„Litgrid“ elektros perdavimo tinklo vystymui planuoja 1,3 mlrd. Eur investicijų

Publikuota: 2020-07-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžioji dalis ateinančio dešimtmečio „Litgrid“ investicijų skiriama sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui. Tačiau perdavimo sistemos operatorius jau piešia ir gyvenimo kontūrus po jos – bendrovė turės paruošti elektros perdavimo tinklą ateinančio dešimtmečio energetikos inovacijoms.

2020-2029 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,3 mlrd. Eur. Iš jų apie 52% planuojama panaudoti strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Apie 45% – bendrovės tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms – tokias investicijas „Litgrid“ numato Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pateiktame įmonės dešimties metų investicijų plane.

Išplatintame pranešime bendrovė pristato šešias tendencijas, kurios darys didžiausią įtaką Lietuvos elektros energetikos sistemai per ateinančius dešimt metų.

Prisijungimas prie Europos, atsijungimas nuo Rusijos

Apie pusė dešimtmečio investicijų plano apima projektus, suplanuotus iki 2025 m. sinchronizacijos su Vakarų Europa.

„Ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigta jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklas, įrengti trys autotransformatoriai Alytaus transformatorių pastotėje. Bus nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, bus įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos“, – pasakoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius L. Varanavičius.

Dešimtmečio investicijų planas yra ne tik priemonė planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu, tai taip pat yra priemonė apie strategines tinklų plėtros kryptis informuoti kitus elektros perdavimo sistemų operatorius.

„Plane numatytas fizinis Kaliningrado srities ir Baltarusijos atjungimas nuo šalies energetikos sistemos nuo 2025 m. Tai, kad keitikliai, įgalinantys elektros srautus tarp asinchroniškai veikiančių zonų, nebus statomi prie sienos su Baltarusija, yra ir taip aišku, tačiau tokie įrenginiai nenumatyti ir prie sienos su Kaliningradu“, – sako L. Varanavičius.

Elektromobiliai ir elektriniai traukiniai

Be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja dar 72 km naujų linijų nutiesti siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą. Taip pat planuojama rekonstruoti 87 transformatorių pastotes.

Ateinančių dešimties metų elektros energetikos vystymo plane „Litgrid“ įvertino tinklo gebėjimą prisitaikyti prie elektromobilių plėtros. Preliminariai modeliuojama, kad elektromobilių skaičius 2029 m. šalyje gali siekti apie 106.000 ir jie naudos apie 179 GWh elektros energijos per metus. Palyginti, 2019 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo 1.357. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir tuomet, jei elektromobilių skaičius šalyje būtų dvigubai didesnis, nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta.

Naujų patikimai prieinamų elektrinių poreikis

„Litgrid“ prognozuoja, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, elektros augimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 2% kasmet ir 2029 m. sieks 14,7 TWh (2019 m. – 12,16 TWh). Didžiausia sistemos galia tuo pat metu išaugs nuo 2032 iki 2466 MW.

„Nepaisant augančio elektros energijos poreikio, įvertinus, kiek elektros linijų turime su Latvija, Švedija ir Lenkija, sovietmečiu pervystyta Lietuvos elektros perdavimo sistema normaliomis sąlygomis sugebės susidoroti su tokiu prieaugiu. Tačiau susiklosčius ekstremalioms sąlygoms nuo 2025 m. elektros sistemai gali pritrūkti 250-526 MW galios elektros gamybos patikimai prieinamų įrenginių. Planuojame, kaip šį trūkumą atliepsime. Šiuo tikslu jau dabar yra kuriamas pajėgumų mechanizmas. Tai – įstatymais apibrėžtas būdas nuolat stebėti, kada sistemoje gali pritrūkti elektrinių ir kaip, jei trūkumas formuotųsi, jis turėtų būti šalinamas“, – pasakoja L. Varanavičius.

Naujajame plane patikimai prieinamos galios trūkumą „Litgrid“ ekspertai identifikavo pirmą kartą, pasitelkę tikimybinį metodą. Skaičiavimus tokiu būdu pirmą kartą 2019 m. atliko Kauno technologijos universiteto mokslininkai. 

Vadovaudamasi nauju pajėgumų mechanizmo įstatymu tokius tikimybinius skaičiavimus „Litgrid“ atliks kasmet. Ateinančio dešimtmečio plane įvertintą patikimai prieinamos galios poreikį tikimasi patenkinti skelbiant aukcioną. Jo metu rinkos dalyviai būtų paskatinti iki 2025 m. sistemai pasiūlyti pakankamą patikimai prieinamos galios kiekį reikalingų įrenginių. Numatoma, kad pirmasis aukcionas įvyks dar šiemet.

Ateities vėjo parkams jūroje – jungtys su Latvija

Lietuvos elektros perdavimo sistema per ateinantį dešimtmetį leis integruoti suplanuotus 1.500 MW vėjo elektrinių sausumoje. Šiuo metu, skaičiuojant smulkiąsias elektrines, Lietuvoje veikia 539 MW vėjo jėgainių. Įgyvendinus sinchronizacijos projektą, sistemą galės papildyti ir 700 MW vėjo jėgainių jūroje. Jų vietą jau patvirtino Vyriausybė – apie 30 km į Vakarus nuo Baltijos jūros pakrantės ties Palanga. Ten iškylančių vėjo turbinų laukiama 2027 m.

Antrame jūrinės vėjo generacijos plėtros etape, kuris numatomas po 2030 m., į elektros sistemą būtų integruojama dar bent 700 MW vėjo parkų. Tačiau tuo atveju tinkle jau pritrūktų elektros linijų Šiaurės Vakarų Lietuvoje. „Jau dabar svarstome kelias alternatyvas, kurios padėtų užbėgti šiai problemai už akių. Tad vienas iš sprendimų – stiprinti elektros jungtis su Latvija. Būtų rekonstruojama 330 kV oro linija tarp Darbėnų ir Grobinės. Pakeitimų reikėtų ir Latvijos teritorijoje, todėl šiai alternatyvai reikėtų ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pritarimo“, – teigia L. Varanavičius.

Planuojama, kad „Litgrid“ ir toliau užtikrins vėjo parkų prijungimą sausumoje, o elektros perdavimo infrastruktūra jūroje pagal šiuo metu galiojančius įstatymus turės pasirūpinti patys vėjo parkų statytojai.

Baterijos

Ateinantis dešimtmetis į tinklą atneš ir energijos kaupimo technologijas. Pirmiausiai Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstykloje 2021 m. bus įrengta nedidelė bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir diegti energijos kaupiklius vėliau.

Dar iki sinchronizacijos su Europa yra numatyta įrengti dvi 10 MW galios baterijų sistemas. Šie projektai padėtų užtikrinti elektros sistemos stabilumą po to, kai atsijungsime nuo rusiškos energetikos sistemos. Potencialūs baterijų projektai gavo dalinį reguliuotojų pritarimą, kai buvo derinami antrojo sinchronizacijos etapo projektai.

„Perdavimo sistemos operatorius negalės įrenginėti energijos kaupiklių sistemos stabilumui užtikrinti, jei tai galės padaryti kiti rinkos dalyviai. Todėl 2021 m. atliksime vadinamąjį rinkos testą, kurio metu išsiaiškinsime, ar yra rinkoje žaidėjų, galinčių teikti pirminio rezervo paslaugą ir ar rinkos kainos nėra nepagrįstai aukštos“, – teigia L. Varanavičius.

Paklausos valdymas

Artimiausiais metais Lietuvos elektros tinkle ketinama burti elektros vartotojus ir imtis vadinamojo paklausos valdymo. Tai yra susitarimas su daug elektros naudojančiais rinkos dalyviais, kurie už mokestį sutinka prireikus sumažinti savo energijos poreikį, t. y., sustabdyti ar pristabdyti dalį įrenginių. Tokia paslauga „Litgrid“ leistų sumažinti didžiausius ir brangiausius elektros poreikio pikus, o tai mažintų ir tinklo plėtros poreikį.

„Litgrid“ vertinimu, kol tas potencialiai tokių įrenginių nėra daug. Jų bendra galia siekia apie 50 MW, vos 2% didžiausios sistemos galios 2030 m. Anot L. Varanavičiaus, kol kas nėra patikimų duomenų, leidžiančių jį prognozuoti būsiant didesnį. „Tai nedidelis, simbolinis, bet žingsnis lanksčiųjų paslaugų link“, – įsitikinęs L. Varanavičius.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prekyba elektra: Lietuvai metodika gali kainuoti 100 mln. Eur per metus

Latvijos ir Estijos dabar taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodika dirbtinai sukelia elektros...

Pramonė
2021.05.10
Teismas laikinai sustabdė Baltijos jūros vėjo jėgainių PAV konkursą

Laikinai sustabdytas preliminarios 1,9 mln. Eur vertės Lietuvos energetikos agentūros skelbtas vėjo jėgainių...

Pramonė
2021.05.10
JAV dėl kibernetinės atakos prieš „Colonial Pipeline“ paskelbė regioninę nepaprastąją padėtį

JAV vyriausybė sekmadienį paskelbė regioninę nepaprastąją padėtį, didžiausiai šalies rafinuotų naftos...

Pramonė
2021.05.10
JAV naftos produktų tiekėja patyrė programišių ataką 

Didžiausia rafinuotų naftos produktų bendrovė JAV „Colonial Pipeline“, kasdien energijos ištekliais...

Pramonė
2021.05.09
KN naftos terminalų pajamos balandį smuko 71%  5

Baltarusijai nukreipus naftos krovą į Rusijos uostus, AB „Klaipėdos naftos“ (KN) preliminarios naftos...

Rinkos
2021.05.07
Astravo AE pirmasis blokas vėl įjungtas į Baltarusijos energetikos sistemą

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmasis energijos blokas vėl įjungtas į šalies energetikos sistemą ir 15...

Pramonė
2021.05.06
Lietuva neatmeta galimybės skųsti ES teismo sprendimą dėl paramos žaliajai energetikai

Europos Sąjungos Bendrajam Teismui nutarus, kad Europos Komisijos (EK) sprendimas suderinti Lietuvoje...

Pramonė
2021.05.06
D. Kreivys: dabartinė prekybos elektra metodika dirbtinai sukelia kainas Lietuvoje

Baltijos šalims derantis dėl efektyvaus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo užkardymo,...

Pramonė
2021.05.06
„Baltpool“ pajamos iš biokuro biržos Lietuvoje pernai mažėjo 13%

Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ pajamos iš biokuro biržos administravimo Lietuvoje pernai...

Pramonė
2021.05.06
Išaugus perduodamos elektros kiekiui „Litgrid“ ketvirčio pajamas didino 16%

Pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai išaugus perdavimo paslaugų paklausai, Lietuvos elektros perdavimo...

Pramonė
2021.05.05
„Amber Grid“ ketvirčio pajamas augino 41% iki 19,2 mln. Eur

Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. Eur ir...

Pramonė
2021.05.05
„Ignitis grupė“: ES teismo sprendimas neturėtų itin paveikti grupės rezultatų

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ mano, kad Europos Sąjungos teismo sprendimas...

Pramonė
2021.05.05
Analitikai stebisi teismų įvėlimu į „Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo klausimus  14

Teismui sustabdžius „Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programą, finansų analitikai stebisi, kad...

Rinkos
2021.05.04
M. Majauskas: prokurorai aiškinasi ir „Klaipėdos naftos“ opcionus  3

Prokurorai, teisme užginčiję valstybės kontroliuojamo energetikos holdingo „Ignitis grupė“ darbuotojų ir...

Rinkos
2021.05.04
„Saudi Aramco“ ketvirčio pelnas augo 30%

Didžiausia pasaulyje naftos išgavėja „Saudi Aramco“ pranešė pirmąjį šių metų ketvirtį gavusi 30% daugiau...

Rinkos
2021.05.04
Į Klaipėdą plaukia pirmasis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminale laukiama pirmojo jo istorijoje dujų krovinio iš Egipto,...

Pramonė
2021.05.04
ES Teisingumo teismas patenkino „Achemos“ ieškinį dėl VIAP 

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino AB „Achema“ skundą dėl Lietuvoje nuo 2011 m. taikomos viešuosius...

Pramonė
2021.05.03
Šalčio bangos Teksase nutvilkytos „Chevron“ pelnas traukėsi 

„Chevron“ pirmo ketvirčio pelnas smuko 29%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai – neįprastas...

Rinkos
2021.04.30
„Exxon Mobil“ nutraukė keturių nuostolingų ketvirčių seriją 

„Exxon Mobil“ pirmą metų ketvirtį uždirbo pelno, taip nutraukdama keturių nesėkmingų ketvirčių eilę ir...

Rinkos
2021.04.30
Doleris duoda, doleris atima: „Klaipėdos naftą“ blaško valiutos, pandemija ir politika Premium 1

Penktadienį vyko AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pirmojo 2021 m. ketvirčio pristatymas internetiniame seminare.

Rinkos
2021.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku