Galvosūkį apie naujus produktus sprendė patys vartotojai

„Pažinti vartotoją, sukurti naujovę tikrai galima ir kitokiu būdu,“ – konstatuoja Marijampolės bendrovės „Mantinga“ ir Kauno kolegijos vadovai, įvertinę bendradarbiavimo rezultatus.

Viena didžiausių kolegijų Lietuvoje ir tarptautinėse rinkose sparčiai besiplečianti maisto pramonės žaidėja pasirinko užsienio, ypač Skandinavijos šalyse įprastą, tačiau Lietuvos pramoninkų praktikoje naują metodą – vadinamąjį „hakatoną“. Tai renginys, kurio metu kuriamos ir vystomos naujo produkto idėjos.

Idėjas siūlė patys vartotojai

Organizacijos bendromis pastangomis surengė intensyvias kūrybines dirbtuves, kuriose jėgas suvienijo kolegijos studentai, dėstytojai, ir įmonės darbuotojai iš įvairių sričių. Lapkričio 13-16 dienomis atskirose komandose dirbę dalyviai kūrė naujų skonių sumuštinius, patinkančius ir tinkamus nuolat skubančiam, aktyviam jaunimui.

Verslo statistikos duomenimis, sumuštinius Lietuvoje ir ne tik dažniausiai perka 15-35 metų vartotojai, todėl aktyvus jaunimo įtraukimas tobulinant produktus – logiškas ir įmonės, ir aukštosios mokyklos žingsnis.

„Net nesitikėjome, kad gautos idėjos bus tokios artimos mūsų realybei, jas išplėtojus tikrai galima diegti į gamybą. Tą ateityje ir padarysime,“ – taip pasiūlymus įvertino bendrovės „Mantinga“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimams ir rinkodarai Mantas Agentas, pripažindamas, kad rezultatai viršijo įmonės lūkesčius.

Ne paslaptis – iki šio projekto „Mantingos“ darbuotojai turėjo vaizdinį, kad studentų sumanymai bus „iš kosmoso“, mažai ką turintys bendro su įmonės veikla. „Kaip įmonė, turime patirties dirbdami su mokslininkais iš instituto, o štai su studentais rimtai niekada nedirbome. Iš pradžių į Kauno kolegijos pasiūlymą reagavome gana atsargiai,“ – prisipažino M. Agentas. Komanda atidžiai apsvarstė galimybes bendradarbiauti su šia aukštąja mokykla.

„Tai, kad mūsų studentų sukurtos idėjos yra arti verslo tikrovės, kolegijai skamba kaip komplimentas,“ – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys, akcentuodamas kolegijos studijų filosofiją – rengti tokius specialistus, kurių įgytos aukštojo mokslo žinios yra pritaikomos praktiškai. „Siunčiame visuomenei paprastą žinią: gyvename pokyčių ritmu, mūsų ugdymo sistema sparčiai modernėja, todėl galime pasiūlyti tai, apie ką praeityje buvo galima svajoti žiūrint į užsienio pavyzdžius. Jeigu šiemet vienus švietimo dalyvius kamuoja sumaištis, jie pyksta ir skundžiasi, tai kiti nuosekliai dirba ir toliau žengia savo užsibrėžtu plėtros bei šiuolaikiškumo keliu,“ – pastebi A. Vaidelys. Pasak edukologijos specialistų, efektyviausias yra realiomis problemos grįstas mokymas, todėl galimybė studentams dar besimokant narplioti įmonės realijas – tiesiog neįkainojama.

Žinomas pasaulyje, naujas sektoriuje

Pasak kūrybinių dirbtuvių organizatorių, mintis įtraukti į produkto kūrimą pačius jo vartotojus versle nėra nauja, tačiau būdai tai padaryti – skirtingi. Vadinamieji „hakatonai“ arba intensyvios kūrybinės sesijos labiausiai įprastos IT sektoriuje ir startuolių aplinkoje. Pirmuosiuose hakatonuose dalyvavo programuotojai, grafikos dizaineriai, technologinių projektų vadovai. Panašaus pobūdžio renginyje buvo atrastas gerai žinomos programos „Skype“ prototipas ir kiti IT pasaulyje gerai žinomi produktai.

Bendrovės „Mantinga“ vadovybė pasakoja, kad idėjų dirbtuvės leido patenkinti kelis įmonės interesus. Pirmiausiai jie galėjo iš arčiau ir betarpiškai pažinti tikslinės auditorijos įpročius, sužinoti tiesiogiai, kaip skirtingus produktus vertina akademinis jaunimas.

Taip pat bendrovė „Mantinga“ siekė gauti naujo įkvėpimo tolesniam asortimento vystymui. „Mūsų kolektyvui tai davė impulsą išsilaisvinti iš tam tikrų normų, kuriose mes gyvename ir verdame,“ – sako „Mantinga“ komercijos direktorė Linutė Žemaitienė, pabrėždama, kad projektas padėjo į produkciją pažvelgti galutinio vartotojo akimis.

Įmonei inspiracijų paieškos – ypač svarbus procesas, nes vien per metus „Mantinga“ į rinką išleidžia arti 150 naujų produktų. Marijampoliečiai džiaugiasi, kai gaminių naujovės įvertinamos plačiu tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Mantinga“ parsivežė apdovanojimą iš Šanchajaus – pergalę už inovatyvumą atnešė Lietuvos vartotojui jau įprastas gaminys – mini varškinės spurgytės su vyšnių įdaru indelyje.

Kaip teigia UAB „Mantinga“ atstovai, įmonei svarbu ne tik išgirsti idėjas iš vartotojų lūpų, bet ir parodyti, kad įmonės durys atviros jauniems specialistams. Kadangi įmonės veikla apima daugybę sričių, UAB „Mantinga“ kasmet priima skirtingų specialybių studentus, norinčius atlikti praktiką. „Džiaugiamės, kad praktikantų sulaukiame ne tik iš Marijampolės, bet ir kitų miestų. Neretai jauni specialistai, atėję atlikti praktiką, tampa mūsų darbuotojais“, – teigia M. Agentas.

Moko įgūdžio susikalbėti

Kauno kolegija savo ruožtu irgi skaičiuoja naudą. A. Vaidelio nuomone, „Mantingos“ atvejis parodo, kad Lietuvos situacija verslo bendruomenėje keičiasi. Šiandien verslas ne tik reikalauja paruoštų specialistų, bet yra pasiruošęs duoti. Prie šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir kūrybiškos darbo jėgos ugdymo prisideda ir pats darbdavys, telkiantis reikalingus išteklius, tarp kurių tokiuose projektuose reikšmingi – įmonės skiriamo personalo įsitraukimas į procesus ir jos skiriamas laikas.

Kauno kolegija, kuri tarp 50 programų rengia maisto technologijų, maisto pramonės verslo vadybos, dietetikos, dizaino ir kitų sričių specialistus, pabrėžia – šiuolaikinėse įmonėse ypač svarbus gebėjimas susikalbėti skirtingų sričių specialistams, o tai svarbu ne tik kuriant naujus produktus.

„Šis laikmetis – komandinio darbo laikmetis. Retos profesijos žmogus dirba absoliučiai vienas asmeniškai kurdamas projektą,“ – pasakoja A. Vaidelys, neretai girdintis darbdavių balsą, esą darbuotojai, ypač jauni, kiekvienas sau aršiai gina nuomonę, neatsižvelgdamas į likusios komandos patirtį.

„Mes savo studentams siekiame sudaryti tokias sąlygas, kurios būtų maksimaliai panašios į realios darbo vietos aplinką. Pavyzdžiui, čia, idėjų dirbtuvėse, geriausio rezultato pasiekė ta komanda, kuri sugebėjo suderinti maisto technologų, vadybos, pakuotės dizaino kūrėjų pasiūlymus,“ – pasakoja A. Vaidelys.