Ūkininkai piktinasi planais uždrausti kailinių žvėrelių verslą
Papildyta komentarais, kontekstine informacija
Algis Baravykas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.
„Iš musės padaromas dramblys, bandoma paveikti informacija politikus, daugybę žmonių neteisingai informuoti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Baravykas.
Anot jo, augintojai turi būti gerbiami už tai, ką jie daro, o ne būti juodinami, demonizuojami ir stumiami į moralinį uždarbį.
A. Baravykas teigė, jog Vyriausybės planai yra netoleruotini, o ūkininkai – negirdimi: „Bandome pasakyti, kad reikėtų nuvažiuoti į fermas, įsitikinti, ar tas srautas negatyvios informacijos, kuris skleidžiamos apie gyvūnų augintojus, yra pagrįstas.“
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pabrėžė, kad jeigu nusprendžiama uždrausti šį verslą, jo atstovams turi būti teisingai atlyginta.
„Bent jau turėtų Vyriausybė, gerbdama savo augintojus, suskaičiuoti kompensaciją, kuri atitiktų to verslo vertę. Ta kompensacija, kurią numatė ministerija, – vienas euras už vieną sunaikintą gyvūną, yra visiškas pasijuokimas, patyčios iš kailinių žvėrelių augintojų ir to neturėtų būti“, – kalbėjo jis.
VŽ anksčiau rašė, kad ŽŪM atliko kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje kompleksinį poveikio vertinimą, kuriuo siekė numatyti galimas ekonomines ir socialines pasekmes, kurios galėtų iškilti, jei Seime būtų priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimai. Jais siekiama nuo 2026 m. uždrausti šalyje užsiimti kailinės žvėrininkystės verslu.
Vadovaujantis vertinimo ataskaitos rezultatais, ŽŪM parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėtų įstatymų projektų. Suderinus pozicijas su susijusiomis institucijomis, nutarimo projektas trečiadienį bus pateiktas Vyriausybei, o vėliau teikiamas svarstyti Seimui.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad bendra vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. Eur, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 Eur.
Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, teigė, kad šią verslo šaką į užribį stumia organizacija, pasinaudodama žmonių emocijomis.
Anot jo, kai kuriose valstybėse, uždraudus šį verslą, kompensacijos siekė 300–500 Eur už patelę.
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, sako, kad kuriamas precedentas, kai verslas gali būti uždraustas daliai visuomenės reikalaujant ir kitai daliai visuomenės pritariant.
„Tai yra absurdas, visi supranta, kad verslo pramonės šaka nekainuoja 1 mln., kalbame apie ūkius, kur investuota milijonais eurų į vieną vienetą, o ne į šaką. Tai reiškia, kainos bus pakankamai aukštos“, – sakė M. Dubnikovas.
Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 metų pabaigos.
Tuo metu ŽŪM siūloma iš esmės pritarti pakeitimams, bet juos tobulinti, numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 m. sausio 1 d. Anot ministerijos, tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, prisitaikyti prie situacijos.
Lėšos kompensacijoms už verslo uždraudimą būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų, jų mokėjimus pradedant nuo 2024 metų.
ŽŪM pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 m. svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56%.
