Vardijamos priemonės pieno ūkiams gelbėti ir nepadaryti darbai
„Susitikime prezidentas išsakė nuomonę, kad žemės ūkis yra integrali svarbi strateginė dalis visos ekonomikos, todėl atitinkamai iššūkiai šiame sektoriuje turi būti matomi, turi būti reaguojama iš valstybės pusės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais sakė Jaroslavas Neverovičius, prezidento vyriausiasis patarėjas.
Anot jo, nemažai daliai ūkių reikalinga skubi pagalba, todėl turi būti rastos priemonės ir kompensacijos, ypač tiems ūkininkams, kurie į ūkius investavo ir juos modernizavo. Būtų nedovanotina, jei valstybė nepadėtų tiems žmonėms atsilaikyti per krizės laikotarpį.
Tam būtina geriau valdyti valstybės maisto rezervą, pavyzdžiui, supirkti jam produktus tuomet, kai jų kaina žemiausia.
„Yra maisto atsargos, įstatymas buvo priimtas praėjusiais metais, tai tam tikra galimybė iš rinkos išimti tam tikrą kiekį maisto produktų, pagal ekonominį ciklą tam produktui nenaudingą svyravimą kainos. Šiuo atveju valstybė laimėtų dvejopai – užsitikrintų rezervą ir pirktų tada, kai kaina žemiausia. Tai galėtų būti ne pagrindinis sprendimo būdas, bet kuris padėtų valdyti“, – aiškino J. Neverovičius.
Jo teigimu, ilguoju laikotarpiu tokie iššūkiai kartojasi, todėl reikalingos priemonės suvaldyti cikliškumą, pavyzdžiui, kooperacija, kuri stiprintų derybines ūkininkų galias. Be to, nuskambėjo siūlymas organizuoti kažką panašaus į garantijų fondą, savitarpio pagalbos fondus, kur valstybė galėtų užtikrinti stabilesnį reguliavimą, kainų lygį ūkininkams, numatyti viršutines ir žemutines kainas.
„Ministras pristatė savo matymą, jis turi tam tikrų pasiūlymų. Reikia konstatuoti, kad judėjimo greitis nėra pakankamas, ir ypač, jeigu iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, tai reiškia, kad nacionalinės priemonės jau turėtų būti ant stalo paruoštos“, – akcentavo J. Neverovičius.
Žemdirbių skaičiavimais, pusmečio poreikis nuostoliams padengti siekia mažiausiai 40 mln. Eur. Jie reikalauja, kad Konkurencijos taryba nedelsiant pradėtų tyrimą dėl produktų kainos vertės pasiskirstymo pieno tiekimo grandinėje.
VŽ rašė, kad EK jau atmetė Lietuvos prašymą skirti paramą pieno sektoriui.
„Gavome atsakymą, neįvardinčiau to, kad EK atsisakė. Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, (...) kas mums jautru ir skaudu. Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare. Jie pasakė, kad mes kol kas nematome priežasčių aktyvuoti krizių rezervo fondą“, – spaudos konferencijoje pabrėžė Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras.
„Dabar jau prisijungė latviai, einame kaip dvi šalys, stipriname argumentus, naujoje pozicijoje, skaičius, ir tikimės jų sprendimo“, – pridūrė jis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra dar ne tokioje blogoje situacijoje, kad aktyvuotų kitas priemones – intervencinius pirkimus, privatų pasaugojimą.
Eurokomisaro Januszo Wojciechowskio laiške K. Navickui teigiama, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje, buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.
„Po dvejų metų nuolatinio pieno kainų augimo dabartinė kainų korekcija pieno sektoriuje nestebina. Tikėtina, rinkos korekcija negali būti klaidingai interpretuojama kaip rimtas rinkos disbalansas, dėl kurio šiuo metu būtų pateisinama pradėti taikyti rinkos apsaugos priemones“, – teigiama komisaro atsakyme ministrui, kurį matė BNS.
K. Navickas taip pat prašė EK kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams, tačiau eurokomisaras pabrėžia, jog tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė.
Ministras primena, kad pieno krizė Lietuvoje įvyko dėl pokyčių tarptautinėse rinkose bei dėl ūkių struktūros, kai dominuoja smulkūs ūkiai.
„Mes norime labiau spręsti per paramą, kuri judėtų link struktūrinių pokyčių. Daug kartų susitikime nuskambėjo kertinis žodis kooperacija, nepaprastai norime, kad kooperatyvai ryžtųsi į platesnį ir didesnį produktų pardavimą, skirtą vartotojui, turime eilę priemonių nusimatę, reikia tikėtis kad, ryžtas bus“, – vylėsi K. Navickas.
Paklaustas, kokios kompensacijos galėtų būti skiriamos ūkininkams trumpuoju laikotarpiu sprendžiant krizinę situaciją, ministras žadėjo tartis su premjere. Jis taip pat kartojo, kad svarbus yra susitarimas ne dėl konkrečios paramos sumos, o dėl principų, nes be ūkininkų kooperatyvų krizę išspręsti sudėtinga.
