimus atspindi ne vien tik sausi skaičiai. Įsteigę „Rimi“ atvirąją inovacijų platformą, surengėme pirmąjį mažmeninės prekybos hakatoną, kuriame dalyvavo 52 startuoliai iš 15 šalių. Šešis iš jų atrinkome vykdyti mokamų bandomųjų projektų ir tokiu būdu šias naujas idėjas pradėjome įgyvendinti praktiškai. Mes ir toliau žengsime šiuo keliu, nes tvarumas yra ne vien atliekų ir išmetamųjų teršalų mažinimas. Tvarumas – tai ir geresnio rytojaus, kai mūsų kasdieniai pasirinkimai bus sąmoningesni bei tvaresni, kūrimas“, – akcentuoja V. Lukoševičius.
Vardindamas pasiekimus tvarumo srityje vadovas mini per 2023 m. „Rimi Baltic“ paaukotas 2.668 t maisto (tai sudaro 130 maisto furgonų), taip pat – siekį paremti vietos gamintojus, 43% tinklo asortimento produktų yra iš vietinių Baltijos šalių gamintojų. Be to, įmonė yra viena iš „Baltic Sustainability Awards“ – kasmečio renginio, skirto išskirtinėms tvarumo iniciatyvoms Baltijos regione įvertinti ir pagerbti, – steigėjų. Specialūs „Rimi Customer Changemaker“ apdovanojimai įteikiami asmenims, įkvepiantiems diegti sumanius ir tvarius vartojimo sprendimus, o „Food Innovation“ apdovanojimas atiteko Lietuvos startuoliui „Beeloop“ – už medaus pakuotę, nepaliekančią jokių atliekų.
Kasdienis darbas
Raimondas Širmulis, Kauno rajono UAB „Širmulis“, tiekiančios žaliavas gamintojams, vadovas, VŽ sako verslą organizuojantis taip, kaip atrodo tinkama, ir smagu matyti, kad kai kurie pasiekimai yra pastebimi ir įvertinami. Įmonė yra tarp tokių, kurios investuoja į saulės elektrines, jau patenkina dalį savo elektros energijos poreikių ir būtų linkusi didinti tokios energijos gamybą.
Tvarumo srityje, pašnekovo požiūriu, daugelis sektorių yra susipynę, ir pasiekimai viename daro įtaką kitam. Pavyzdžiui, atnaujinant transporto parką, įmonės veikla tampa palankesnė aplinkai, nes nauji automobiliai mažiau taršūs.
„Jeigu savo veikloje viską pasveri, stengiesi judėti teisinga kryptimi, tai ir atsiduri tarp tvariausių. Nepasakyčiau, kad ką nors specialiai darome, tiesiog dirbame, kaip mums atrodo teisinga“, – komentuoja R. Širmulis.
Lina Kaminskaitė, „Reitan Convenience Lithuania“ rinkodaros bei komunikacijos vadovė, akcentuoja, kad įmonėje kiekviename žingsnyje svarstoma, kokių yra galimybių būti tvaresniems: nuo asortimento pokyčių iki elektros pirkimo iš saulės parkų, tvarumas visiškai integruotas į veiklą. Vienas pagrindinių tikslų, ir pasiekimų yra pastanga klientams siūlyti kuo tvaresnes prekes. Visame „Narvesen“ ir „Caffeine“ tinkle prekiaujama tik ekologiška kava, o populiariausiame deserte – sūrio pyrage, stipriai sumažintas cukraus kiekis, nebenaudojamas palmių aliejus, naujausias mačios gėrimas parduodamas tik su augaliniu pienu – visa tai leidžia sumažinti šio gėrimo CO2 pėdsaką.
„Kitas mūsų tikslas yra kurti tvarias partnerystes. Pavyzdžiui, savo ISM universiteto kavinėje prekiaujame „Augos“ ekologišku pienu, o žalumynų savo salotoms, sumuštiniams ir glotnučiams gauname iš „Leafood“ vertikalaus ūkio. Taip pat imamės ir didesnių tvarumo projektų. Greitai vaišinsime savo klientus greitkeliuose jiems sustojus pasikrauti elektromobilių „Eldrive“ krovimo stotelėse, – pasakoja L. Kaminskaitė. – Papildomai pridėčiau, kad, jeigu teisingai menu, mūsų indeksą išaugino ir tai, kad mes jau ketvirti metai matuojame ne tik pirmos ir antros, bet ir trečios srities emisijas.“
Šiuo metu „Reitan Convenience Lithuania“ informuoja savo tiekėjus, kad ilgainiui bus siekiama iš asortimento pašalinti palmių aliejų ir prekiauti tik sertifikuota kakava ir sojomis, taip pat bus siekiama, kad gyvūninės kilmės produktai būtų tik iš Skandinavijos ir Baltijos šalių.
„Šie tikslai yra ilgalaikiai, tačiau turime nusistatę labai aiškią kryptį kartu su kitomis „Reitan“ grupės šalimis“, – teigia L. Kaminskaitė.
Indekso tikslai
„Verslo žinių“ misija – kurti konkurencingą ir pasitikinčią savimi Lietuvą. Verslui, norinčiam auginti savo konkurencingumą, tvarumo tema turi tapti kasdienių verslo procesų dalimi. Tvarių įmonių vertė yra aukštesnė, skolinimasis – pigesnis. Tokias bendroves palankiau vertina ir klientai, tiekėjai, partneriai, darbuotojai bei visuomenė. Kad tvarumas greičiau atsirastų visų verslų darbotvarkėje, norime padidinti jo matomumą“, – apie iniciatyvą pasakoja Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“, valdančių portalą rekvizitai.lt, vadovas.
Rekvizitai.lt Tvarumo įrankis įmonei leidžia ne tik pasimatuoti savo progresą, bet ir yra puikus įrodymas, kad bendrovė pasiryžusi daryti teigiamus pokyčius aplinkai ir visuomenei. Verslams, kurie jau ėmėsi realių veiksmų, naujasis įrankis yra nieko nekainuojantis būdas aiškiai komunikuoti visuomenei savo atsakingą požiūrį.
„Įmonė, kuriai rūpi jos reputacija, tvarumui tikrai skirs ypatingą dėmesį, – neabejoja „Verslo žinių“ vadovas. – Užpildžius klausimyną, jos indėlis į tvarumą taps matomas lankomiausiame įmonių duomenų portale. Visi pateikti duomenys pasiekiami viešai, juos bet kada galima atnaujinti, papildyti, kartu keičiasi ir bendrovės tvarumo indeksas. Taigi, tvarumo indeksas kartu neš ir žinutę, kad įmonė yra atvira visuomenei, o skaidrumas ir tvarumas – esminiai jos veiklos principai.“
VERSLO TRIBŪNA
Visų šventųjų dieną lapkričio 1 d. ir per Vėlines arba Visų mirusiųjų paminėjimą lapkričio 2 d. kapines Lietuvoje nušviečia žvakių liepsnelių jūros. Artimųjų kapų lankymas šiomis dienomis ir brangių žmonių prisiminimas uždegant žvakeles – sena tradicija. Vėlių pagerbimas buvo ir iki Lietuvos krikšto, tačiau tik XX a. pradžioje ėmė formuotis tradicijos ant kapų degti žvakes. Šiandien ši tradicija ypač puoselėjama – vien tik „Norfos“ pirkėjai prieš šias dienas nuperka tiek kapų žvakių, kad joms į parduotuves pristatyti prireikia per 70 vilkikų.
Prieš beveik dvidešimt metų, kai dauguma lietuvių dar nebuvo net pagalvoję apie pirkinius internetu, ambicinga komanda ryžosi eksperimentui – sukurti e. parduotuvę. Idėja buvo prekiauti viskuo – nuo avalynės iki aksesuarų. Ir tuo metu tinkamiausias pavadinimas pasirodė toks, kuris pabrėžtų, kad… parduotuvė dirba 24 val. per parą. Taip gimė „Open24“ – e. parduotuvė, dabar labiausiai žinoma dėl išskirtinio „Crocs“, „Reima“, „Keen“ ir kitų prekių ženklų asortimento.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
„Mūsų parduotuvėse pirkėjai randa visų didžiųjų Lietuvos mėsos gamintojų, o taip pat lenkų bendrovių produkcijos. Tačiau mūsų privačių prekės ženklų gaminiai yra tarp labiausiai vertinamų – jie sudaro iki 40% visų pardavimų ir ši dalis auga. Dabar mes pasigamina ir „Norfos“ tinkle parduodame per 700 tonų mėsos gaminių per mėnesį“, – pasakoja Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Svarbu, kad kurdamos šį indeksą „Verslo žinios“ turėjo tikslą padaryti jį prieinamą ne tik pačioms didžiausioms bendrovėms, turinčioms tam skirtus skyrius, bet ir aktyviai tvarumo keliu žengiančioms vidutinėms Lietuvos įmonėms. Todėl buvo siekiama maksimaliai supaprastinti anketą nesuprastinant pačios tvarumo vertinimo esmės.
U. Jankauskas įsitikinęs, kad tvarumo matomumas įmonėms bus papildoma paskata plėtoti tvarų verslą, o tvarumo klausimynas gali tapti puikiu kelrodžiu.
„Šie susisteminti klausimai leidžia struktūrizuotai pamatyti, ko bendrovei dar trūksta, kur pasitempti, kuriai tvarumo daliai skirti daugiau dėmesio. Vėliau tvarumo klausimynas padės kryptingai valdyti įmonės pastangas siekiant socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės“, – kalba jis.
Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ duomenų analitikas ir rekvizitai.lt vadovas, atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant tvarumo indeksą didžiulis dėmesys kreipiamas į tai, kokių realių veiksmų bendrovė imasi.
„Suprantame, kad daugelis esame kelionės pradžioje, tad pildant anketą prisegami dokumentai nebūtinai privalo būti sutartys, pažymos, sertifikatai ar panašiai. Tai gali būti įmonės nuotraukos, padėkos, ištraukos iš jūsų portale skelbiamos informacijos ir kiti panašūs duomenys, kitaip tariant, tinka viskas, kas pagrindžia pateiktus atsakymus“, – sako A. Janeliūnas.
Pirmiausia, anot jo, svarbu tai, kad tvarumas yra požiūris, sąmoningas įsivertinimas ir apsisprendimas. Todėl klausimyne pirmieji keturi klausimai skirti pamatyti, ar įmonė apskritai kalba apie tvarumą, ar svarsto tą temą, ar ketina imtis realių veiksmų.
„Rezultatai matuojami įvykusiu pokyčiu ar įtvirtintais procesais, tai norėdama įrodyti įmonė paprastai privalo gauti tai patvirtinantį sertifikatą. Mūsų akimis, nėra teisinga versti įmones būtinai sertifikuotis norint gauti adekvatų tvarumo įvertinimą rekvizitai.lt portale. Bent jau šiuo metu, turint omenyje bendrą tvarumo lygį Lietuvoje, gerokai svarbiau, kad kuo daugiau įmonių žengtų žingsnį tvarumo linkme ir imtųsi veiksmų. Žinoma, galbūt ateityje situacija keisis, tuomet tvarumo indekso vertinimas irgi gali pasikeisti. Tačiau kol kas didesnis mūsų tikslas – paskatinti verslą daryti, o ne bausti, kad daro, bet nesisertifikuoja“, – aiškina „Verslo žinių“ duomenų analitikas.
Plačiau apie indeksą: https://rekvizitai.vz.lt/tvarumas/
Planuoja teikti anketą
Vienas didžiausių prekybos tinklų „Iki“ vadovaujasi tvarumo strategija, kurioje įtvirtintas siekis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, iki 2030 m. pereiti prie 100% perdirbto plastiko privataus prekių ženklo pakuočių bei perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, palyginti su 2022 m. Artimiausias tvarumo tikslas – užtikrinti, kad nuo 2025 m. parduotuvių lentynose ir gamyboje neliktų narvuose augintų vištų kiaušinių.
„Iki“ tvariausių prekių ženklų Lietuvoje reitinge „Sustainable Brand Index“ per metus pašoko per 6 pozicijas ir tapo viena iš mažmeninės prekybos lyderių tvarumo srityje. Tvarumo iniciatyvoms skiriama daug dėmesio, jau antrus metus iš eilės viešinama tvarumo ataskaita, taip pat planuojama teikti anketą ir rekvizitai.lt tvarumo indeksui.
„Buvome pirmieji, kurie dar 2021 m. atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių savo kulinarijos gaminiuose, pirmieji, nutraukę prekybą gyvomis žuvimis akvariumuose, bei pirmieji, kurie dar 2019 m. atsisakė vienkartinio plastiko gaminių parduotuvių lentynose. Gyvūnų gerovė mums labai svarbi, todėl nuo birželio pradžios „Su meile Iki“ pagamintuose tortuose bei pyraguose naudojame tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Pamažu judame link savo tikslų, nes geresnė, švaresnė ir tvaresnė aplinka mums yra labai svarbi“, – komentuoja Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė.
Monika Urbelytė, „Lidl Lietuvos“ tvarumo vadovė, VŽ sako teigiamai ir pozityviai vertinanti šį indeksą ir visą iniciatyvą, nes tokios ar panašios pastaruoju metu besiformuojančios iniciatyvos leidžia įmonėms pasitikrinti ir įsivertinti tvarumo lygį bei taip pasilyginti su kitomis organizacijomis.
„Mūsų organizacijai tvarumas yra itin svarbus, turime išsikėlę tvarumo tikslus ir bendrą tvarumo strategiją nuo 2019 m. Skelbiame savo organizacijos tvarumo tikslus viešai, taip pat reguliariai rengiame ir publikuojame tvarumo ataskaitas. Lygiuojamės tiek į kitų šalių „Lidl“ organizacijas, tiek ir į Lietuvoje veikiančias tvariausias bendroves. Taip pat daugiausia dėmesio skiriame su tvarumu susijusioms iniciatyvoms. Šių iniciatyvų sėkmę įrodo ir gaunami įvertinimai bei apdovanojimai – jau penktus metus iš eilės „Lidl“ yra išrenkamas tvariausiu prekių ženklu šalyje“, – sako M. Urbelytė.
