„Joldijos“ vadovas apie plieno kainą, olimpiados įtaką metalams ir prognozes

Paulius Paškevičius, UAB „Joldija“ generalinis direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.

Stiprėjanti paklausa žaliajai energetikai, ES protekcionistinė politika ir net žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje – tik keletas globalių veiksnių, šiuo metu veikiančių ir toliau keliančių sumaištį ir taip nuo pandemijos pradžios stipriai pamišusioje žaliavų rinkoje. Ir, regis, plieno kainų ralis greitai nesibaigs.

„Šiuo metu bene daugiausia prieštaravimų – plieno rinkoje. Sulėtėjusi automobilių pramonė neužtikrina pakankamos paklausos gamybai palaikyti. O po pirmosios pandemijos bangos užsakymų gaunama daugiau nei turimi gamybos pajėgumai. Stiprėja ekologijos įtaka kainoms ir tiekimo terminams. Gamintojai didina pelno maržas, siekdami modernizuoti gamybą. Be to, laikantis Europos žaliojo kurso, vis daugiau plieno gamyklų ir kitų metalo apdirbimo įmonių ES ir pasaulyje turės pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos“, – teigia Paulius Paškevičius, baldų furnitūros gamybos ir prekybos UAB „Joldija“ generalinis direktorius.

Kalbėdamas „Verslo žinių“ konferencijoje „B2B pirkimai 2022“, jis atkreipia dėmesį, kaip pramonės pasiruošimą tvaresnei gamybai privertė pajusti Kinija. Šios šalies plieno gamykloms buvo nurodyta neviršyti 2020 m. plieno gamybos apimčių. Tokio sprendimo imtasi, siekiant sumažinti anglies emisijas ir energijos sunaudojimą bei užtikrinti gerą oro kokybę žiemos olimpinių ir paralimpinių žaidynių metu. 2021 m. gruodį dėl taršos mažinimo užsakymų Kinijos neapdoroto plieno gamyba sumažėjo 6,8%.