Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims
Taip ji komentavo atgaivintas Estijos diskusijas su Latvija ir Suomija dėl antrojo SkGD terminalo Baltijos šalyse projekto.
„Turbūt estai su latviais gali apie tai kalbėti ir turbūt turi apie tai kalbėti, nes galvojant apie apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, alternatyviais šaltiniais, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra atsakymas, bet nepakankamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, reikia įvertinti Baltijos šalių dujų vartojimą, galimybes jį sumažinti bei tiekti dujas į kitas valstybes, tarkime, Lenkiją, per naują netrukus pradėsiantį veikti Lietuvos–Lenkijos dujotiekį.
„Aš matau, kad mūsų terminalo nepakanka visoms Baltijos valstybėms aprūpinti ir reikia tą problemą kažkaip spręsti“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, jog šiuo metu nediskutuojama apie Klaipėdos SkGD terminalo pajėgumų plėtrą.
Taavi Aasas, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras, pranešė, jog Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą SkGD importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas.
Pasak jo, Klaipėdos SkGD terminalas gali patenkinti tik pusę Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos poreikio, siekiančio 60–65 teravatvalandes (TWh) per metus.
Timo Tataras, Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai, sakė, jog šalies poreikiams tenkinti plaukiojantis SkGD terminalas kainuotų 300 mln. Eur, tačiau yra galimybė tokį laivą nuomotis.
Krišjanis Karinis, Latvijos premjeras, neseniai pareiškė pritariantis, kad Baltijos šalims reikėtų dar vieno SkGD terminalo, o jo vieta galėtų būti Latvijoje.
