Latvija: dėl dar vieno SkGD terminalo Baltijos šalyse vietos dar neapsispręsta

Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.
Anot K. Karinio, Baltijos šalims reikėtų dar vieno SkGD importo terminalo, tačiau prieš pradėdama diskusijas apie galimą jo vietą, Latvija turi žinoti apie esamus projektus ir potencialius jų plėtotojus.
Jis pridūrė, kad vėliau perspektyviam projektui, kurį būtų galima plėtoti Latvijos teritorijoje, galėtų būti suteiktas prioritetas ir jis galėtų būti vystomas skubos tvarka, numatant sutrumpintą poveikio aplinkai vertinimo laikotarpį.
„Kol kas nežinau nė vieno projekto, kuris būtų paruoštas ir galėtų būti remiamas, bet jei kuris nors kandidatas turėtų tokį projektą, tai būtų kryptis, kuria turėtume eiti“, – kalbėjo K. Karinis.
Latvijos premjeras pabrėžė, kad jei padėtis dėl Rusijos nepasikeis, Latvija turi būti pajėgi užsitikrinti dujų tiekimą iš alternatyvių tiekėjų.
Latvijos visuomeninės televizijos analitinė naujienų laida „De Factor“ anksčiau skelbė, kad potencialių SkGD terminalo Latvijoje plėtotojų yra mažiausiai keturi ir kad jie ketina pristatyti savo projektus Ekonomikos ministerijai.
VŽ rašė, kad Timo Tataras, Estijos ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai, parlamento specialiosios valstybės biudžeto kontrolės komisijos neeiliniame posėdyje pareiškė, jog delsti dėl SkGD terminalo šalyje projekto negalima, jei norima jį turėti jau šių metų pabaigoje.
Jis taip pat pažymėjo, kad Paldisko uostas jam būtų tinkamiausia vieta, nes „dėl įkūrimo čia pasistūmėta gerokai toliau nei bet kitur“.
„Estijai, gaunančiai SkGD iš Klaipėdoje veikiančio terminalo, reikėtų tokį terminalą taip pat turėti, kad būtų užtikrinta visiška šalies nepriklausomybė nuo gamtinių dujų iš Rusijos. Jei būtini sprendimai dėl įsigijimo būtų priimti dabar, terminalas būtų parengtas naudoti iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo T. Tataras.