Apeliacinis teismas: „Vilniaus prekybai“ M. Marcinkevičius turi sumokėti 81 mln. Eur
M. Marcinkevičius taip pat yra įpareigotas sumokėti 5% palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėnesio bei kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. VŽ rašė apie teismo balandžio 8 d. priimtą sprendimą.
2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos dydžio klausimą nagrinėti iš naujo.
Ginčas susijęs su 2016 m. gegužės mėn. sandoriais, kada „Vilniaus prekyba“ iš Maltos bendrovės „Relvit“ įsigijo prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ valdančių ir kontroliuojančių bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių akcijas. Galutinė sandorio vertė – daugiau nei 400 mln. Eur.
„Vilniaus prekybos“ pranešime teigiama, kad bendrovė būtų įsigijusi įmones dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius siekė stabdyti sandorį, pareikšdamas esą nepagrįstus prašymus Maltos ir Lietuvos teismuose.
„Dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,25 mln. Eur didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau. „Vilniaus prekyba“ kreipėsi į teismą siekdama prisiteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto sandorio vilkinimo“, – praneša bendrovė.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Sprendimą skųs
M. Marcinkevičiaus teigimu, teismo sprendimas bus skundžiamas, nes turtas buvo perleistas tarp susijusių įmonių, todėl žala negalėjo būti padaryta.
„Iš manęs reikalaujama šimto milijonų už tai, kad viena Numos (pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numa – BNS) ir mano įmonė už turto perkėlimą į Lietuvą sumokėjo kitai mūsų įmonei daugiau pinigų nei neva kažkas planavo. Sandorį sustabdęs teismas pasakė, kad dėl to žala kilti negali. Visi ieškiniai man buvo atmesti kelis kartus“, – komentare BNS tvirtino M. Marcinkevičius.
Pasak jo, situacija pasikeitė po to, kai Aukščiausiasis Teismas bylą dėl žalos nurodė nagrinėti iš naujo.
„Naujausias sprendimas priimtas teisme, kurio vienas kolegijos teisėjas perėjo į Numai ir jo įmonėms atstovaujančią advokatų kontorą, kito teisėjo sesuo dirba dar kitoje jam atstovaujančioje advokatų kontoroje. Sprendimą skųsiu“, – teigė M. Marcinkevičius.
Anot M. Marcinkevičiaus advokato Kęstučio Švirino, sandoris buvo sustabdytas Maltos teisme pagal Maltos įstatymus, o Lietuvos teismas tai įvertino kaip neteisėtą veiksmą.
„Iki šiol bylą nagrinėję teismai taip ir nerado argumentų paaiškinti, kaip Lietuvos teisė gali būti taikoma vertinant asmens elgesį svetimos valstybės teisme. Situacija keista ir verta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsikišimo“, – teigė advokatų kontoros „Sorainen“ partneris K. Švirinas.
Daugiau kaip 10% akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
