Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia
Energetiniais ištekliais negalinti pasigirti Japonija mėgina subalansuoti savo iškastinio kuro poreikį su griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, todėl sulaukė klausimų dėl tolesnio dalyvavimo projekte „Sachalin-2“.
F. Kishida teigė, kad projektas padeda Japonijai užtikrinti „ilgalaikį, nebrangų ir stabilų suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) tiekimą“.
„Tai nepaprastai svarbus projektas mūsų energetinio saugumo požiūriu, – parlamento sesijoje teigė jis. – Mūsų planas yra nesitraukti.“
Nepaisant šio sprendimo, Japonija „toliau dės pastangas sumažinti šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos“, laikydamasi G7 politikos, pažymėjo F. Kishida.
Pusė projekto dalies priklauso Rusijos energetikos bendrovei „Gazprom“. Likusią pusę valdo Japonijos korporacija „Mitsui“ (12,5%), „Mitsubishi“ (10%) ir naftos milžinė „Shell“ (27,5%). Prasidėjus karui Ukrainoje, bendrovė pareiškė, kad šią dalį parduoda.
Tokijas prisijungė prie Vakarų šalių sankcijų Rusijos įmonėms ir fiziniams asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną, Rusijos vadovą.
Japonija yra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, iš dalies todėl, kad daugelis jos branduolinių reaktorių buvo atjungti po Fukušimos avarijos 2011 metais.
Rusija tenkina daugiau nei 8% Japonijos SkGD poreikio, tuo metu importas iš Australijos sudaro apie 40%.
