Ekonomikos DNR pagal estus
Kovo 11 d. Martinui Helme, Estijos finansų ministrui, pareiškus, kad šalyje prasidėjo krizė, po mėnesio buvo patvirtintos pagalbos priemonės įvairiems ūkio sektoriams. Pirmasis priemonių punktas skambėjo taip: „Pagalba švietimui ir darbui su jaunimu“. Šios priemonės tikslas – remti privačias bendrojo lavinimo mokyklas, privačias švietimo įstaigas ir įstaigas, dirbančias su jaunimu, privačias įvairius interesus ugdančias organizacijas ir privačius darželius. Tam skirta 15 mln. Eur.
Lietuvoje privačios ugdymo ir švietimo įstaigos, teikiant paramą, nėra išskirtos – jos gali naudotis paramos priemonėmis, kaip ir kitos verslo įmonės.
Antruoju punktu 25 mln. Eur buvo nukreipti kultūrai ir sportui – kūrybinėms sąjungoms, teatrams, muziejams ir profesionaliems menininkams, taip pat dainavimo, šokių grupių vadovams ir t. t. 25 mln. Eur paramos paketas buvo skirtas pandemijos parblokštoms turizmo, maitinimo, apgyvendinimo įmonėms gelbėti.
Jau balandį Estijos vyriausybė buvo apsisprendusi 300 mln. Eur skirti bendrovėms, kurios turi didelę įtaką valstybės ekonomikai, moka didžiausius mokesčius ir yra didžiausios eksportuotojos, gelbėti. Praėjusią savaitę buvo patvirtintos sąlygos, pagal kurias 37 mln. Eur paskola bus suteikta degalų įmonei „Alexela Grupp“. Gegužę 100 mln. Eur kreditas skirtas Estijos laivybos, keltų ir kruizinių kelionių bendrovei „Tallink“, turinčiai virš 7.000 darbuotojų.
Lietuvoje panašus fondas, kaip prognozuojama, gali pradėti veikti tik rudenį.
Darbuotojų subsidijoms išmokėti Estijoje šiuo metu skirta 250 mln. Eur ir, esant poreikiui, ši suma bus didinama – nedarbo išmokų fonde Estija buvo sukaupusi 900 mln. Eur.
Lietuvoje darbo vietoms išlaikyti iš viso šiuo metu numatyta skirti apie 379 mln. Eur.
Birželį Estijos vyriausybė patvirtino ekspertų tarybą, kurią sudaro verslininkai, ekonomistai, įvairių sričių ekspertai – jie patars vyriausybei rengiant ekonomikos atgaivinimo priemonių paketą. Juri Ratas, Estijos premjeras, po pirmojo ekspertų tarybos posėdžio sakė išgirdęs „drąsių ir apgalvotų pasiūlymų“, kurie bus toliau aptariami.
Visgi didžiausias skirtumas, kad, užuot skyrusi vienkartines išmokas pensininkams, nusprendusi mokėti bedarbiams ar didinusi vaiko pinigus kaip Lietuvoje, Estijos vyriausybė numato parengti naują finansinės pagalbos priemonių paketą. Tai bus lengvatinė paskola, kurią garantuos valstybė. Ji bus teikiama tiems žmonėms ir šeimoms su vaikais, kurių pajamos smarkiai sumažėjo dėl prarastų darbo vietų ir koronaviruso sukelto ekonomikos nuosmukio.
Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet Estijos ekonomika smuks 6,9%, Lietuvos – 7,9%.
Didžiausias šalių skirtumas yra dėl skolų naštos: Estijoje bendra skola šiuo metu sudaro 8% BVP ir iki metų pabaigos, prognozuojama, gali išaugti dvigubai.
Lietuvoje valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3% BVP, o per 2020 m., Valstybės kontrolės vertinimu, pasieks 50% BVP lygį ir artės prie 60% BVP.
Kieno – Estijos ar Lietuvos vyriausybių – teikiama parama padės efektyviausiai išgyventi ekonominį nuosmukį ir kokią ateities ekonomikos DNR sukurs ar nesukurs šalys, objektyviai bus galima įvertinti ne anksčiau kaip po 2 ar 5 metų. Gaila tik kad jeigu Lietuvos ekonomikos transformacija, ekspertų vertinimu, iš esmės nieko nepakeis, o pinigai bus panaudojami neefektyviai, tad turėsime ne naują DNR, o solidžią skolą ateities Lietuvai.
